Sakurų žiedlapiai: ne tik grožis, bet ir maistas

Sakurų žiedlapiai: ne tik grožis, bet ir maistas


Japonijoje garbinamas sakuras pamėgsta vis daugiau lietuvių. Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo Vingio skyriuje šie įspūdingi medeliai auga jau 20 metų ir kasmet per žydėjimą pritraukia tūkstančius lankytojų. Ne išimtis ir šis pavasaris. Kuo iš Japonijos į Lietuvą atkeliavusios ir sėkmingai prisitaikiusios sakuros ypatingos, kiek jų rūšių ir veislių yra, ar šie medžiai reiklūs, pasakoja VU Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas dr. Darius Ryliškis.


„Lietuvoje sakuros vadinamos vyšniomis, kartais – trešnėmis ar slyvomis, – sako dr. D. Ryliškis. – Neretai manoma, kad sakuros tėra vienos rūšies ar veislės dekoratyvinių augalų grupė, tačiau iš tikrųjų apie jas reikia kalbėti kaip apie visą pošeimį. Japonijoje šie vaismedžiai taip pat vadinami vyšniomis, tačiau bendrinis jų pavadinimas yra sakuros.“


Sakuromis vadinamos kelios vyšnių rūšys: smailiadantės (Prunus serrulata), puošniosios (Prunus speciosa), svyruoklinės (Prunus × yedoensis), vadinamosios saržento vyšnios (Prunus sargentii). Pasak dendrologo dr. D. Ryliškio, Japonijoje sakurų rūšių yra labai daug (daugiau kaip 600), tačiau viena dominuojančių – svyruoklinės.


Ne mažiau populiarios ir vadinamosios ‘Someiyshino’ veislės sakuros, kurios žydi apie savaitę. Aišku, žydėjimo trukmę lemia orai. Yra pasitaikę, kad sakuros Lietuvoje nužydėjo per tris dienas.

REKLAMA


Japonai turi labai daug su sakuromis susijusių terminų, pavyzdžiui, laikas nuo žiedo išsiskleidimo iki žiedlapių nukritimo vadinamas kazakura. Japonijoje sakuros milžiniško dėmesio sulaukia ne tik tuomet, kai žydi, – jo nestinga ištisus metus.


Japonijoje nemažai auginama tradicinių veislių sakurų, tačiau daugėja ir selekcininkų sukurtų dekoratyvinių vyšnių hibridų, kurie, kaip rūšiniai augalai, žydi puošniais baltais ar rausvais žiedais balandį–gegužę.

Dr. D. Ryliškio tvirtinimu, japonai linkę platinti senąsias sakurų veisles ir rūšis. Seniausiai gyvai sakurai yra apie 2 tūkst. metų amžiaus. Japonijoje gana dažnai galima pamatyti tūkstančio ir daugiau metų senumo sakurų. Tekančios Saulės šalyje šie medžiai apgaubti išskirtiniu dėmesiu, kai kurie jų pripažinti kultūros paveldu. Šių augalų fantastišku žydėjimu gėrėtis į specialiai tam skirtą šventę, vadinamą Hanami, suguža daugybė žmonių.


„Sakurų žiedų vainiklapių skaičius būna skirtingas, – pasakoja dr. D. Ryliškis. – Vienos jų turi po penkis vainiklapius. Jas japonai vadina hitoja sakuromis. Turinčios tarp penkių ir dešimties vainiklapių sakuros vadinamos panijara, o jei daugiau negu 10 – ja. Kiekvienai minėtai grupei priskiriama daug įvairių tiek veislių, tiek ir rūšių sakurų.“

REKLAMA


Hanami šventėje ne tik grožimasi sakurų žydėjimu – paprastai po žydinčiomis sakuromis sėdima, geriama arbata, užkandžiaujama ir, aišku, niekur neskubama. Ši tradicija atkeliavo ir į Lietuvą: pasigėrėti pražydusiomis sakuromis Vilniuje, prie Baltojo tilto esančiame Čijunės Sugiharos sakurų sode ir Vingio parke, renkasi nemažai žmonių, tačiau jie čia dažniau fotografuojasi, nei mėgaujasi užkandžiais ir ramybe susėdę ant patiesalo.


Beje, sakuros – ne tik grožėjimosi objektas, jų žiedlapiai ir lapai naudojami maistui. Apie tai sužinosite įsigiję naujausią žurnalo "Namie ir sode" numerį.


Žurnalą NAMIE IR SODE galite ir užsiprenumeruoti.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris