Sode ar darže yra ką veikti ir žiemą

Sode ar darže yra ką veikti ir žiemą

Žiema sode atveria labai įspūdingų vaizdų.


Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žiemą darže ir sode nėra ką veikti. Geras šeimininkas ir dabar turi darbo. Kai kurie daržininkai linkę žiemą laikyti vos ne stichine nelaime, po kurios žūsta kone visi sodo ir daržo augalai.

Rima MARCINKEVIČIENĖ


Dar ne taip seniai drąsiai galima buvo sakyti, jog tokie teiginiai neturi pagrindo. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau žiemos darosi nenuspėjamos, tad ir augalams prisitaikyti būna vis sunkiau. Tikra katastrofa mūsų sodams ir daržams tampa situacija, kai sniego nėra, o paspaudžia stiprus šaltukas. Tokiu atveju augalams padėti galime tik mes. Jeigu prognozuojami tokie orai, reikia papildomai pridengti rožes, hortenzijas, raganes ir kitus šalčio bijančius augalus, sausų durpių ir smėlio mišiniu apiberti jaunus vaismedžius, pridengti braškes.


Rūpesčių gali sukelti ir gausus sniegas. Labiausiai nuo gausaus drėgno sniego kenčia vaismedžiai ir krūmai: nuo per sunkios naštos šakos gali lūžti, todėl puiku, kai sodininkas turi galimybę nupurtyti sniegą nuo šakų. Jei tokios galimybės nėra, gerai būtų pastatyti atramas. Galima imtis ir kitų prevencinių priemonių: vertikaliai augančias tujas, kadagius bei kitus krūmus surišti minkšta sodo viela, nulinkusias šakas paremti. Serbentų, agrastų, aviečių krūmus irgi reikėtų tvirčiau surišti ir paremti medinėmis atramomis. Spygliuočius ypač svarbu išvaduoti nuo apledėjusio sluoksnio: jį reikia tiesiog sudaužyti.


Pavojingas sniegas ir vejoms – ypač kraštuose prie takelių. Neretai darome klaidą, kai nukasdami sniegą nuo takelių viską verčiame prie vejos krašto. Susidaro pusnys, ant kurių atlydžių metu susiformuoja ledo pluta. Žolė po tokia pluta ima dusti ir pavasarį būna nugeltusi. Todėl nukasinėdami sniegą nuo takų visada stenkitės berti jį tolygiai ant viso vejos paviršiaus, o po atlydžių suardyti susidariusią ledo plutelę. Beje, tokia ledo pluta pavojinga visiems augalams, todėl ją reikia sudaužyti, kad augalai galėtų kvėpuoti.

REKLAMA


Na, o kai spaudžia šaltukas ir šviečia saulė, mes džiaugiamės: puiki dienelė! Tačiau daugeliui augalų tai gali būti pavojinga. Jauni mažaūgiai spygliuočiai gali rimtai apdegti nuo tokių žieminių saulės spindulių, todėl jauniausius ir lepiausius augaliukus tokiomis dienomis gerai būtų pridengti maišiniu audeklu ar panašia danga.


Sode ar darže yra ką veikti ir žiemą

Sodas žiemą ilsisi.


Geriausia apsauga – sniego danga


Vis dėlto daugelį augalų žiemą geriausiai apsaugo būtent stora sniego danga. Tam, kad ant uždengtų augalų kauptųsi kuo daugiau sniego, geriausia dangoms naudoti eglių bei pušų šakas, šiaudus, maišinį audeklą, t. y. tai, po kuo augalas kvėpuoja ir prie ko limpa sniegas. Jokiu būdu negalima naudoti polietileno. Po juo augalai dūsta, o atlydžių metu gali tiesiog sušusti.


Atėjus ilgam atlydžio laikotarpiui reikėtų pasistengti, kad sniegas sklype nenutirptų visiškai, ir, jei įmanoma, kaupti jį. Po atodrėkių žemę po medžiais reikėtų sumindyti, sumesti likusį sniegą ir aplink medžius jį suplūkti, sutrypti, kad graužikai nepasiektų medžių kamienų, nepažeistų žievės bei jaunų vaismedžių šaknų kaklelių. Kai kurie sodininkai medelius apsaugo apgaubdami plastikiniais indais perpjautu šonu, jų apačią įsmeigia į žemę.


Neretai medelius apgraužia ir kiškiai. Jų padaromi pažeidimai dažniausiai būna tose vietose, iki kur siekia sniego danga. Todėl dar rudenį aprištus medelius galima papildomai apsaugoti aplink pabarsčius pelenų, pjuvenų ir durpių, sudrėkintų 5–10 proc. dezinfekuojamuoju skysčiu kreolinu – krezolio tirpalu vandenyje. Be to, kamienus galima patepti vabzdžius atbaidančių chemikalų (repelentų) turinčiu mišiniu ar tepalu „Herbacer“.


Kiškių padarytas žaizdas būtina tuojau pat aptepti sodo tepalu. Gerai gydo tik toks sodo tepalas, kuriame yra pikio. Paprastas sodo tepalas neapsaugo nuo infekcijos, geriau tada naudoti vandens emulsinius dažus su 2 proc. sisteminio fungicido priedu. Žaizdas tepti galima ir lygiomis dalimis sumaišyta molio bei karvių mėšlo tyre, nes mėšlas turi augimo hormonų ir labai gerai gydo žaizdas. Žaizdos storai užtepamos tyre ir aprišamos audiniu.

REKLAMA


Sode ar darže yra ką veikti ir žiemą

Jeigu yra pakankamai sniego, jokie šalčiai augalams nebaisūs.


Daržininkas dirba ne tik darže

Daržas žiemą ilsisi po sniego danga, o derlius guli rūsiuose. Norint išsaugoti derlių būtina jį nuolat prižiūrėti, pašalinti pradėjusius gesti vaisius ir daržoves.


Žiemą pats laikas pasirūpinti tara daigams. Pavyzdžiui, galite kaupti grietinės indelius ar pieno, sulčių pakelius, medines dėžutes arba po truputį pirkti specialius vazonėlius daigams. Be to, visą žiemą kaupkite kiaušinių, svogūnų, česnakų lukštus, pelenus. Peržiūrėkite turimas sėklas, nusipirkite trūkstamų. Jei turite kur laikyti, po truputį pirkite trąšų. Taip nepajusite didesnių finansinių nepatogumų ir pavasarį būsite visiškai pasiruošę naujam sezonui.


Kokios mineralinės trąšos reikalingiausios? Iš fosforo trąšų – granuliuotas superfosfatas, o iš kalio – kalio sulfatas. Šios trąšos vertingiausios uoginėms kultūroms, ypač serbentams. Kalio chloridas labiau tinka obelims, o karbamidas bei kristalinas labiausiai tinka vaismedžiams tręšti per lapus. Taip tręšiant vaismedžiai drauge saugomi ir nuo grybinių ligų. Todėl ir šių trąšų verta įsigyti.


Pradedantiems daržininkams rekomenduojamas standartinis rinkinys: 1 kg nitrofoskos (10–17 proc. azoto, 10–17 proc. fosforo pentoksido, 11–17 proc. kalio oksido), 0,5 kg kalio sulfato, 0,5 kg karbamido (šlapalo; 46 proc. azoto), 0,3 kg vario sulfato (23 proc. vario), 0,3 kg geležies sulfato.


Taip pat po truputį galima apmąstyti, kokių jums reikės priemonių kovai su kenkėjais, ir jų nusipirkti. Deja, bet dažnai neapsieiname be cheminių preparatų, vadinamųjų pesticidų. Jie skirstomi į įvairias grupes: fungicidai naudojami nuo grybinių ligų, insekticidai – kovoti su kenkėjais, herbicidai – piktžolėms naikinti, akaracidai – erkėms naikinti ir pan. Jų negalima painioti ar laikyti bet kaip.


Cheminiams preparatams geriausia turėti specialias dėžes ar atskiras lentynas su užrašais. Idealu, jei šios dėžės ar lentynos yra rakinamos. Tuomet ramu, kad prie jų neprieis vaikai. O ir patiems derėtų nepamiršti, kad visi pesticidai nuodingi, todėl juos tvarkant arba naudojant reikia užsidėti respiratorių ar dviguba marle užsirišti burną.


Sode ar darže yra ką veikti ir žiemą

Žiemos grožis - ypatingas.


PATARIMAS


Tiems, kas rudenį nesuspėjo pasodinti žieminių česnakų, žiemą nusipirko tulpių ar kitokių gėlių svogūnėlių ir nežino, kaip juos išsaugoti, daržininkai siūlo įdomų būdą.
Į dėžutę 2–3 cm sluoksniu įpilkite drenažo – smėlio bei keramzito. Tada berkite 15 cm derlingos žemės ir susodinkite česnakus ar svogūnėlius visiškai vieną prie kito. Užpilkite smėliu, kad kyšotų tik galiukai, paliekite šiltu vandeniu ir 10 dienų laikykite šiltoje patalpoje. Per tą laiką svogūnėliai įsišaknys. Atlydžio metu dėžę su svogūnėliais įkaskite į sniegą ir apkaskite 60–70 cm sniego sluoksniu. Balandžio pabaigoje įsišaknijusius svogūnėlius susodinsite į lysves.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris