Šiais metais buvo labai prastas moliūgų ir patisonų derlius. Kaip sako daržininkai: “Ne jų metai”. Tačiau parduotuvėse ir turgeliuose galima įsigyti šių rudens gėrybių. O gal ir patys jų užsiauginote? Vadinasi, metas virtuvės eksperimentams.

Rasa DERENČIENĖ

Moliūgai ir patisonai – tos pačios šeimos daržovės, į Europą atkeliavusios iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Išraiškingesnės formos patisonai yra moliūgų atmaina, pasižyminti labai panašiomis maistinėmis ir skonio ypatybėmis. Galima sakyti, kad pastaruoju metu šios daržovės išgyvena tikrą renesansą – moliūgai ir patisonai valgomi žali, virti, kepti, marinuoti, populiarėja jų sriubos, troškiniai, įvairūs pagardai, iš jų ruošiamos salotos, džemai, net spaudžiamos sultys.

Ir maistas, ir vaistas

Moliūgų ir patisonų minkštime gausu vertingų medžiagų, pirmiausia mineralų (kalio, kalcio, magnio, mangano, fosforo), vitaminų (B1, B2, C, K, PP, E) ir karoteno, organizme virstančio vitaminu A. Reikiamas šio vitamino kiekis stiprina imunitetą, saugo nuo daugybės ligų, tarp jų ir onkologinių.

Karoteno daugiau sukaupia moliūgai, kuo jie ryškesnės oranžinės spalvos, tuo daugiau juose šio provitamino. Tiek moliūguose, tiek patisonuose esantys pektinai padeda iš organizmo šalinti nuodingas medžiagas, organinės rūgštys bei ląsteliena gerina virškinamojo trakto, žarnyno veiklą. Todėl šios daržovės ypač tinka varginant vidurių užkietėjimui. Žolininkų knygose rašoma, kad moliūgų košė, pasaldinta medumi, veikia raminamai, gelbsti nuo nemigos.

Beveik neribotos galimybės

Moliūgai ir patisonai – ypač universalios daržovės. Patys būdami nelabai išraiškingo skonio, perima su jais sumaišytų vaisių ir daržovių skonio ypatybes, todėl tinka kone visiems patiekalams. Iš jų galima virti ir mėsiškas, ir saldžiąsias ar pieniškas sriubas, gaminti garnyrus ir desertines salotas, virti saldžius džemus ar aštrius pagardus. Tad pasiryžkite virtuvės eksperimentams!

• Sumaišykite tarkuotą moliūgo minkštimą su smulkintomis slyvomis, apelsinais, melionais (ar kitais mėgstamais vaisiais) ir riešutais, apšlakstykite skystu medumi, citrinų sultimis ir turėsite puikias desertines salotas.
• Patroškinkite gabaliukais supjaustytą patisoną su svogūnais ir pomidorais, apibarstykite fermentiniu sūriu – gausite lengvą bei maistingą vakarienės patiekalą.
• Pakepkite susmulkintą moliūgo riekę su šlakeliu aliejaus ir sumaišykite su pakeliu biriai virtų ryžių. Jei norisi saldžios košės, pagardinkite ją razinomis ar riešutais, jei nesaldžios – paskrudintomis moliūgų sėklomis ir druska bei pipirais.
• Sumaišykite gabalą tarkuoto moliūgo su pora šaukštų miltų, plaktu kiaušiniu, pagardinkite žiupsneliu druskos, cukraus ir tarkuoto muskato ir išsikepsite puikius rudens blynelius, kuriuos galima vagyti tiek su saldžiais (džemo, klevų sirupo), tiek su nesaldžiais (grietinės, jogurto) padažais.
• Moliūgų ir obuolių gabaliukus sumaišykite lygomis dalimis, įtarkuokite citriną, pasaldinkite (dvi dalys vaisių masės – viena dalis cukraus) ir pavirkite apie 40 min. (priklausomai nuo kiekio). Turėsite puikią obuolių-moliūgų košę, kurios galėsite užsitepti pusryčiams ant riekelės traškaus batono, ja pagardinti blynus ar kitus patiekalus.

Tai tik keletas kulinarinių improvizacijų pavyzdžių, kurių galima prigalvoti labai daug. Ruošiant patiekalus iš moliūgų ir patisonų, galima sakyti, visada pasiseks.

Labai tinkami konservuoti

Moliūgai ir patisonai – puiki žaliava konservams. Kadangi patisonai kietesni, juos labai tinka marinuoti vienus, ypač mažučius, nes jie išlieka gražios formos ir traškūs, panašiai kaip agurkai. Paprasčiausias būdas – sudėtus į stiklainius patisonus nuplikyti ir paskui užpilti marinatu, išvirtu iš vandens, acto, cukraus (1 l vandens, 100 ml 9 proc. acto, po šaukštą druskos ir cukraus) ir prieskonių.

Žiemai ruošiamus moliūgus supjaustykite nedideliais gabaliukais, sudėkite į stiklainius ir užpilkite karštu vandeniu. Tada vandenį nupilkite į puodą, įberkite cukraus (300 g – litrui vandens), įpilkite 5–7 šaukštus acto (galima įdėti cinamono, įmesti 3–5 gvazdikėlius) ir truputį pavirkite. Moliūgus užpilkite šiuo sirupu ir užsukite dangteliais. Konservuojamus moliūgus galima maišyti su citrinomis, slyvomis, kriaušėmis, obuoliais, persikais, nektarinais, apelsinais.

Neišmeskite moliūgų sėklų!

Dorodami moliūgus, šiukštu neišmeskite jų sėklų. Jų galima atsidėti kitų metų sėjai, bet visi žinome – jos labai gardžios! Tiesiog nuplaukite ir išdžiovinkite. Moliūgų sėklos pastaruoju metu – ypač populiarus salotų, sriubų, naminės duonos pagardas. Jos turi daug vitamino E ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina aterosklerozės riziką. Šiose sėklose yra į hormonus panašių medžiagų, stabdančių prostatos vešėjimą, užsimenama, kad moterims jos šiek tiek švelnina menopauzės simptomus. Moliūgų sėklos ypač skanios pakepintos, bet, deja, tada jose suyra dalis vertingųjų maisto medžiagų, tad geriau vagyti nekepintas.

Verta žinoti

• Moliūguose daug vandens, jie labai greitai suverda, todėl į troškinius juos geriausia dėti baigiant gaminti. Šia jų savybe galima pasinaudoti siekiant patiekalą, pavyzdžiui, sriubą ar troškinį, sutirštinti. Kaitinami moliūgai maždaug per 15–20 minučių visiškai išsileidžia. Patisonai gerokai ilgiau išlaiko savo struktūrą, tad dėl šios ypatybės juos labai tinka ne tik troškinti, bet ir įdaryti.
• Moliūguose ir patisonuose esantis beta karotenas tirpsta riebaluose, tad organizmas jį geriau įsisavina su šlakeliu aliejaus.
• Maistui tinkamiausi jauni, neperaugę patisonai, jie yra sultingi ir gaivaus skonio, tad neleiskite jiems lysvėje užsigulėti per ilgai. Kuo patisonai labiau subrendę, tuo storesnė jų žievė ir stambesnės sėklos. Jas pašalinus minkštimo lieka nedaug, sumenksta jų skonis.

Kaip laikyti žiemai

Moliūgai ir patisonai neblogai išsilaiko ilgesnį laiką ir kambario temperatūroje – nuo išdžiūvimo juos saugo kieta luobelė. Bet geriausia šias daržoves laikyti 5–14 laipsnių temperatūros rūsyje ar sandėliuke sudėtus į medines ar kartonines dėžes.

Apie moliūgus kartais sakoma, kad jie kaip vynas – kuo senesni, tuo geresni, t. y. saldesni. Taip yra dėl to, kad juose esantis krakmolas pamažu virsta cukrumi. Žinoma, nei moliūgų, nei patisonų neišlaikysite neribotą laiką – geriausia suvartoti iki Naujųjų metų, nes paskui jie ima vysti, gesti. Dar geriau šias daržoves supjaustyti kubeliais, porcijomis sudėti į plastikinius maišelius ar dėžutes ir užšaldyti šaldiklyje. Ruošinį sriubai ar troškiniui tuomet turėsite ištisus metus.