Įmirkęs dirvožemis sukels problemų net ir žiemą

Įmirkęs dirvožemis sukels problemų net ir žiemą

Dirva užmirksta dėl ilgalaikio lietaus, aukštai esančių gruntinių vandenų ar nuolat užliejamų žemės plotų žemai išsidėsčiusiuose sklypuose.


Šiemet daugeliui sodininkų bėdų pridarė drėgmės perteklius dirvoje. Žiemoti susiruošusiems augalams rudeninis užmirkimas yra labai nepalankus. Tuomet jiems ima trūkti deguonies, sutrinka kvėpavimas, dirvožemyje telkiasi anglies dioksidas, o augaluose kaupiasi žalingos medžiagos.

RIMA MARCINKEVIČIENĖ


Priežastys, lemiančios drėgmės perteklių sklypo dirvoje


Nuolat šlapiuose sklypuose blogai auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai, derlingas žemės sluoksnis būna labai plonas, drėgmė smelkiasi ne tik į daržo žemę, bet ir į namus. Be to, nuo drėgmės pertekliaus augalus puola ligos, o šeimininkus atakuoja uodai...


Dirva užmirksta dėl ilgalaikio lietaus, aukštai esančių gruntinių vandenų ar nuolat užliejamų žemės plotų žemai išsidėsčiusiuose sklypuose. Perteklinis vanduo kaupiasi dėl grunto struktūros: po plonu žemės sluoksniu esantis molio sluoksnis nepraleidžia vandens ir po ilgo gausesnio lietaus sklypas tiesiog paskęsta.


Dėl šios priežasties smarkiai kenčia vaismedžių šaknynas, šaknys tampa nepajėgios aprūpinti medžio ir jo vaisių naudingosiomis medžiagomis. Toks sodas būna nederlingas, vaismedžiai sunkiai auga, turi skurdžią lają, o šaltą žiemą greitai sušąla ir žūsta. Perteklinės drėgmės alinamuose soduose vaismedžiai veda vaisius ne ilgiau kaip 12–13 metų. Tokiuose sklypuose tenka imtis ypatingų priemonių: sklypą drenuoti, pilti papildomą grunto sluoksnį, uogoms, daržovėms bei gėlėms formuoti aukštas lysves.


Gelbėja tik geras drenažas


Vandens perteklių pašalinti paprastai pavyksta tik iškasus drenažo griovius ir papildžius derlingos žemės sluoksnį papildomu gruntu. Pagal visą sklypo perimetrą reikia kasti 30–50 cm pločio ir 40–60 cm gylio griovius. Norint įeiti į tokį sklypą tenka per griovį nutiesti tiltelį, o ties įvažiavimu automobiliui griovyje klojamas betoninis vamzdis ir užpilama skalda.

REKLAMA


Atsižvelgiant į sklypo dydį ir pakylančio vandens lygį gali tekti uždarus griovelius iškasti ir pačiame sklype, ypač vaismedžių sodo teritorijoje. Tokie grioveliai kasami kas 10–30 m, jie turi turėti nubėgimą į šoninius sklypo griovius. Didelis rūpestis yra ir tai, kad visus drenažinius griovelius tenka atnaujinti kas 2–3 metus.


Didesnis efektas būna tuomet, kai visoje įmirkstančių sklypų teritorijoje atliekami drenažo darbai, iškasami platūs į žemesnę vietą nutekantys grioviai. Jei tokios galimybės nėra, vertėtų pagalvoti apie nedidelį dirbtinį tvenkinuką žemiausioje savo sklypo vietoje (toliau nuo vaismedžių sodo), į kurį galėtų sutekėti vandens perteklius.


Įmirkęs dirvožemis sukels problemų net ir žiemą

Vandens perteklių pašalinti paprastai pavyksta tik iškasus drenažo griovius ir papildžius derlingos žemės sluoksnį papildomu gruntu.


Aukščiau – sausiau


Sklypuose, kenčiančiuose nuo perteklinės drėgmės, be drenažo, pilamas papildomas grunto sluoksnis, kurį turėtų sudaryti derlingų žemių ir smėlio mišinys, papildytas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Labai dažnai nuo ilgalaikio įdrėkimo dirva būna rūgšti, todėl beriant papildomą grunto sluoksnį drauge rekomenduojama dirvą kalkinti.


Jei nėra tinkamai įrengtų drenažo griovių, siūloma viso sklypo lygį kilstelėti užbėrus didesnį kiekį žemių ir smėlio mišinio. Tačiau tai – daug darbo ir lėšų reikalaujantis darbas: juk net nedideliam sklypui prireiks dešimčių mašinų žemių. Teigiama, jog vis dėlto tai duoda apčiuopiamą teigiamą rezultatą.


Neretai aukštinama tik dalis sklypo: pavyzdžiui, vieta, skirta desertinių veislių vaismedžiams ir šilumamėgiams dekoratyviniams krūmams. Tačiau visada reikia prisiminti, kad tokiu atveju po kelerių metų grunto lygis vėl sumažės. Dirbtinai paaukštintame sklype medžiai sėkmingai derės apie 15 metų.


Aukštos lysvės ir dirbtinės kalvelės pavieniams augalams bei jų grupėms formuojamos ne žemesnės nei 40–50 cm. Medžiui sodinti supiltos kalvelės skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5–2 m.
Bet kuriuo atveju sėkmingiausias yra kompleksinis sprendimas, kai pirmiausia sutvarkomas drenažas, paskui paaukštinamas sklypas ir tik tuomet sodinami augalai.


Pagalba augalams


Jei įmirkusiems augalams reikalinga skubi pagalba, visada reikia prisiminti, kad svarbiausia – suteikti šaknims galimybę kvėpuoti. Todėl žemę aplink augalus reikia supurenti.

REKLAMA


Šlapiame sklype visada reikia daugiau trąšų, o vėlyvą rudenį rekomenduojama mulčiuoti dirvą aplink vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius krūmokšnius ir kitus augalus. Tai padeda žiemą apsaugoti įmirkusį augalą nuo iššalimo.


Sumažinti drėgmę dirvoje padeda ir specialiai užauginta velėna. Kiekviename laisvame sklypo kampelyje ir aplink medžius siūloma sėti vejoms skirtą žolę ir pasodinti dekoratyvių daugiamečių žolinių augalų. Žoliniai augalai sugeria nemažai drėgmės, nutraukia dalį vandens nuo kultūrinių augalų ir palengvina jiems gyvenimą.


Kai per didelė drėgmė kankina šiltuoju metų laiku, nedidelius lepesnius augalus galima iškasti, apdžiovinti šaknis ir vėl sodinti į pradžiūvusią žemę. Taip pat augalus reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis ir apdoroti preparatais nuo ligų bei pelėsio. Daržovėms ir uogoms turi būti formuojamos nedidelės paaukštintos lysvės. Optimalu, kai lysvės aukštis yra 30 cm, o plotis – 1 m.


Įmirkęs dirvožemis sukels problemų net ir žiemą

Tokioje dirvoje ilgai dar niekas neaugs.


Įdomu: homeopatiniai vaistai ne tik žmonėms...


Kadangi ilgai trunkantis lietus išplauna iš dirvos daug augalams reikalingų maisto medžiagų, o įmirkusi dirva didina šaknų puvimo riziką, augalams reikia padėti. Lietingu oru kai kurie specialistai siūlo augalus gelbėti žmonėms skirtais homeopatiniais vaistais. Homeopatiniai vaistai neturi pašalinio poveikio net žmonėms, jie nesukelia alergijos, nekenkia organizmui, tad tikrai nepakenks ir augalams.


Štai kokias įdomias rekomendacijas pateikia kai kurie sodininkystės specialistai:
• Belladonna 200C – tai vienas pagrindinių homeopatinių vaistų nuo uždegimo, skiriamas esant paraudimui, patinimui ir pulsuojančiam skausmui bet kurioje kūno dalyje, sergant tonzilitu, gastritu ar kitu uždegimu. Augalams jis padeda tada, kai nuo nuolatinio užmirkimo ima ruduoti ir raudonuoti lapai.
• Thuja 30C – vienas dažniausiai vartojamų vaistų karpoms, papilomoms ir kondilomoms gydyti. Padeda įmirkusiems, skurstantiems, grybinių ligų kamuojamiems augalams.
• Cuprum metallicum 30C žmonių naudojamas nuo mėšlungio. Augalams puikiai padeda nuo netikrosios miltligės ir įvairiausių kitų grybinių ligų.
• Dulcamara 30C ne tik saugo žmonių odą bei kvėpavimo takus nuo drėgno ir šalto oro, bet ir augalų šaknims padeda išvengti puvinių bei grybinių ligų.
• Kali iodatum 30C žmonės naudoja slogai, sinusitui gydyti, kvėpavimui palengvinti. Augalams tinka pūvančioms šaknims gydyti ir skatinti naujų šaknų formavimąsi.
• Natrium sulphuricum 30C skirtas bronchitui gydyti. Augalus saugo nuo grybinių ligų.
• Pulsatilla 30C – tai preparatas, pagamintas iš šilagėlių ir turintis gana didelį poveikį: vartojamas nuo peršalimo, karščiavimo, gripo, uždegimo, įvairių spuogų, šienligės ir pan. Augalus šis vaistas gelbėja tada, kai šaknys ima ruduoti, suminkštėja, tęžta.



Naudojant šiuos vaistus augalams gelbėti 6–8 porcijas (pvz., tabletes) reikia ištirpinti vos 150 ml vandens. Kas 2–3 dienas po 6–8 šaukštelius (šaukštelis turi būti ne iš metalo!) reikia tolygiai išpilti aplink augalo šaknis.


Kokiems augalams užmirkimas ypač grėsmingas?


Skirtingi augalai nevienodai atsparūs užmirkimui.


• Daugelis vaismedžių pajėgūs visiškai šlapią dirvą ištverti apie mėnesį. Tačiau silpnesni medžiai gali susirgti ir žūti net praėjus metams po užmirkimo.
• Putinai, aronijos yra pakantūs drėgmei, ištveria ir rimtesnį dirvos įmirkimą.
• Serbentai didelę drėgmę iš dalies pakenčia, tačiau gali sirgti.
• Vynuogių šaknys puikiai ištveria šlapią dirvą, tačiau labai svarbu, kad ant žemės negulėtų augalo šakos.
• Braškės stovintį vandenį ištveria maždaug savaitę. Kuo senesni krūmai, tuo jie ištvermingesni.
• Gėlynuose dėl per didelės drėgmės, ko gero, nelabai nukentės rožės. Jos pakankamai atsparios. Seni kerai gali ištverti ir rimtą potvynį.
• Bijūnai nukenčia, jei vanduo užsistovi per ilgai. Todėl reikėtų bent jau nužerti šlapią dirvą aplink krūmą, kad šaknys šiek tiek apdžiūtų ir užberti sausesnio komposto.
• Užmirkusių sklypų šeimininkai turėtų ypač atkreipti dėmesį į eglutes, tujas bei alyvas. Tujos visiškai nepakenčia užmirkimo ir aukšto gruntinio vandens, o eglės labai jautrios dėl užmirkimo atsirandančiam deguonies trūkumui dirvožemyje. Užmirkę dažnai žūsta net dideli alyvų medžiai. Drėgmės pertekliaus taip pat labai nemėgsta riešutmedžiai bei šermukšniai.
• Sode derėtų labiau pasirūpinti agrastais bei avietėmis. Tai perteklinei drėgmei jautrūs augalai. Kai kurios veislės gali žūti.
• Gėlynuose visiškai nepakančios užmirkimui gėlės yra astilbės, chrizantemos bei flioksai. Seni vilkdalgių krūmai bei narcizai ilgalaikę perteklinę drėgmę pajėgūs ištverti, tačiau gali sirgti, nežydėti.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris