Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

Pastaraisiais metais šilauogės tapo – vienos populiariausių sodo augalų.


Vieni sodininkai tik teiraujasi, kaip auginti šilauoges, ieško jų sodinukų, kiti jau senokai džiaugiasi skaniomis uogomis. Šilauogių uogos – gardžios, turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, o jų krūmas dekoratyvus visais metų laikais. Pastaruoju metu sodininkai labai susidomėję ir ankstyvomis lietuviškomis sodinių šilauogių veislėmis, o mėgstančių eksperimentuoti dėmesį traukia ir vėlyvosios šilauogių veislės, pailginančios uogų sezoną.


Rita Bielskė


Neprastas derlius


Ypač daug dėmesio selekciniam darbui bei kolekcijai sukurti ir jai prižiūrėti skiria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, kuriame šiemet užderėjo itin gausus šių uogų derlius. Vertingų uogų sezonas čia tęsiasi iki vėlyvo rudens.


Pasak VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus vadovo dr. Remigijaus Daubaro, šiemet šilauogės dėl šilumos trūkumo pavasarį ir vasaros pradžioje pradėjo nokti maždaug dviem savaitėmis vėliau nei kasmet. Įprastai ankstyvųjų šilauogių veislių uogos sirpti pradeda jau pirmąjį liepos dešimtadienį. Laimei, šilauogėms, kitaip nei kaulavaisiams ar kitiems sodo augalams, nepakenkė pavasario šalnos, todėl gausus šių uogų derlius atpirko ilgą jų laukimą.


„Pirmosios šilauogyne sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po savaitės uogos pradeda nokti ant aukštaūgių šilauogių veislių krūmų – ‘Earliblue’, ‘Duke’, ‘Weymouth’, ‘Reka’, – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė. – Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis ne visos uogos spėja sunokti, todėl pastarąsias veisles geriau įkurdinti šiltnamyje.“

REKLAMA



Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

Lietuviškų sodinių šilauogių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) veislių autoriai – VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininkai dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė – tvirtina, kad tai viso kolektyvo ir Vytauto Didžiojo universiteto administracijos nuopelnas.


Nusipelnė pripažinimo


Botanikos sode nuo 2002 metų vykdoma ir pusiau aukštaūgių šilauogių selekcija. Pastaruoju metu galima pasidžiaugti ir lietuviškomis šilauogių veislėmis ‘Danutė’ ir ‘Freda’, kurios gerai įvertintos atlikus tarptautinę ekspertizę Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU), atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo reikalavimus. Jų krūmai pasižymi gero skonio uogomis, dideliu derliumi, lengvai dauginami atžalomis, ištvermingi žiemą.


Lietuviškų sodinių šilauogių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) veislių autoriai – VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininkai dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė – tvirtina, kad tai viso kolektyvo ir Vytauto Didžiojo universiteto administracijos nuopelnas. Naujausių veislių kolekciją padėjo įrengti atliekantys praktiką Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai.


Parinkti pirmoms lietuviškoms šilauogių veislėms vardus nebuvo sunku. Niekam nekilo abejonių, kad pati geriausia veislė turėtų būti pavadinta ‘Danutė’, pagerbiant šviesaus atminimo šilauogių kolekcijos pradininkę VDU Botanikos sode dr. Danutę Budriūnienę. Kita veislė pavadinta ‘Freda’, mat šioje Kauno miesto dalyje įsikūręs Botanikos sodas.


Lietuviškos selekcijos šilauogių veislės dauginamos tik VDU Botanikos sodo medelyne. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra suteikusi teisinę šių veislių apsaugą iki 2042 m.


Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

‘Danutė’ – labai ankstyva veislė, uogos skinamos liepos pradžioje.


‘Danutė’ – labai ankstyva veislė, uogos skinamos liepos pradžioje. Uogos apvalios, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, labai skanios, pasižymi maloniu aromatu. Odelė tamsiai mėlyna, padengta intensyviu vaškiniu apnašu. Sunokusiose uogose yra apie 15,1 proc. sausųjų medžiagų, 10,2 proc. cukrų, 324 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, ilgos ir tankios. Krūmai vidutinio augumo, platūs. Išaugina daug šakninių atžalų. Vidutinis derlius – 3,3 kg nuo krūmo. Veislė labai gerai dera kasmet, atspari grybinėms ligoms, vėlyvoms pavasarinėms šalnoms ir ištverminga žiemą.


‘Freda’ – labai ankstyva veislė, uogos taip pat skinamos liepos pradžioje. Jos apvalios, vidutinio didumo, paskutinio rinkimo smulkesnės. Odelė tamsiai mėlyna, tvirta, vaškinis apnašas vidutinio intensyvumo. Uogos yra gana tamsios spalvos, skanios, lengvai skinamos. Sunokusiose uogose yra 13,6 proc. sausųjų medžiagų, 8,6 proc. cukrų, 330 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, trumpos, gana retos. Krūmai vidutinio augumo. Veislė pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą, atspari vėlyvoms pavasarinėms šalnoms, grybinėms ligoms. Išaugina mažai šakninių atžalų. Vidutinis derlius – 2,7 kg nuo krūmo, dera kasmet.
Šių veislių atranka prasidėjo nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų. Teko atmesti daug vertingų sėjinukų, kol buvo atrinkti patys geriausi.

REKLAMA


Noksta rudenį


VDU Botanikos sodo kolekcijoje augančių svetimšalių vėlyvųjų šilauogių veislių ‘Herbert’, ‘Lateblue’, ‘Liberty’, ‘Aurora’ uogos pradeda nokti rugpjūčio 10–30 dienomis. Naujos vėlyvosios šilauogių veislės šių vertingų uogų sezoną gali pailginti tiek mėgėjų, tiek mėgstančių nestandartinius sprendimus soduose.


Derlinga vėlyva veislė ‘Herbert’ tinka šilauogių uogų sezonui pratęsti. Tai viena vėlyviausių rudeninių veislių, pradedanti derėti rugpjūčio viduryje. ‘Herbert’ už gerai žinomą ‘Bluecrop’ veislę vėlyvesnė 8–12 dienų. Uogos labai stambios (apie 20–22 mm skersmens), mėlynos, su vaškine apnaša, malonaus aromato, labai skanios. Kekės didelės, retos. Krūmas 1,8–2,0 m aukščio, augus, išsikerojęs. Derlius – 5–9 kg nuo krūmo. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti.


Vėlyvosios veislės ‘Lateblue’, ‘Liberty’ ir ‘Aurora’ Lietuvoje ne kiekvieną rudenį sunokina uogas. Reikėtų nusiteikti, kad mūsų krašte rudenį sunokusios uogos būna ne tokios skanios ir kvapios nei vasarą prisirpusios ankstyvųjų ar vidutinio ankstyvumo veislių. Juk rudenį joms nokti trūksta saulės šviesos ir šilumos. Pasitaiko, kad mūsų klimato sąlygomis jos iki galo ir nesunoksta. Nieko tokio, jei vėlyvo nokimo uogos prieš šalnas įgaus violetinę spalvą.


Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

Lateblue’ – vėlyva, derlinga šilauogių veislė.


Vėlyvosios šilauogių veislės


‘Lateblue’ – vėlyva, derlinga šilauogių veislė. Palankiais orais pradeda nokti rugpjūčio pabaigoje, tačiau kartais rugsėjo pradžioje uogos būna dar visiškai žalios.
‘Liberty’ – vėlyva, derlinga šilauogių veislė. Uogos sirpsta rugsėjį. Pirmosios būna stambesnės, kitų skynimų – smulkesnės. Kekės, parankios skinti, – retesnės. Išauga gražus krūmas.


‘Aurora’ – vėlyva šilauogių veislė. Uogos pradeda nokti rugsėjį. Jos būna gana skanios, šviesiai mėlynos su vaškine apnaša, tvirtos. Kad šios uogos sklandžiai noktų, ne kasmet būna palankūs orai rudenį, todėl galima būtų auginti vazonuose, o prasidėjus rudeniui įnešti į šiltnamį. Kekės gražios, tankios su stambiomis uogomis. Uogos ilgai laikosi vėsioje patalpoje. Nuo krūmo galima priskinti iki 6–7 kg. Krūmai užauga apie 1,8 m aukščio.


Išeitis – šiltnamis


Vėlyvą šilauogių derlių galima išauginti augalus su konteineriais pernešus į šiltnamį ir taip apsaugant nuo ankstyvųjų rudeninių šalnų. Tinkamiausi 200 l talpos konteineriai su rūgščių durpių substratu. Augalai gali žiemoti šiltnamyje, apšiltintame daržo plėvele ar kita medžiaga, konteineriai apipilami durpėmis arba įkasami į gruntą, nes šilauogių šaknys jautrios šalčiui. Jei žiema švelni, augalai nešildomame šiltnamyje žiemoja papildomų nepridengti. O jei žiemą šalčiau (10–15 oC šalčio), kad augalai neiššaltų, reikia pasirūpinti geresne jų priedanga.



Pavasarį šiltnamyje laikomos šilauogės pradeda anksčiau žydėti, o nuo ankstyvųjų šalnų jas apsaugo būtent toks jų auginimo pasirinkimas. O kad žydėjimas ir mezgimas būtų visavertis, reikia pasirūpinti bitėmis arba privilioti kamanes, kad apdulkintų žiedus. Tuomet augalai gausiau derės ir uogos bus stambesnės, sunkesnės, jose bus daugiau sėklų. Pasibaigus šalnų laikotarpiui, šilauogės su konteineriais išnešamos į lauką ir ten vasaroja iki rugsėjo pradžios. Paskui vėl gabenamos į šiltnamius. O kad būtų patogiau augalus su konteineriais transportuoti, prie jų galima įtaisyti ratukus.


Auginamus konteineriuose augalus reikės dažniau laistyti, kad nepritrūktų drėgmės. Tai aktualu auginant ir ankstyvąsias šilauogių veisles, kurių derlių galima paankstinti apie 2–3 savaites.


Šilauogių sezoną galima pratęsti po stogu

Ne visi šilauogių krūmai būna aukštaūgiai.


Apie šilauoges


Sodinės šilauogės (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka, sinonimas V. corymbosum auct. non L.) yra kultūriniai augalai, kilę iš JAV, atrenkant ir tarpusavyje kryžminant Šiaurės Amerikos šilauoges. Europoje šilauoges auginti pradėta 1923 m., o veislių tyrimo darbus – tik 1964 m. Į Lietuvą sodinės šilauogės atkeliavo 1969 m., kai Botanikos institutas įvežė keletą sodinių šilauogių veislių. Pirmieji Lietuvoje (nuo 1969 m.) sodines šilauoges tyrė ir populiarino Botanikos instituto mokslininkai Z. ir V. Butkai.


Šiuo metu Lietuvoje sodines šilauoges augina ir tiria 3 įstaigos: Botanikos institutas, VU Botanikos sodas Vilniuje ir VDU Botanikos sodas Kaune. VDU Botanikos sode, Pomologijos mokslo sektoriaus šilauogių kolekcijoje, dabartiniu metu suskaičiuojama arti 70 sodinių šilauogių veislių. Sodinių šilauogių tyrimai atliekami nuo 1995 metų.



Kitos naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą