Viržiai išsikovojo lietuvių meilę ir pripažinimą

Viržiai išsikovojo lietuvių meilę ir pripažinimą

Didėjantį viržių populiarumą lemia žiedų ir lapelių įvairovė be atsparumas šalnoms.


Ankstyvos šalnos, darganoti orai, greitai trumpėjančios dienos ir saulės spindulių stygius netrunka sumažinti ilgai žydinčių darželio gėlių asortimentą. Plačiai paplitusios įvairiausios chrizantemos irgi šiek tiek pabodo, todėl jas vis dažniau išstumia šalčio nebijantys viržiai. Jie sparčiai populiarėja ir sodinami ne tik darželiuose, balkonuose, terasose, kapinėse.


Meilė Taraškevičienė


Naujas augalas


Turguose, kioskeliuose akys raibsta nuo gausios chrizantemų, o pastaraisiais metais – ir kultūrinių viržių pasiūlos. Pasak Vilniaus universiteto Botanikos sodo rododendryno kūrėjos ir erikinių augalų kolekcijos kuratorės Vitalijos Pribušauskaitės, Lietuvoje natūraliai gamtoje auga tik vienintelės rūšies viržiai,vadinami šiliniais. Jų galima pamatyti dykvietėse, atvirose vietovėse, smėlynuose ir net šalia pelkių. Šiliniai viržiai kuo puikiausiai tarpsta visoje Europoje, ypač Viduržemio jūros regione, Ispanijos šiaurėje, Škotijoje, Skandinavijos kraštuose ir Vidurinės Azijos šiaurinėje dalyje. Viržiai sukultūrinti prieš 100 metų. Pirmosios veislės iš tikrųjų nėra veislės, o gamtiniai mutantai. Žmonės yra pastebėję, kad jie tiesiog yra kitokie. Nors šios veislės turi pavadinimus, tai nėra žmogaus kūrinys.


Selekcininkų išvesta labai daug, apie 1 000 dekoratyvinių viržių veislių: nuo žemų, vos 10–20 cm, iki 1 metro aukščio ir aukštesnių, įvairių atspalvių lapais ir įvairiausių spalvų žiedais. Tik geltonai žydinčių kol kas nėra. Užtat veislių geltonais lapais – keliasdešimt.


Botanikos sodo kolekcija sudaryta iš 100 sodininkų išvestų veislių, atkeliavusių iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. O pirmieji viržiai į Kairėnus atvyko 1993 m. iš kaimynų latvių, nes Lietuvoje tokių augalų gėlynuose dar niekas nė nebuvo matęs. Lietuviams sukultūrinti viržiai buvo nauji augalai. Tuo metu Botanikos sodo mokslo darbuotojai bendravo su Latvijos Salaspilio botanikos sodu, kurio kolekcijoje buvo viržių. V. Pribušauskaitė pamena, kad į Lietuvą parsivežė ne pačius augalus, o tik auginius, skirtus šaknydinti. Sparčiau viržių kolekcija plėstis pradėjo atsidarius sienoms. Pirmosios tolimesnės kelionės, kurių tikslas buvo parsivežti naujų viržių veislių, tada buvo į Lenkiją bei Vokietiją.

REKLAMA


Paperka įvairovė


Šiliniai viržiai paperka subtiliais žiedeliais, kurių, prasidėjus vėlyvajam rudens tarpsniui, taip ilgisi mūsų akys. Be to, viržiai – visžaliai augalai, todėl dekoratyvūs ne tik žydėjimo metu, bet ir visą vasarą iki žydėjimo.


Pasak pašnekovės, kasmet kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžioje Britanijoje, Vokietijoje, išvedama naujų viržių veislių, kurių grožiui, išskirtinėms savybėms negali atsispirti ne tik kolekcijų turėtojai. „Įdomi viržių evoliucija, – sako V. Pribušauskaitė. – Iš pradžių buvo išvesti pilnaviduriais žiedais žydintys viržiai, vėliau atsirado tuščiaviduriais įvairiaspalviais žiedeliais apsipilantys viržiai, o pastaruoju metu vis populiaresni tampa nežydintys viržiai.“


Pasak mokslininkės, nuo 1998 m. selekcininkas Kurtas Krameris kuria veisles su neišsiskleidžiančiais, tarsi suspaustais žiedeliais. Būtent tokiais viržiais mūsų šalyje prekiaujama ir dabar. Paklausta, kas lemia didėjantį viržių populiarumą, V. Pribušauskaitė nė nedvejodama sako, kad žiedų ir lapelių įvairovė.


Į Lietuvą daugiausia viržių atsivežama iš Lenkijos medelynų. Jų šioje šalyje, kaip ir Vokietijoje, yra labai daug. Mažučiai į vazonėlius susodinti viržių daigeliai Lietuvoje paauginami, o vėliau patenka į prekybos centrus. Juose galima rasti nemažai ir iš Olandijos atvežtų viržių.


Pastaruoju metu kartu su viržiais parduodamos labai panašūs į viržius augalai – erikos. Jos kilusios iš Pietų Afrikos. Itin užsienyje mėgstamos erikos auginamos vazonėliuose kaip kambariniai augalai, tačiau pas mus šios gėlės pardavinėjamos kaip viržiai. V. Pribušauskaitė įspėja, kad rudenį pasodintas kapinėse šis augalas tebus vienkartinė puošmena.

REKLAMA


Viržiai išsikovojo lietuvių meilę ir pripažinimą

V. Pribušauskaitės nuomone, didėjantį viržių populiarumą lemia žiedų ir lapelių įvairovė.
Meilės Taraškevičienės nuotr.


Skelbia rudens pradžią


Pasak V. Pribušauskaitės, patys ankstyviausi viržiai pražysta rudens pradžioje. Tai rudens pranašai. Ankstyvųjų veislių viržiai gali pražysti ir liepos gale arba rugpjūtį, o masiškai žydėti jie pradeda rugsėjo mėnesį. Viržiai žydi apie 1,5 mėn., o adatiniai kur kas ilgiau – apie 3–4 mėn. Pastarosios veislių grupės viržiai žydi nepraskleidę žiedų, užtat tai trunka ilgai. Yra viržių, į kurių pumpurus pasižiūrėjus atrodo, kad jie žydi, tačiau tikrasis jų žydėjimas prasideda vėliau. Nužydėjusių viržių pumpurėliai dar ilgai išlieka, todėl augalas ilgai atrodo dekoratyviai. Viržiai ištveria šalnas ir vėjus, jie atsparūs žiemos negandoms.


Viržiams pernelyg gausūs šiais metais krituliai taip pat nepadarė žalos. Bent jau kol kas nematyti pasekmių. Gal problemos dėl drėgmės pertekliaus išryškės kitąmet, kai augalai peržiemos. Viržiai yra nereiklūs, bet norint, kad jie toliau augtų, labai svarbu gera pradžia. Šiuos augalus patariama sodinti rugsėjo–spalio mėnesiais.
„Viržiams reikia sudaryti tokias sąlygas, kurios panašios į natūraliai gamtoje augančių šilinių viržių, – aiškina pašnekovė. – Žemė gali būti ir nederlinga, bet svarbiausia – rūgšti. Tinkamiausias pH yra apie 5. Rūgštesnės dirvos jau tikrai nebereikia. Botanikos sode sodindami viržius įterpiame aukštapelkių durpių ir smėlio, pasodintus augalus gausiai mulčiuojame pušyno pagrėbstais. Spygliai, žievė – viskas, kas nuo pušų,viržiams labai patinka.“


Viržiai gerai jaučiasi augdami greta spygliuočių, todėl sodinkite juos kaimynystėje. Galima derinti ir su erikiniais augalais, rododendrais, gražiai jie atrodo pasodinti šalia balžuvų ir vis labiau populiarėjančių smilgų. Pasak V. Pribušauskaitės, gražiau, kai jais užsodinamas didesnis plotelis – maždaug 7–15 kerelių. Skirtingų veislių augalai plečiasi nevienodai, todėl paliekami 20–40 cm tarpai.Viržiai mėgsta draugiją, todėl augdami sąžalynuose ir sudarydami kilimus veša itin gerai.


Jeigu sodindami viržius naudojate rūgščias durpes, šiems augalams tręšti rinkitės ir rūgščias trąšas. V. Pribušauskaitės teigimu, viržiams tinka rododendrams skirtos trąšos. Viržius patariama tręšti antroje vasaros pusėje, žydėjimo metu, kad žiedai būtų įspūdingesni.Azoto sulfato trąšomis reikėtų tręšti pavasarį. Beje, šiuo metų laiku viržiai atrodo prasčiausiai, nes, nugenėjus pernykščius žiedynus, lieka kuokštas ūglių. „Tuo metu lapeliai dar būna neįgavę atspalvio, todėl jie visą ankstyvąjį sezoną tikrai būna neišvaizdūs“,– įspėja mokslininkė.



Viržiai išsikovojo lietuvių meilę ir pripažinimą

Viržiai gerai jaučiasi augdami greta spygliuočių, todėl sodinkite juos kaimynystėje.


Klimato šunybės


„Man labiausiai patinka tie viržiai, kuriuos lengva auginti, – prisipažįsta didelės kolekcijos kuratorė. – Kai atsiveži naujų veislių iš užsienio, iškart nelabai žinai, kaip reikėtų tinkamai jomis rūpintis. Juk augalai gimtinėje galėjo augti ir žydėti kur kas ilgiau nei atšiauresnio klimato Lietuvoje.“


Pasak V. Pribušauskaitės, prieš dešimtmetį orai buvo visai kitokie. Šiemet ypač šaltas pavasaris augalus vargino dideliais paros temperatūros skirtumais. Pastebėta, kad dienos ir nakties temperatūrų skirtumas daugiau kaip 10 laipsnių itin kenkia augalams. „Botanikos sode dirbu 33 metus, tačiau šiemet pirmą kartą labai menkai žydėjo rododendrai, – pasakoja mokslo darbuotoja. – Kai nutirpo sniegas, buvo labai gražūs rododendrų pumpurai, tačiau jau po mėnesio vaizdas pasikeitė. Atėjus laikui žydėti pumpurai nurudo. Vadinasi, jie buvo pažeisti. O štai viržiams temperatūrų svyravimai įtakos neturėjo.“


Viržiai išsikovojo lietuvių meilę ir pripažinimą


Naujausias mados žodis


Dar visai neseniai vienais moderniausių laikyti viržiai, vadinami adatiniais (Gardengirls® veislių grupė), neišsiskleidžiančiais žiedeliais, tačiau pastaruoju metu naujausiu mados klyksmu tapo nežydintys arba mažai žydintys viržiai su spalvinga lapija.


Prekybos vietose nepamatysite viržių vazonėlių su užrašais, kuriuose būtų nurodyta veislė. Pasak V. Pribušauskaitės, pirkėjams nerūpi, kokios veislės šiuos augalus perka. Vis dėlto bent su keliomis iš gausios Botanikos sodo kolekcijos norėtųsi supažindinti išsamiau.


‘Radnor‘ – 25–30 cm aukščio kupstas tamsiai žaliais lapais. Žiedai šviesiai rožiniai su violetiniu atspalviu. Labai gausiai žydi nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Veislė atspari šalčiui ir iš dalies ligoms.
‘Dark Beauty‘ – iki 20 cm aukščio kupstas žaliais lapais. Žiedai labai gražūs, raudonos rubinų spalvos, išsidėstę tankiose šluotelėse. Žydi nuo rugpjūčio iki spalio. Labai ryškus akcentas tarp kitų viržių.
‘Dark Star‘ – labai žemas, dažniausiai ir 20 cm nesiekiantis kupstas žaliais lapais. Pusiau pilnaviduriai šviesūs rubinų spalvos žiedai išsiskleidžia rugsėjo mėnesį.
‘Zeta‘ – nežydi, bet stačiai aukštyn auganti ryški salotiniai geltona lapija yra puikus akcentas. Veislei jau apie 10 metų, ją sukūrė vokiečių selekcininkas Kurtas Krameris (Gardengirls® veislių grupės veislė).
‘Jette‘ – Gardengirls® veislių grupės veislė, žydi ryškiai rožiniais „adatiniais“ žiedeliais. Botanikos sode nutiko tokia įdomybė, kad dauguma žiedynų žydi rožine spalva, bet vienas kitas – skaisčiai baltai. Tai labai įdomu ir dekoratyvu, bet greičiausiai ši veislė prastai išlaiko savo požymius.
‘Beoley Gold‘ – sena, Botanikos sode jau pradėjusi panašėti į bonsą veislė, išvesta Didžiojoje Britanijoje apie 1963 m. ir vertinama dėl visus metus vienodai švelniai gelsvos lapijos. Žydi baltai iki rugsėjo pabaigos.
‘Boskoop‘ – Nyderlanduose išvesta veislė taip pat gelsva lapija, tik vėstant orams ūgliai įgauna oranžiniai raudoną atspalvį. Žydi violetinio atspalvio žiedeliais, bet auginama dėl lapijos.
Šilinis viržis (Calluna vulgaris) yra vienintelė erikinių (Ericaceae) šeimos viržio (Calluna) genties rūšis. Tai daugiametis visžalis 20–70 cm aukščio krūmokšnis įsišaknijančiais ūgliais ir kylančiomis šakelėmis. Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Šakelės ir lapai gali būti ne tik įvairių žalių atspalvių, bet ir kitų spalvų. Lapeliai 2–3 mm ilgio, priešiniai. Žiedeliai smulkūs, kelių milimetrų skersmens, šviesiai alyviniai ar rausvai violetiniai, sudaro tankias stačias viršūnines kekes.

REKLAMA


Į ką atkreipti dėmesį perkant viržius
V. Pribušauskaitės patarimai


Net ir gražiai atrodantį augalą reikėtų atidžiai apžiūrėti. Blogiausia, kas gali nutikti, – įsigysite ligotą viržių kerelį. Dažniausiai šiuos augalus užpuola grybinės ligos. Svarbiausias šios ligos požymis – ruduojančios šakelių viršūnėlės.


Gal jau pastebėjote, kad dažniausiai vazonėliai būna labai uždžiūvę. Taip atsitinka, nes parduodami augalai būna pasodinti į labai mažus indelius, todėl juose drėgmė ilgai nesilaiko. Todėl prieš sodinant viržius į nuolatinę vietą patariama vazonėlius įmerkti į vandenį –tegu jame pastovi keletą valandų, o galbūt net ir per naktį. Tada šaknynas, pakankamai prisisotinęs vandens, atsigauna, todėl lengviau prigyja. To nepadarius pasodintas sausu šaknynu viržis gali ir neprigyti dėl to, kad iš viršaus palietam augalui neužteks drėgmės.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris