Lietuviški žiemos valgiai: viskas jau seniai atrasta

Lietuviški žiemos valgiai: viskas jau seniai atrasta

Rauginti kopūstai. Be jų žiemą sunku išsiversti.


Mityba pagal metų laikus tampa vis populiaresnė. Garsiausi pasaulio dietologai siūlo valgyti maistą, pagamintą iš vietinių sezoninių produktų, mat tai ir sveika, ir mažiau kenkia figūrai. VšĮ Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė tik šypteli: „Tai, ką amerikiečiai ar prancūzai atranda šiandien, mūsų senelės ir prosenelės žinojo visais laikais.“

Judita LAVINIENĖ


Iš kartos į kartą


Šiais laikais parduotuvių lentynose gausu maisto iš viso pasaulio. Rodos, galime valgyti viską ir ištisus metus. Tačiau ar mūsų organizmas tam pasiruošę? Pasak B. Imbrasienės, kiekvienas iš mūsų esame paveldėję tam tikrą imuninę sistemą. „Esame atsparūs kai kurioms ligoms tol, kol valgome panašų maistą į tą, kokį vartojo mūsų protėviai. Jeigu nustojame tai daryti, mus ima pulti ligos“, – teigia pašnekovė.


Štai todėl apelsinai italams – puikūs vaisiai. Lietuviams labiau tinka obuoliai, kriaušės. „Retkarčiais suvalgę apelsinų sau nepakenksite, tačiau valgyti jų nuolat ir daug – neverta. O štai italai jų gali valgyti tiek, kiek nori“, – sako B. Imbrasienė.


Sveikiausias maistas žmogui yra tas, kuris auga toje pačioje žemėje, vandenyje ar ore, t. y. ten, kur gyvena pats žmogus.


Valgyti vienu metu


Dar viena taisyklė, kurią mūsų protėviai puikiai žinojo, o mes primiršome, yra kasdien valgyti tuo pačiu metu, be to, sočiausi turi būti pusryčiai, o lengviausia – vakarienė. „Pusryčiams valgydavo daug ir riebiai, pietums – tai, kas likdavo nuo pusryčių, vakarienei būdavo samtukas lengvos sriubos. Be to, vakarieniaudavo mūsų senoliai 17–18 valandą. Taip daryta tam, kad iki nakties organizmas spėtų suvirškinti suvalgytą maistą“, – dėsto B. Imbrasienė.

REKLAMA


Mitybos tradicijas perimame iš kartos į kartą – kad mūsų vaikai būtų sveiki, jau šiandien turime pradėti maitintis tinkamai. „Mes – ne amerikiečiai ir ne prancūzai, jau beveik nebeturintys sveiko, natūralaus maisto, tad dedantys visas pastangas, kad atgaivintų mitybos tradicijas. Mes to maisto dar turime, tik reikia jį išsaugoti“, – pabrėžia pašnekovė.


Mažiau – vadinasi, daugiau


Tradicinis lietuvių maistas yra tas, kurį ruošiame iš kelių ingredientų, nemaldami ir nemaišydami visko į vieną krūvą, kaip kad mėgstama daryti dabar. „Patiekalai buvo ruošiami iš dviejų ar trijų ingredientų. Trečiasis dažniausiai buvo prieskonis. Būtent toks maistas yra palankiausias mūsų organizmui“, – sako B. Imbrasienė.


Nors gamino mūsų šeimininkės vos iš kelių sudedamųjų dalių, maistas kaskart būdavo vis kitoks. „Tai ypač svarbu per pasninką, kai valgoma mažiau mėsos, o trečiadieniais ir penktadieniais jos nevalgoma visai. Ką tuomet gaminti? Vieną dieną šeimininkė virdavo bulvių, įmesdavo smulkiai pjaustytų morkų ir užbalindavo iš trintų kanapių ar aguonų sėklų padarytu pienu, kitą dieną virdavo morkų ir tik pabaigoje įdėdavo smulkiai pjaustytų bulvių. Atrodo, ingredientai – tie patys, o skonis – jau visai kitas“, – pasakoja Kulinarijos paveldo fondo vadovė.

REKLAMA


Raugintų daržovių metas


Kad organizmas būtų atsparus įvairiausioms infekcijoms, jį reikia stiprinti. Geriausias būdas tai daryti – valgyti daug raugintų daržovių, grybų. Ypač tinka kopūstai ir burokėliai. Senovėje įvairių rūšių burokėliai buvo valgomi tik rauginti. Ir barščiai būdavo ruošiami tik iš raugintų burokėlių. O štai raugintų burokėlių rūgštymas, pasak B. Imbrasienės, – tikras vaistas organizmui, ypač žiemą ir pavasarį.


Nereikia bijoti ir druskos. Sūdyti grybai ar daržovės – taip pat puikus žiemos maistas. „Druskos mūsų močiutės dėjo visur: į daržoves, mėsą, sviestą, net vandenį. Druskos organizmui reikia“, – tvirtina pašnekovė.

Ne laikas pienui


Taip susiklostė, kad nuo kiekvieno maisto produkto žmonės ilsėjosi bent tris mėnesius. Tai nebuvo daroma tyčia, tiesiog tokias sąlygas diktavo gamta. Rudenį mūsų protėviai valgydavo obuolių – šviežių, keptų ar virtų. Žiemą vartojo juos džiovintus, skanino jais sriubas. Nuo Naujųjų metų obuoliais šerdavo gyvulius ir šviežių paragaudavo jau tik rudenį.


Pieno taip pat nebuvo vartojama visus metus. Kai baigiantis rudeniui ar žiemos pradžioje karvės prieš veršiuodamosi užtrūkdavo, žmonės nustodavo valgyti pieno produktus. „Pienas keliaudavo į didžiulius kubilus ir iš jo vėliau darydavo sūrius“, – sako B. Imbrasienė.

Aliejus – ne priešas


Sunkiai į mūsų gyvenimą sugrįžta aliejai: kanapių, sėmenų... Dažniausiai šiuolaikinės šeimininkės gausiai naudoja alyvuogių aliejų. „Tai – didelė klaida. Alyvuogių aliejus spaudžiamas šiltuose kraštuose, kur beveik nuolat šviečia saulė. Pietiečiai jo vartoja daug, nes jis juos saugo nuo ultravioletinių spindulių. O nuo ko saugoti mus, jei saulė čia šviečia vos kelis mėnesius per metus? Štai todėl mums reikalingi mūsų aliejai, kuriuose gausu vitamino D, kompensuojančio saulės stygių“, – pabrėžia pašnekovė.



Sėmenų aliejaus rekomenduoja per parą suvartoti 1–3 šaukštus.


Truputis lašinių


Ne nuodas, o greičiau vaistas, jeigu valgysime tik truputį, yra ir mūsų tradiciniai kiaulių lašiniai. „Ne šoninė – ji buvo verdama arba naudojama spirgučiams ruošti, – o būtent lašiniai. Tai gali būti ir rūkyti lašiniai, bet geriausiai tinka sūdyti. Moksliškai įrodyta, kad truputis tokių lašinių mūsų racione veikia sveikatinamai – mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi saikingai vartoti lašinius dabar rekomenduoja ir gydytojai“, – teigia B. Imbrasienė.


Valgyti būtina ir mėsos. Žinoma, per pasninką jos neturėtų būti daug, o tam tikromis dienomis derėtų ir visai apsieiti be jos.


Kanapių nauda


Tamsiuoju metų laiku lietuviai nuo seno maistą gardino kanapių sėklomis. Pasak B. Imbrasienės, jos mums itin naudingos. „Kanapėse gausu žmogaus organizmui labai reikalingų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Jų yra maždaug du kartus daugiau negu žuvų taukuose, baltymų ir aminorūgščių – daugiau negu grūdinėse kultūrose“, – dėsto pašnekovė.


Šiandien kanapių sėklų galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse. Ką iš jų gaminti? Išbandykite kanapių druską. Kanapių sėklas šiek tiek paskrudinkite, kol pasklis malonus kvapas, tada sugrūskite ir pasūdykite. Tradiciškai tokia kanapių druska valgyta su karštomis virtomis bulvėmis.