Rima Marcinkevičienė

Kas tos portulakos?

Portulakas galima būtų pavadinti ir gėlėmis, ir piktžolėmis, ir daržovėmis, ir prieskoniais. Tai iš Azijos kilę portulakinių (Portulacaceae) šeimos augalai. Suskaičiuojama daugiau kaip 100 portulakų veislių, dažniausiai augančių tropikuose ir subtropikuose. Geriausiai žinomos ir dažniausiai literatūroje aprašomos dekoratyvinės ir paprastosios (daržinės) portulakos.

Dekoratyvines šių augalų veisles tikrai gerai žino gėlininkai, nes šios mažaūgės gėlės šliaužiančiais stiebais, bet dideliais ryškiais žiedais dažnai puošia gėlynus, alpinariumus, balkonus, terasas. Tai didžiažiedės portulakos (Portulaka grandiflora). Geriausia šias gėles auginti dengtose terasose, nes jų žiedai nemėgsta lietaus. Portulakas galima auginti ir kambaryje, nors kaip kambarinės gėlės jos nėra labai populiarios.

Gajos piktžolės, bet...

Tačiau šį kartą pakalbėkime ne apie gėles, o apie paprastąsias portulakas (Portulaca oleracea), neretai dar vadinamas daržinėmis. Jų žinomos dvi rūšys – laukinės ir sukultūrintos.

Iš Pietryčių Azijos kilusios laukinės portulakos – įkyrios piktžolės, vešinčios šaligatvių įtrūkiuose, kelkraščiuose, arimuose, laukuose. Tai vienmečiai arba daugiamečiai augalai. Tiesa, mūsų klimato sąlygomis lauke portulakos gali augti tik kaip vienmečiai augalai, nes nėra atsparios šalčiui. Tačiau piktžolių reputaciją portulakoms pelnė nepaprastas gajumas: jos išsisėja pačios! Sėjinukai gali užaugti per 6 savaites, pražysti ir vėl išbarstyti sėklas. O sėklos būna daigios net iki 30 metų!
Tačiau nuo labai senų laikų žinomos bei vertinamos ir sukultūrintos portulakos. Apie maistui vartotas portulakas liudija jau senovės Egipto hieroglifai, kaip gydomąsias žoleles šiuos augalus vertino Hipokratas, Plinijus ir kiti senovės tautų gydytojai ir mokslininkai, jos minima jau VIII a. pr. Kr. senovės Babilono raštuose.

Liaudies medicinos atstovai portulakas visada rekomendavo sergant kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis, skorbutu, portulakų sėklų nuoviru siūlė mažinti karščiavimą, o žole gydė įvairius uždegimus, sutrintais lapeliais gelbėjo įgėlus bitei ar širšei. Arabų medicinoje portulakomis buvo gydomas diabetas (beje, šiuolaikinė medicina vėl atkreipė dėmesį į tai, kad portulakos mažina cukraus kiekį kraujyje). Šviežios portulakų sultys gerina apetitą, gerai malšina troškulį, tonizuoja. Dėl portulakose esančių gličių sudedamųjų medžiagų jas galima valgyti sergant gastritu, kai vargina vidurių užkietėjimas ar rėmuo. Netinka portulakos tik hipertonine liga sergantiems žmonėms.

Valgo visas pasaulis

Vos atkeliavusios į Europą portulakos imtos vartoti ne tik kaip vaistas, bet ir kaip prieskonis sriuboms bei salotoms. Labiausiai šią storalapę daržovę jau XVII a. vertino ir propagavo prancūzų daržininkai. Šiandien portulakos valgomos bene visame pasaulyje: paplitusios Europoje, Amerikoje, Australijoje, Rusijos pietinėje dalyje. Nuo seno tai ypač mėgstamas prieskoninis Kaukazo tautų augalas.

Maistui vartojami jauni lapeliai, kuriuose yra baltymų, cukraus, ląstelienos, mineralinių medžiagų, magnio, kalcio, kalio, geležies, alkaloidų, flavonoidų, organinių rūgščių, daug vitamino C ir provitamino A, vitaminų B ir E. Omega-3 riebalų rūgščių koncentracija portulakose beveik tokia pati kaip linų sėmenyse, turinčiuose daugiausia šių medžiagų.

Iš portulakų gaminamos salotos, užtepai sumuštiniams, jų dedama į sriubas, žuvų, mėsos patiekalus, jos marinuojamos. Portulakos ruošiamos taip pat kaip špinatai arba salotos – valgomos šviežios arba nuplikytos. Ypač portulakomis tinka pagardinti trintas pomidorų, sūrio sriubas, galima dėti į varškę. Portulakos turi malonų citrininį aromatą, tad ir stiebai, ir lapai, ir žiedai yra valgomi ir gali būti drąsiai dedami į visus patiekalus, arbatą, gaiviuosius gėrimus.

Su portulakomis dera:
agurkai, pomidorai, avokadai, migdolai, graikiniai riešutai, česnakai, citrinos, actas, mairūnas, aitriosios paprikos, kiaušiniai, grietinė, minkštieji ir kietieji sūriai (ypač feta ir parmezanas), žuvys, moliuskai, antiena, aviena, ankštinės kultūros (ypač avinžirniai ir lęšiai), kaulavaisiai (persikai, nektarinai, slyvos).
Salotose portulakas galima derinti su:
bulvėmis, ančiuviais, kaparėliais ir augaliniu aliejumi;
jūrų dumbliais, ryžių actu, sezamų aliejumi (japonų virtuvės mėgėjams);
persikais ir minkštu sūriu;
kitais žalumynais ir grietine;
paprikomis, citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi;
kukurūzais ir grietinėlės padažu su avokadais;
kumpiu, svogūnais ir graikiniais riešutais;
pomidorais, agurkais ir grietine.

Šviežiais portulakų lapeliais galima pagardinti picas.
Portulakomis tinka aromatizuoti actą: 1 butelis acto, 100 g portulakų, 1 šaukštas cukraus.
Sutrinti, sumaišyti su aliejumi arba sviestu ir pasūdyti portulakų lapai ir jauni stebai – puikus užtepas sumuštiniams.

Tiesiai į lėkštę

Sukultūrintų daržinių portulakų irgi gali būti kelių rūšių. Norint jų užsiauginti darže paprastai sėjama praėjus pavasario šalnoms. Sėklos beriamos pakrikai arba eilutėmis ir žeme neužžeriamos, o tik prispaudžiamos. Sėklos labai daigios, tad paprastai puikiai sudygsta per 12–14 dienų. Daigai retinami ir vartojami maistui. Saulėtoje vietoje, lengvoje, gerai įdirbtoje ir patręštoje dirvoje portulakos auga greitai, todėl po trijų savaičių nuo sudygimo jas jau galima vartoti.
Pas mus daržuose portulakos auginamos itin retai, tačiau vis labiau ima populiarėti aromatingi daugiamečiai – kambaryje auginamos citrininės portulakos. Ieškodami apie jas informacijos daugelis sutrinka – tokio pavadinimo lyg ir nėra... Tačiau tai yra ne kas kita, kaip paprastosios daržinės portulakos atmaina, turinti ryškesnį citrinų aromatą.

Vazonėlyje auganti citrininė portulaka nekels savo šeimininkams jokių rūpesčių: tereikia ją palaistyti, retkarčiais patręšti kambariniams augalams skirtomis trąšomis, skabyti ir valgyti. Nugnybus šakelių viršūnėles augalas labiau šakosis ir gražiau atrodys.
Dauginama paprasčiausiai nulaužus šakelę ir įsodinus ją į kitą vazonėlį. Dar geresnis būdas – nugnybtą šakelę pamerkti į vandenį ir palaukti, kol ji išleis šakneles. O tuomet jau – į žemę, į šviesą ir visai netrukus – į lėkštę ar arbatos puodelį!

Kartais didžiažiedės portulakos auginamos kaip kambariniai augalai

Daržinės potulakos dera su daugeliu daržovių, todėl jomis drąsiais gardinkite įvairias šviežias salotas