Valgomieji sausmedžiai: ir gražu, ir naudinga

Valgomieji sausmedžiai: ir gražu, ir naudinga

Sausmedžių uogos – tamsiai mėlynos su vaškine apnaša, šviesaus minkštimo, daugiasėklės, gana įvairių formų, 1,5–3 cm ilgio, primenančios mėlynes ar vaivorus.


Yra žinoma daug dekoratyvinių rūšių sausmedžių, kurių vaisiai nevalgomi ir kurie auginami aplinkai papuošti. Seniau Lietuvoje sausmedžiai buvo auginami tik kaip dekoratyvūs augalai, nes jų vedamos raudonos uogos, deja, netinkamos valgyti.


Sausmedinių augalų gentį sudaro beveik 200 rūšių. Sausmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės pusrutulio šalto klimato zonoje: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Skandinavijoje, Japonijoje, Kinijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Rusijoje.


Visos sodinės veislės, paplitusios Lietuvoje, – tai atrinkti melsvauogių ir valgomųjų sausmedžių klonai arba hibridai. Daugiausia valgomųjų sausmedžių veislių yra rusiškos kilmės. Šie vaiskrūmiai ne tik atrodo dekoratyviai, bet ir anksti dera – veda valgomas mėlynas uogas. Valgomųjų sausmedžių uogos labai vertinamos dėl biologiškai aktyvių medžiagų (pektinų, antocianinų, karotenoidų ir kt.), makro- ir mikroelementų (magnio, kalio, jodo, kalcio ir kt.), taip pat dėl gerų maistinių savybių. Uogos valgomos šviežios, iš jų gaminami vynai, sultys, sirupai, uogienės bei natūralūs raudoni valgomieji dažai, skirti maisto pramonei.


Valgomieji sausmedžiai: ir gražu, ir naudinga

Blizgusis sausmedis labai tinka gyvatvorėms.


Dėl savo kilmės šie augalai pasižymi ankstyva vegetacija, todėl tai pirmosios valgomos uogos, sunokstančios mūsų soduose. Balandžio mėnesį žydintys sausmedžiai yra gausiai lankomi bičių ir kamanių. Beje, valgomųjų sausmedžių krūmai – labai ištvermingi žiemą, jiems nebaisios net pavasarinės šalnos.


Valgomieji sausmedžiai nereiklūs dirvai, mėgsta vidutiniškai sunkią, drėgną žemę. Didesnį derlių duoda saulėtoje vietoje auginami sausmedžiai, tačiau šie augalai pakenčia ir dalinį pavėsį.


Dera žinoti, kad sausmedžiai yra kryžmadulkiai, todėl reikia sodinti kelis bent dviejų skirtingų veislių augalus. Rekomenduojamos veislės – „Morena“, „Amfora“, „Duet“.


Valgomųjų sausmedžių krūmai užauga nuo 1 iki 2 m aukščio ir pločio, priklausomai nuo veislės ir to, kaip yra formuojami. Derėti pradeda jau trečiaisiais ketvirtaisiais metais ir gausiai dera 5–7 metais. Tada nuo krūmo surenkama apie 2–2,5 kg uogų. Sausmedžių uogos – tamsiai mėlynos su vaškine apnaša, šviesaus minkštimo, daugiasėklės, gana įvairių formų, 1,5–3 cm ilgio, primenančios mėlynes ar vaivorus. Derlingumas didėja krūmams plečiantis.


Valgomieji sausmedžiai: ir gražu, ir naudinga

Dažniausiai yra auginami dekoratyviniai sausmedžiai.


Kasmet reikia atlikti sanitarinį genėjimą – pašalinti nulaužtas ir nereikalingas, į krūmo vidų augančias šakas. Krūmai kiekvienais metais tankėja, todėl juos reikia periodiškai genėti. Tai daroma krūmams sulaukus ne mažiau kaip 7 metų. Sumažėjus senų šakų derlingumui, reikia jas išpjauti ar patrumpinti dviem trečdaliais. Toks genėjimas skatins ilgų, krūmą formuojančių ūglių augimą. Tai vienintelis būdas atnaujinti krūmus, nes sausmedžiai šakninių atžalų neišleidžia.


Valgomųjų sausmedžių uogos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerina širdies ir kraujagyslių, kepenų veiklą


Parengta pagal žurnalą “Namie ir sode"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą