Namuose turi būti nei per sausa, nei per drėgna

Namuose turi būti nei per sausa, nei per drėgna

Rasojantys langai - pirmasis požymis, kad namuose - per drėgna.


Viena iš sąlygų, kad namuose galėtume jaukiai jaustis, yra tinkamas oro drėgnis. Žiemos mėnesiais plastikiniai langai neretai tampa pernelyg drėgno oro priežastimi. Todėl patalpų orą tenka sausinti.


Laimius STRAŽNICKAS

Jaukus mikroklimatas


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko primena, kad, pagal Lietuvoje galiojančias normas, gyvenamosiose patalpose santykinis oro drėgnis šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 35–60 proc. (šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kai trijų parų vidutinė lauko oro temperatūra yra ne aukštesnė kaip +10 °C), šiltuoju metų laikotarpiu – 35–65 proc. Esant 30 proc. drėgniui, patalpose būna per sausa, esant 70 proc. drėgniui, – per drėgna.


Perteklinė drėgmė patalpose gali kauptis dėl maisto gaminimo, skalbinių džiovinimo ir netgi dėl žmonių iškvepiamo oro. Ji kaupiasi ant vėsiausių vietų – stiklo, ir tai rodo nepakankamą vėdinimą. Jeigu būste sumontuoti plastikiniai langai (kur kas hermetiškesni nei mediniai), jie prasčiau praleidžia orą, todėl drėgmė kondensuojasi ant stiklo – rasoja langai. Tai byloja apie sutrikusią oro cirkuliaciją patalpoje.


Dėl tos pačios priežasties neretai atsiranda puiki terpė vystytis grybinėms ligoms, ant sienų pradeda formuotis pelėsis. Idealios sąlygos pelėsiui atsirasti ir plisti – +20 °C temperatūra ir didesnis kaip 95 proc. santykinis oro drėgnis. Prasta oro apytaka skatina grybelių augimą. Taigi pelėsiai aktyviai dauginasi kambario temperatūroje esant dideliam drėgniui ir neefektyviai ventiliacijai.

REKLAMA


Yra daug perteklinės drėgmės susidarymo patalpose šaltinių, dažniausi iš jų – išorinė drėgmė (kiauri stogai, nesandari vandentiekio sistema, plytų sienų skilimai, vandens kondensavimasis ant vamzdynų, metalinių konstrukcijų ir kt.) ir vidinė drėgmė (netinkamas šildymas ir vėdinimas, drėgmės kondensavimasis ant šaltų paviršių). Patalpų oro drėgniui įtaką daro metų laikas, oro sąlygos, naudojami buitiniai prietaisai.


Prasidėjus šildymo sezonui, patalpų oras būna per sausas – tuo metu santykinis oro drėgnis siekia vos 20–25 proc. Esant patalpų oro temperatūrai žemesnei nei +18 °C, o santykiniam oro drėgniui didesniam nei 60 proc., patalpų oras jau būna persotintas drėgmės ir šalčiausios patalpų vietos (pavyzdžiui, langų stiklai) pradeda rasoti.


Netinkamas oras erzina


Sausas patalpų oras sausina odą ir gleivines, silpnina apsaugines organizmo funkcijas. Esant pernelyg sausam orui, gyventojai skundžiasi, kad, atsikėlus ryte, gerklė būna išdžiūvusi, nosies gleivinė – išsausėjusi, pati nosis – užgulta, būna sunku kvėpuoti. Viršutinių kvėpavimo takų gleivinės išsausėjimas atveria kelią infekcijoms. Jeigu patalpų oras – per sausas, nukenčia ir oda: greičiau praranda elastingumą, stangrumą, ima sparčiau senti. Taip pat skilinėja plaukai, lūžinėja nagai. Sausas patalpų oras dažnai sukelia ir alergines akių reakcijas. Akys tampa jautrios, ašaroja, parausta, bijo šviesos. Oda aplink akis išsausėja, kartais paburksta, gali niežėti vokus.

REKLAMA


Esant per dideliam drėgniui, ant drėgnų patalpų paviršių ima veistis pelėsiai. Žuvusios jų ląstelės skleidžia nemalonų kvapą, o patalpų ore besiplaikstančios sporos gali sukelti alergines ligas. Drėgnose patalpose žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos ir tai sukelia šalčio pojūtį. Gali skaudėti galvą ar paūmėti lėtinis bronchitas.


Ką daryti, jei namuose pernelyg drėgna? Pasak J. Rybalko, paprasčiausias patarimas būtų patalpas nuolat vėdinti – taip perteklinė drėgmė bus pašalinta, o langai – apsaugoti nuo rasojimo. Normalu, kad langai greičiau rasos tose vietose, kuriose drėgmės yra daugiau, tarkime, vonioje ar virtuvėje. Tad gaminant maistą patariama naudoti gartraukį, vonioje vertėtų įrengti ištraukiamąją ventiliaciją ar paprasčiausiai nusimaudžius kuriam laikui palikti atviras duris.


Tinkamas patalpų vėdinimas ne tik leidžia palaikyti gerą mikroklimatą, bet ir atšviežinti orą, pašalinti vandens garų perteklių ir išvengti drėgmės kondensavimosi ant langų bei kitose šaltesnėse patalpų vietose. Jei patalpose nėra įrengtos ventiliacijos arba ji veikia neefektyviai, patariama kelis kartus per dieną 10–15 minučių atverti visus langus ir išvėdinti patalpas. Būtina stebėti, kad patalpų oro temperatūra vėdinimo metu nepasiektų žemesnės nei +15 oC padalos.


Jeigu virš radiatorių yra per plati palangė ir trukdo cirkuliuoti šiltam orui – jis nepakyla iki lango ir langas rasoja, – palangę reikėtų keisti į siauresnę.


Sausą patalpų orą būtina drėkinti. Jei patalpose labai drėgna, derėtų įsigyti drėgmę sugeriantį įrenginį – oro sausintuvą.


Namuose turi būti nei per sausa, nei per drėgna

Kad patalpose per drėgna, rodo rasojantys langai, ant sienų pradedantis formuotis pelėsis.


Kaip išsirinkti sausintuvą?


Mikroklimato ir oro kokybės gerinimo prietaisų prekyba besiverčiančios bendrovės „VP sprendimai“ (www.orosprendimai.lt) vadovas Deividas Kasperas pataria oro sausintuvą (arba drėgmės rinktuvą) rinktis atsižvelgiant į keletą kriterijų.


Oro sausintuvai projektuojami taip, kad galėtų per dieną pašalinti iš oro tam tikrą kiekį vandens. Todėl tokį prietaisą reikėtų rinktis pagal patalpos, kurios orą planuojama sausinti, dydį. Beje, rekomenduojama įsigyti kiek galingesnį drėgmės rinktuvo modelį, norint užtikrinti efektyvų oro sausinimą, antraip jam teks naudoti visą galią, siekiant pašalinti iš oro perteklinę drėgmę, o tai ilgainiui sumažins prietaiso efektyvumą ir ilgaamžiškumą.



Pavyzdžiui, patalpose, kurių plotas – 80 kv. metrų, oro sausintuvas, skirtas 80–90 kv. metrų plotui, nėra labai geras pasirinkimas. Prietaisas turės veikti ilgiau ir, tikėtina, greičiau nusidėvės. Be to, siekiant išlaikyti norimą drėgmės lygį ir nuolat naudojant drėgmės rinktuvą, padidės elektros energijos išlaidos. Taigi geriausias variantas – pasirinkti kiek galingesnį oro sausintuvą. Prietaisas veiks geriau, tarnaus ilgiau, naudos mažiau elektros energijos ir sausins efektyviau. Buitinių oro sausintuvų galia svyruoja nuo 150 iki 700 vatų.


Svarbu atsižvelgti ir į oro temperatūrą patalpoje, kurioje bus naudojamas drėgmės rinktuvas. Daugelis oro sausintuvų paprasčiausiai nėra parengti veikti esant žemai temperatūrai ir dažnai apšąla, dėl ko prietaisai veikia ne taip efektyviai arba visiškai išsijungia. Tačiau yra ir tokių, kurie gali veikti esant žemai temperatūrai. Beje, įprastai žiemos metu absoliutus santykinis oro drėgnis būna mažesnis, taigi drėgmės rinktuvų taip dažnai neprireikia, nebent gyvenate netoli didelio vandens telkinio – ežero, didelio tvenkinio ar jūros – ar patalpose palaikote žemą temperatūrą, kuriai esant kondensuojasi vandens garai.


Kaip veikia?


Dauguma drėgmės rinktuvų veikia tuo pačiu principu: oras traukiamas į prietaiso vidų ir labai greitai atvėsinamas, dėl ko drėgmė kondensuojasi, tada ventiliatorius sausą orą išpučia į patalpą. Iš oro išgautas vanduo renkamas į tam skirtą indą arba išleidžiamas į lauką pro drenažo vamzdį (daugelis drėgmės rinktuvų turi abu įtaisus). Kai kuriuose oro sausintuvuose yra absorbento, kuris sugeria iš oro perteklinę drėgmę ir kaitinamas ją garina.


Oro sausintuvą pirmiausia reikia naudoti toje patalpoje, kurioje oras yra drėgniausias ir kur dažniausiai susiduriama su perteklinės drėgmės problemomis. Jeigu norite sausinti kelių patalpų, kurios nėra atskirtos viena nuo kitos, orą, prietaiso gali nė nereikėti nešioti po patalpas, nes drėgmė savaime sklaidysis, o drėgmės rinktuvo ventiliatorius maišys orą. Žinoma, oro sausintuvas orą sausins pirmiausia toje patalpoje, kurioje bus laikomas.

REKLAMA


Jeigu pasirinkote tinkamą oro sausintuvą, atsižvelgdami į patalpų dydį ir jų drėgnį, ir patalpose nėra ypatingų didelę drėgmę sukeliančių šaltinių, tuomet prietaisas drėgmės lygį gali sumažinti per kelias dienas ar savaitę. Iš pradžių oro sausintuvui gali tekti ilgiau rinkti drėgmę – todėl, kad išdžiūti turės viskas, kas yra patalpoje: baldai, parketas, betonas, drabužiai ir t. t. Kai bus pasiektas reikiamas drėgmės lygis, prietaisas, turintis drėgmės lygio palaikymo funkciją, automatiškai reaguos į patalpos oro drėgnį – savaime išsijungs ir vėl įsijungs.


Oro sausintuvo skleidžiamo garso lygis labiausiai priklauso nuo jo tipo ir galios. Kompresoriniai oro sausintuvai veikia garsiau negu oro sausintuvai be kompresorių. Nors oro sausintuvai nėra tylūs prietaisai, jų garso lygis svyruoja priklausomai nuo modelio. Dauguma oro sausintuvų gamintojų pateikia prietaisų garso lygį decibelais. Ieškokite šios informacijos prekės aprašyme.


Oro sausintuvai nereikalauja daug priežiūros ir dažniausiai neturi jokių keičiamų eksploatacinių medžiagų. Daugumos šių prietaisų priežiūra apsiriboja tik reguliariu apsauginio filtro valymu (paprastai kartą per mėnesį), mat ant jo kaupiasi dulkės, pūkai, plaukai ir kiti nešvarumai, esantys ore. Nenaudojamą prietaisą nusausinkite. Laikydami oro sausintuvą švarų prailginsite jo tarnavimo laiką.


Buitinio oro sausintuvo kaina gali svyruoti nuo mažiau negu 150 iki daugiau nei 500 eurų. Oro sausintuvai iš esmės veikia tuo pačiu principu, tik nuo prietaiso surinkimo kokybės, našumo (skaičiuojamo litrais per valandą) ir vidinės prietaiso įrangos priklauso, kuo vienas oro sausintuvas skiriasi nuo kito. Siekiant išsiaiškinti, kuris modelis jums labiausiai tinka, geriausia žinoti bendrus šių prietaisų skirtumus ir rinktis tas sausintuvų funkcijas, kurios atitiktų jūsų poreikius.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"