Pasaulio puodai: 50 receptų ir tiek pat istorijų

Pasaulio puodai: 50 receptų ir tiek pat istorijų

V.Radzevičius išleido jau antrąją virtuvės geografijos knygą.


Jau dešimt metų į ekspedicijas po pasaulį važinėjantis žurnalistas Vytaras Radzevičius ką tik išleido antrąją virtuvės geografijos knygą „Pasaulio puodai. Dar 50“.


Laimius STRAŽNICKAS


– Kas svarbiau šioje knygoje – nutikimų istorijos ar egzotinių patiekalų receptai?


– Sakyčiau, kad abu dalykai vienodai svarbūs. Juk ir su egzotiniais patiekalais dažniausiai susiduri dėl įdomios istorijos. Tad prie kiekvieno patiekalo recepto yra tam tikras pasakojimas.


– Penkiasdešimt receptų ir tiek pat istorijų?


– Taip. Pirmoji knyga irgi buvo tokia. Tad šįkart – dar 50 istorijų. Beje, kitąmet man sukaks 50 metų. Tad tas 50 turi ir daugiau prasmių.


– Kad ir į kokią šalį važiuotumėte, jums vienas iš svarbiausių dalykų yra pažinti tenykštę virtuvę?


– Taip, man tai labai įdomu. Visur, kad ir kur keliautume, stengiamės susipažinti su vietos virtuve ir jos tradicijomis, taip pat su vietiniais virtuvių šefais pabandyti pagaminti tenykščių patiekalų. Mes jiems pasiūlome lietuviškų patiekalų. Pastarąjį kartą Indonezijoje bandėme iškepti šakotį. Jis greičiau išėjo kaip gumbotis, tačiau skonis buvo geras. Visas kaimas padėjo įrengti kepimo vietą, stebėjo, kaip mes tą šakotį gaminome. Nors forma nelabai pavyko, jis buvo suvalgytas iki paskutinio trupinėlio.

REKLAMA


– Ar viską svetur ragaujate drąsiai?


– Paprastai mums paaiškina, koks tas patiekalas yra ir iš ko jis pagamintas. Gal tik vienas atvejis buvo, kai nedrįsome paragauti – kai Kambodžoje mums pasiūlė šunienos.


– O ką ragaujant teko įveikti savo kompleksus?


– Daug kur pasaulyje valgomi įvairūs vabzdžiai. Nelabai malonu buvo ragauti Vietname „verstą“ kiaušinį su jau beveik išsivysčiusiu viščiuku. Arba jūrų kiaulytę Peru. Atrodė, kad baisu, tačiau patiekalas – išties skanus. Manau, kad visos kliūtys slypi mūsų galvose, o ne tame, kas guli ant stalo.


– Ar visuomet jums svarbu išsiaiškinti, kaip patiekalas gaminamas?


– Man įdomu. Kartais susiduri su išties neįprastais skoniais ir norisi žinoti, kas ir kaip ruošiama. Bolivijoje valgėme ant žarijų keptą vištieną, išsiskiriančią saldžiu poskoniu. Pasirodė, kad mėsa buvo marinuota koloje.


– Ko nesiryžtumėte ragauti antrą kartą?


– Gal kobros, ypač jos kraujo, sumaišyto su vietnamietiška degtine.


– Kokių taisyklių laikotės, kad neapsinuodytumėte egzotišku maistu?


– Pirmiausia stengiamės vartoti tik švarų vandenį – iš skardinių ar butelių. Mat per vandenį galima pasigauti įvairių infekcijų. Keptą ar virtą maistą, manau, galima testuoti vidine intuicija, akimis, skoniu. Kol kas neištiko bėdų dėl maisto, nors jį pirkdavome ne pačiose švariausiose gatvėse.

REKLAMA


– Ar viską, ką pateikiate knygoje, esate pats išbandęs?


– Taip, esu gaminęs, ir net ne kartą. Pagaliau patiekalus juk reikėjo ir nufotografuoti. Visi jie buvo mano namuose gaminti.


– Manote, jie patiks ir lietuviams?


– Manau, kad taip. Ten nėra jokių kobrų ar žalčių, ten – geri patiekalai. Nuo ukrainietiškų barščių iki japoniškų valgių.


– Kokios virtuvės gerbėjas esate?


– Man labai patinka kinų virtuvė, bet pačioje Kinijoje, o ne adaptuoti kinų patiekalai kitose šalyse. Mane žavi kinų gebėjimas tobulai suderinti skonius: saldumą, rūgštumą, sūrumą ir pan.


– Ar kelionių patirtį dažnai panaudojate kurdamas protmūšių klausimus?


– Taip. Iš kiekvienos kelionės atsivežu bent po kelis klausimus. Būdamas ten juos užsirašau, o paskui pritaikau. Juk ne viską gali rasti ir internete.


– Kokios politikos laikotės savo ekspedicijose?


– Mums svarbiausia keliauti kuo mažesniu biudžetu, kuo paprastesnėmis sąlygomis. Juk didelis pranašumas savo sugedusį automobilį atiduoti remontuoti ir šitaip susilieti su vietos bendruomene. Tada gali pažinti ne tik šalį, bet ir jos virtuvę.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>