Prisiekusiems daržininkams ir žiema ne kliūtis! Savo pomėgio atsisakyti neprireiks įsirengus daržą ant palangės. Tiesa, visaverčio derliaus be papildomos apšvietimo išauginti turbūt nepavyks, tačiau nedidelis žalumynų darželis gali sėkmingai vešėti ir aprūpinti jus vitaminais visą žiemą.

Marija Naudžiūnienė

Pasakysite, kam čia vargti, jei visko galima nusipirkti... Tačiau ar žinote, kad net patys puikiausi žalumynai nupjauti ar nuskinti praranda savo tikrąjį aromatą (eterinius aliejus) ir dalį vitaminų jau po 2 valandų? Štai kodėl sveiką mitybą vertinantiems žmonėms ar mažus vaikus auginantiems tėvams verta įsirengti kad ir nediduką žiemos daržą ant palangės. Švieži žalumynai žiemą ne tik papildys šeimos racioną, bet ir padarys jį gerokai naudingesnį sveikatai. Be to, prieskoniniai žalumynai virtuvės ar kambario orą prisotins nuostabių aromatų ir fitoncidų, padedančių išvengti galvos skausmų, raminančių, gerinančių apetitą ir stiprinančių imunitetą.

Kaip paruošti palangę?

Žiemos daržas neužima daug vietos ir nereikalauja didelių išlaidų – įsirengti jį galima šiltai įstiklintame balkone, ant palangės arba stalo, pristumto prie lango. Idealu, jei virtuvės langas pietų pusėje ir būna gerai apšviestas visą dieną. Išmatuokite palangę ir nusipirkite reikiamo dydžio 3–4 cm storio putplasčio gabalą. Jis turėtų būti maždaug 10 cm platesnis nei palangė.

Papildomas plotis apsaugos augalus nuo pernelyg didelio karščio ir sauso oro, kylančio nuo radiatoriaus. Putplastį patogiausia prie palangės pritvirtinti dvipuse lipniąja juosta. Svarbu apsaugoti augaliukus nuo galimų šalto oro srovių, todėl vėdinant patalpą augalus laikinai reiks pridengti daržo plėvelės gabalu. Jei turite galimybę, įsigykite liuminescencinę lempą: papildomas apšvietimas (2–3 val. per parą) padidins derlių ir augalų kokybę. Tokių lempų būna labai įvairių, jos ne itin brangios ir gana gražios.

Patogūs namai augalams

Pasiruoškite gražių ne mažesnio kaip 15 cm skersmens vazonėlių, kurie puoštų jūsų virtuvės interjerą. Juose puikiai augs atželdinami salierai, petražolės, morkos, burokėliai, svogūnai. Kitiems žalumynams labiau tiktų stačiakampės talpos, skirtos daigams. Visi indai turi turėti angas drenažui, o po jais būtina padėti maždaug 4 cm gylio padėklą.

Daržo žemės naudoti nepatariama. Geriau įsigyti paruošto ir mineralinėmis medžiagomis papildyto durpių substrato su perlitu. Perlitas užtikrina orui pralaidžią žemių mišinio struktūrą, aeruoja dirvą, neleidžia žemėms susmegti, greitina augalo augimą ir gerina šaknų sistemos vystymąsi. Dar reikėtų keramzito ir trupučio smėlio puikiam drenažui užtikrinti. Keramzito dalelės gaminamos įvairių dydžių, tad galima pasirinkti norimo didumo akmenukų. Paprastai naudojamas stambesnis keramzitas, nors tai įtakos drenažo kokybei neturi. Svarbu, kad keramzitas neišbyrėtų per vazono angas. Tiesiai ant keramzito negalima berti substrato. Pirmiausia užberiamas 1–1,5 cm smėlio sluoksnis ir tik tada – substratas. Kaip drenažą galima naudoti ir putplastį. Jis puikiai atlieka šią funkciją, nepelija. Pagrindinis trūkumas – putplastis nesugeria drėgmės, todėl turi būti maišomas su hidrogeliu.

Tie, kurie mėgsta įvairius pagražinimus, savo palangės darželį gali papuošti dekoratyviais akmenėliais ar kitomis detalėmis. Beje, daržui prižiūrėti reikės dar laistytuvėlio ilgu snapu bei purkštuvo.

Pažadinti iš žiemos miego

Lapkritį ir gruodį per mažai saulės, kad žalumynai sudygtų iš sėklų. Todėl žiemos pradžioje rekomenduojamas spartusis auginimas pažadinant augalus iš žiemos miego: žalumynai atželdinami iš svogūnėlių, šakniagumbių, gumbų. Petražolių, salierų, morkų, burokėlių žalumynų galima užsiauginti bet kuriuo metų laiku. Geriausiai tam tinka vidutinio dydžio šakniavaisiai, nes dideli užimtų daug vietos, o iš mažų užaugtų labai mažai lapelių. Pasirinktus šakniavaisius reikia tankiai susodinti į nedideles dėžutes arba gėlių vazonėlius. Šakniavaisių šaknys nuvalomos skudurėliu ir sodinama taip, kad virš žemės liktų 1–1,5 cm šakniavaisių galvutės. Pasodinti šakniavaisiai palaistomi ir sustatomi ant pačios šviesiausios palangės: kuo daugiau šviesos gaus jauni lapeliai, tuo sultingesni ir ryškesni jie augs. Tam, kad daržovės imtų leisti lapelius, pirmą savaitę jos turėtų būti laikomos 12–15 °C temperatūroje. Vėliau tinkamiausia 20 °C temperatūra.

Jaunus lapelius galima pradėti skinti prabėgus 6–7 savaitėms. Taigi, pasisodinę daržovių lapkričio pradžioje, per Kalėdas galėsite džiaugtis šviežiais žalumynais. Norint visą žiemą turėti jaunų žalumynų daržoves rekomenduojama sodinti ne visas iš karto, o po keletą kas 3–4 dienas.
Pjauti lapelius galima visus iškart arba po truputį nupjaunant išorinius. Vienas šakniavaisis paprastai atželia 2–3 kartus, todėl, jei pjaunami visi lapeliai, po 2–3 pjovimų šakniavaisį reikia išrauti iš žemės – jis jau išnaudojo savo galimybes. Jei po truputį pjaunami išoriniai lapeliai, po kurio laiko augalas irgi pavargsta ir jį tenka iškasti.

Bene paprasčiausia ant palangės užsiauginti svogūnų laiškų. Turbūt ne vienas yra tai daręs. Kokybiškiems laiškams užauginti derėtų pasirinkti tinkamas svogūnų veisles. Ropiniai svogūnai žiemos daržui nelabai tinka, nes jie turi gana ilgą ramybės periodą. Vitaminingiems žalėsiams auginti geriausiai tinka tribuliais svogūnais vadinami laiškiniai česnakai. Šie svogūniukai atželia iš karto vos pajutę palankias sąlygas – šilumą ir drėgmę. Vėlyvą rudenį į kiekvieną vazonėlį sodinama po 5–6 svogūniukus prieš tai nupjovus žalumynus ir trečdaliu patrumpinus šaknis. Laikoma vėsiai (pavyzdžiui, įstiklintame balkone). Vėliau po vazonėlį įnešama į vidų, pastatoma ant palangės ir laistoma šiltu nusistovėjusiu vandeniu. Po 10–14 dienų svogūnų laiškelius jau galima valgyti. Žinoma, jei svogūniukai bus papildomai apšviesti (po 2 val. per dieną), jie bus ryškesnės spalvos ir sodresnio skonio.

Nedidelius prieskoninius augalus galima tiesiog iš daržo perkelti į vazonėlius ant palangės, o didesnius krūmelius reikia išskirstyti arba persodinant panaudoti šaknų atšakas, ūgliukus. Tam puikiai tinka daugiamečiai prieskoniniai augalai – raudonėliai, šalavijai, juozažolės, mairūnai, katpėdėlės, mėtos, melisos, čiobreliai bei vienmečiai bazilikai. Dažniausiai daržininkai iš šakelės užsiaugina bazilikų. Tam nupjaunamas baziliko auginukas, 12 val. palaikomas tirpale su augimo stimuliatoriumi, pasodinamas į perlitą ir įdedamas į polietileno maišelį. Maždaug po 7 dienų auginukas išleidžia šaknis ir tuomet sėkmingai toliau auga vazonėlyje. Beje, aitriųjų paprikų krūmelį bei kai kurių prieskoninių augalų galima nusipirkti ir prekybos centruose ar sodo reikmenų prekybos vietose. Mėtos, rozmarinai, katžolės, bazilikai bei kiti žalumynai sodinami į erdvius vazonėlius. Maždaug po savaitės reikia nuskabyti viršūnėles, kad augaliukai imtų šakotis ir suformuotų gražios formos krūmelį. Vazonėlių žemės paviršių rekomenduojama užberti keramzitu – taip augalai apsaugomi nuo pernelyg sauso oro.

Antroje žiemos pusėje, pradėjus ilgėti dienoms, žalumynus galima sėti. Neretai sėjamos salotos: vazonėliai uždengiami plėvele ir statomi šiltoje vietoje. Sudygusias salotas reikia išpikuoti. Keista, sunkiausiai namų sąlygomis auga krapai. Auginant krapus pravers viena gudrybė: krapų sėklas reikia nuplauti tekančiu vandeniu, tada 12 val. palaikyti tirpale su augimo stimuliatoriumi ir pasėti drėgnas. Lengviausiai augantis žalumynas yra pipirnės. Joms nereikia nė žemių. Į plokščią dubenį galima tiesiog įkloti gabalą porolono, užpilti vandeniu ir paberti sėklų. Po savaitės jau bus ir derlius.

Reikalinga drėgmė

Laistyti žiemos daržo augaliukus reikia kambario temperatūros nusistovėjusiu vandeniu 1 kartą per savaitę. Prieš laistant rekomenduojama į vandenį įpilti tam tikrą kiekį skystų arba įberti tirpių trąšų daržovėms.Be to, augaliukus reikia reguliariai apipurkšti, nes kambario oras šildymo sezono metu per sausas. Pravartu į vandenį pridėti kokio nors biopreparato, stiprinančio augalų imunitetą, gerinančio augimą ir saugančio nuo ligų.