Vasaris - tinkamas metas revizijai daržovių rūsyje

Vasaris - tinkamas metas revizijai daržovių rūsyje

Net rudenį kruopščiai perrinktos ir tinkamomis sąlygomis laikomos bulvės žiemos viduryje neišvengiamai ima pūti. Beveik visada galima rasti du ar tris gesti pradėjusius gumbus.


Žiemos pabaiga – pats laikas patikrinti daržovių atsargas rūsiuose. Būtent tokiu metu daržovės paprastai pradeda po truputį gesti. Jei laiku nesuskumbama perrinkti gendančių gėrybių, galima prarasti didelę dalį sunkiai užauginto derliaus.


Rima Marcinkevičienė


Kad ir kaip tvarkingai daržovės sandėliuojamos, retai pavyksta išvengti jų nuostolio. Todėl reikėtų kuo dažniau pasidomėti, kaip sekasi žiemoti daržo gėrybėms jūsų rūsyje. Tinkamai prižiūrėdami ir laiku perrinkdami pradėjusias gesti daržoves jų prarasime minimaliai.


Bulvėms pavojingiausias šlapiasis puvinys


Net rudenį kruopščiai perrinktos ir tinkamomis sąlygomis laikomos bulvės žiemos viduryje neišvengiamai ima pūti. Beveik visada galima rasti du ar tris gesti pradėjusius gumbus.


Bulvių puviniai dažniausiai skirstomi į šlapiuosius ir sausuosius. Šlapieji pastebimi lengviau, sausieji – tik ruošiant gumbus maistui. Paprastai sausai išaugusios bulvės pūva sausai ir labiau pajuoduoja, bet šie puviniai ne tokie pavojingi kaip šlapieji, nes pastarųjų infekcija daug didesnė ir greičiau besiplečianti.


Nors dažniausia per žiemą laikomų bulvių liga yra sausasis puvinys, praėjusią vasarą bulvės Lietuvoje augo tikrai šlapiai, tad, ko gero, didžiausia šių metų problema – šlapiasis puvinys. Tokiu puviniu infekuoti gumbai tampa tamsiai rudi, vidus suskystėja, gleivėja, dvokia. Atsižvelgiant į tai, kokios bakterijos pūdo gumbą, jo audiniai gali būti baltos ar gelsvai rusvos spalvos. Ilgiau nepastebėjus sergančių bulvių, gleivėtas dvokiantis skystis išsiveržia į gumbo paviršių ir infekuoja šalia esančius sveikus gumbus, susidaro puvinio židiniai.

REKLAMA


Todėl svarbiausia laiku surasti ir išmesti puvinio pažeistas bulves. Perrenkant bulves būtina iš sandėliavimo vietos pašalinti ne tik tas, kurios jau supuvo, bet ir tas, kurios prie jų lietėsi. Jei paviršiuje esančios bulvės sveikos, tačiau jaučiate nemalonų kvapą, o patalpoje skraido smulkios muselės, puvimo židinių tikrai yra.


Be to, kai kuriuose rūsiuose gali būti vėsoka, tad viena kita bulvė gali ir pašalti. Pašalusius gumbus atpažinti nesunku: jie būna kietesni nei normalūs, o šiek tiek atšilę iškart neįprastai suminkštėja. Jei turite gyvulių, tokias bulves galima panaudoti pašarui. Tačiau papuvusių, pajuodavusių bulvių maistui naudoti negalima, nes jose toksinai būna pasklidę gerokai plačiau nei matomas pažeidimas.


Nutinka ir taip, kad temperatūra rūsyje pakyla aukščiau +4 °C ir bulvės per anksti „pabunda“, ima dygti. Tuomet būtina rūsį išvėdinti ir įleisti šalto oro. Atvėsinus patalpą bulves reikia perrinkti ir nulaužyti visus pasirodžiusius daigelius. Pasistenkite, kad bulvės nuolat būtų visiškoje tamsoje, o rūsyje būtų palaikomas 80–85 proc. santykinis oro drėgnis ir 2–4 °C temperatūra.


Vasaris - tinkamas metas revizijai daržovių rūsyje

Šakniavaisiai gana greitai išgarina drėgmę, todėl rūsyje reikia palaikyti 90–95 proc. santykinį oro drėgnį ir 0–1 °C temperatūrą.


Porai – kaprizingos daržovės


Porai – išties kaprizingos ir prastai žiemojančios daržovės. Jiems reikalingas vėsus (-1–0 °C) rūsys. Kai būna šilčiau, porai ima pūti iš vidaus. Dažniausiai patariama porus laikyti apibertus smėliu arba tiesiog smėlyje. Tačiau, jei porai yra įkasti į smėlį, o patalpos ventiliacija nepakankama, sausio mėnesį kai kurios daržovės gali apsitraukti gleivėmis.


Tokius porus reikia skubiai išmesti. Neretai temperatūrai rūsyje nukritus žemiau kaip -3 °C porai pašąla. Jiems nenutinka nieko baisaus, tačiau pašalusius porus vertėtų kuo greičiau sunaudoti sriuboms ar troškiniams – ilgai jie nebeišsilaikys.


Šakniavaisiams kenkia ir drėgmė, ir jos trūkumas


Ypač atidžiai reikia peržiūrėti morkų ir burokėlių atsargas. Ilgiau laikomi šie šakniavaisiai neretai ima pūti arba raukšlėtis.

REKLAMA


Morkos ir burokėliai pūva tada, jei kuriuo nors derliaus nuėmimo ar sandėliavimo etapu bent truputį pašąla. Pūva šios daržovės ir tokiu atveju, jei laikomos pernelyg drėgname smėlyje ir gauna nepakankamai oro. Pradėjusias gesti daržoves reikia išmesti, o gulėjusias aplink kuo greičiau sunaudoti. Pavojingas vietas, kur buvo sugedusių daržovių, reikėtų pabarstyti sausais medžių pelenais.


Kartais pastebime susiraukšlėjusių ir apdžiūvusių šakniavaisių. Pagrindinė priežastis – per daug sausas smėlis. Šakniavaisiai gana greitai išgarina drėgmę, todėl rūsyje reikia palaikyti 90–95 proc. santykinį oro drėgnį ir 0–1 °C temperatūrą. Ypač burokėliams svarbu, kad temperatūra nebūtų žemesnė, nes tuomet jie pašąla ir praranda vertingąsias medžiagas, juos greičiau užpuola mikrobai.


Dar viena galima laikymo problema – graužikai. Morkos ir burokėliai jiems – pats didžiausias skanėstas. Žinoma, pelių apgraužtas daržoves būtina išmesti, nes graužikai platina ligas. Jei į patalpas prasigraužė pelės, svarbu imtis atitinkamų priemonių – padėti nuodų ar pastatyti spąstus.


Vasaris - tinkamas metas revizijai daržovių rūsyje

Kopūstai išsilaiko gerai vėdinamoje patalpoje.


Kopūstams būtina kvėpuoti


Dažnai sandėliuojamų baltagūžių kopūstų galvos apsitraukia tamsiomis ir dvokiančiomis gleivėmis. Tai rimto pavojaus ženklas, rodantis, kad rūsyje yra netinkamos sandėliavimo sąlygos: per retai vėdinamoje patalpoje tvyro priplėkęs oras. Kopūstams tokiu atveju tiesiog nėra kuo kvėpuoti.


Tokius rūsius būtina kuo dažniau ir reguliariai vėdinti. Žinoma, dar geriau įrengti ventiliatorių, užtikrinantį nuolatinį oro judėjimą patalpoje. Kopūstų gūžes reikia kruopščiai nuvalyti ir nuimti gleivėtus lapus, kol puvinys neprasiskverbė į gilesnius daržovės sluoksnius. Padaryti tai reikia nedelsiant, nes šios gleivės yra labai agresyvios: vos per vieną savaitę gali sunaikinti visus kopūstus.


Kopūstų sandėliavimo patalpoje rekomenduojama palaikyti 0 °C temperatūrą ir 80–90 proc. santykinį oro drėgnį. Kai drėgnis mažesnis, apdžiūsta viršutiniai lapai. Kita vertus, apdžiūvę jie apsaugo vidinius lapus nuo džiūvimo ir gedimo, todėl daugelio daržininkų nuomone, jei kopūstų gūžių viršutiniai lapai yra apvytę, tai geras ženklas, reiškiantis, jog rūsyje sudarytos optimalios sąlygos šioms daržovėms laikyti. Jei oro temperatūra rūsyje dažnai pakyla aukščiau kaip +4 °C, kopūstai gali prabusti ir imti vegetuoti. Išeitis viena: atvėsinti rūsį.



Vasaris - tinkamas metas revizijai daržovių rūsyje

Skirtingose patalpos vietose temperatūra gali svyruoti net keliais laipsniais.


Tinkamas mikroklimatas rūsyje – sėkmės garantas


Per visą daržovių sandėliavimo laikotarpį, daržovės kvėpuoja, todėl blogai vėdinamuose rūsiuose gali pradėti kauptis anglies dvideginis. Kai jo koncentracija viršija 10 proc., tokia patalpa tampa pavojinga ne tik daržovėms, bet ir žmogui. Ar rūsys tinkamai vėdinamas, patikrinti galima labai paprastai: tereikia uždegti žvakę! Jei žvakė tuoj pat gęsta, vadinasi, rūsyje per daug anglies dvideginio ir patalpas tuoj pat reikia vėdinti.


Jei abejojate dėl rūsio temperatūros, vertėtų jame pakabinti bent du termometrus. Vieną kabinkite ten, kur visuomet vėsiausia: netoli grindų, prie tos vietos, per kurią dažniausiai vėdinama (liuko, durų ar pan.). Kitas termometras turėtų kabėti prie pat saugomų daržovių. Juk skirtingose patalpos vietose temperatūra gali svyruoti net keliais laipsniais. Prie išorinių sienų, durų, arčiau grindų visada yra šalčiau nei prie viršutinių lentynų bei lubų. Todėl laikant daržoves reikia pagalvoti apie joms tinkamiausią vietą.


Jei rūsys per drėgnas, drėgmį galima sumažinti pastačius porą dėžių su negesintomis kalkėmis. Jos sutraukia į save drėgmę ir rūsys tampa sausesnis.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE