Svogūnų laiškai – vienos geidžiamiausių daržovių ant kiekvienos lietuvių šeimos stalo. Kovas ir balandis – tinkamiausi mėnesiai pasirūpinti šiomis daržovėmis.

Laimius STRAŽNICKAS

Skanu ir sveika

Jau seniai žmonės pastebėjo, o sveikatos specialistai patvirtino, kad valgyti svogūnų laiškus yra ne tik skanu, bet ir sveika. Svogūnų laiškuose yra daug vitaminų A ir C (100 g – pusė paros normos), geležies, folio rūgšties. Svogūnuose taip pat yra kitų vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, tačiau pats vertingiausias komponentas – eteriniai aliejai. Jie ne tik suteikia specifinį kvapą bei skonį, bet ir pasižymi stipriomis antiseptinėmis ypatybėmis.

Be to, svogūnų laiškai padeda nepasiduoti pavasariniam peršalimui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies veiklą, gelbsti nuo nuovargio ar išsekimo. Svogūnai taip pat padeda kosint, peršalus, sergant sloga ir gerklės uždegimu.

Tiesa, svogūnų laiškų į salotas nepatariama dėti tiems žmonėms, kurių skrandis jautrus.

Svogūnai (lot. Allium) – dvimečiai ar daugiamečiai augalai, priklausantys česnakinių augalų šeimai. Jų yra apie 300 rūšių, iš kurių daugelis auga lauko sąlygomis.

Dar neseniai svogūnų laiškus daržininkai mėgėjai skindavo nuo sužėlusių ropelių, kurias sodindavo tam, kad turėtų svogūnų ropelių visą žiemą. Tačiau UAB „Sėklos“ produktų vadovė Liucija Kunigiškytė sako, jog, norint lauke vasaros derliui užsiauginti tik svogūnų laiškų, geriausia rinktis sėklas, iš kurių išaugs vešlūs laiškai, tačiau augalai neformuos ropelių.

Laiškus galima auginti ištisus metus. Kovas ir balandis – tinkamas laikas svogūnų laiškams auginti namuose ant palangės ar balkone. Pats paprasčiausias būdas, nereikalaujantis daržininko gebėjimų, – įkišti svogūno ropelę į stiklainį su vandeniu, ir tas netrukus ims želti. Svarbu prižiūrėti, kad stiklainyje nesiveistų dumbliai. Kad geriau vystytųsi šaknys, pravartu jo šonus užtamsinti popieriumi ar plėvele.

Svogūno ropelei atremti galima naudoti dangtelį ar tiesiog kartono skritulėlį su kiauryme. Iš pradžių vandens stiklainyje turi būti tiek, kad siektų patį svogūną, o kai jis išleis šaknis, užteks, kad vanduo apsemtų trečdalį jų. Šias daržoves reikėtų auginti šviesioje vietoje. Tuomet laiškai bus skanesni, maistingesni, ryškiai žalios spalvos.

Svogūnų įvairovė

Šiandien laiškinių svogūnų sėklų įvairovė mūsų parduotuvėse nėra jau tokia maža.

Pasirinkę svogūnų „Parade“ sėklas per 45–60 dienų užsiauginsite žalių laiškų, augalai nesuformuos gumbų, ropelės užaugs mažos, baltos spalvos. Švelnaus skonio laiškus užaugins ir „White Lisbon“ sėklos.

Nuo ankstyvo pavasario iki liepos vidurio galima sėti neformuojančius ropučių tuščialaiškius česnakus (žieminius svogūnus) „Bajkal“. Tai daugiametės ankstyvos daržovės, vienoje vietoje galinčios augti iki penkerių metų. Beje, jos yra atsparios šalčiams, pavasarį labai anksti atželia.

Pavasarį galima sėti ir laiškinių svogūnų „Freddy“ sėklas. Šie augalai puikiai žiemoja. Todėl kitų metų ankstyvam derliui juos reikėtų sėti rugpjūtį ar rugsėjį.

Pasisėję salotinio tipo veislės „Pompei“ svogūnų, vasarai užsiauginsite ir laiškų, ir mažų ropelių, kurios tiks ir konservuoti.

Jeigu jums labai patinka kepinti svogūnų laiškai, tokiu atveju geriausia rinktis derlingą veislę „Rossa Lunga di Firenze“. Per 80 dienų išaugins vešlūs žali laiškai ir rausvos švelnaus skonio ropelės.

Auginimo praktika

Sėklų ypatumai. Laiškinių svogūnų sėklas galima šiltnamyje sėti tiesiai į dirvą. Lauke sėjama, kai oro temperatūra pakyla iki 15–18 °C. Svogūnų sėklos yra netaisyklingos formos, juodu vandenį sunkiai praleidžiančiu apvalkalu.

Todėl jos lėtai brinksta, pasėtos išdygsta tik po kokių dviejų savaičių, o blogomis sąlygomis gali dygti dar ilgiau. Kad sėklos sudygtų greičiau, verta jas 2–9 dienas pamirkyti kambario temperatūros keičiamame arba 8 valandas 40 °C temperatūros vandenyje.

Vieta ir dirva. Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje nešlapioje priemolio dirvoje. Sėjai reikėtų rinktis šiltesnę, greitai išdžiūstančią žemę, aukštesnę vietą.

Geriausia svogūnus sėti toje vietoje, kur praėjusiais metais augo agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės. Gerai tinka vieta, kurioje augusios daržovės buvo tręštos organinėmis trąšomis. Šviežias mėšlas netinka, nes tada svogūnus labiau puola kenkėjai ir ligos.

Iš anksto – rudenį – svogūnams ruošiama dirva įdirbama giliai, įterpiant perpuvusio mėšlo, komposto, ypač tinka pelenai, tręšiama mineralinėmis trąšomis: superfosfatu, kalio chloridu. Pavasarį, kad nedingtų drėgmė, žemė perkasama negiliai, iki 10 centimetrų, arba supurenama grėbliu. Tuomet įterpiama perpus mažiau nei rudenį mineralinių trąšų, amonio salietros.

Priežiūra. Svogūnai – ganėtinai atsparūs šalčiams. Jie lengvai ištveria pavasarines šalnas, tačiau tik pasirodę daigeliai gali žūti spustelėjus 2–3 °C šaltukui. Optimali laiškų augimo temperatūra – 15–25 °C. Jie labai mėgsta šviesą, ypač auginami iš sėklų.

Svogūnų laiškai pjaunami, kai užauga 35–40 cm aukščio, laikomi vėsiai, vasarą – ne ilgiau kaip tris dienas, nes greitai vysta ir gelsta. 0 °C temperatūroje svogūnų laiškus galima laikyti iki 10 dienų – per tiek laiko paprastai nepakinta nei jų išvaizda, nei skonis.

Skaitytojos patarimas

Kai „nuvalgysite“ arba nupjausite laiškinių svogūnų laiškus, neišmeskite baltosios dalies su šaknelėmis, palikite maždaug 2,5 cm stiebelius. Jei šaknys ilgokos, galite ir jas pritrumpinti. Paimkite stiklinę, įpilkite vandens ir įmerkite svogūnų galiukus su šaknelėmis. Žiūrėkite, kad vanduo neapsemtų viso svogūno, tik šaknis, stiebeliai turi gauti oro. Pastatykite stiklinę saulėtoje vietoje, pavyzdžiui, ant palangės. Kas 2–3 dienas papildykite ir pakeiskite vandenį.

Po geros savaitės jau galėsite gardžiuotis laiškais. Nugnybkite žalius laiškelius, o šaknis palikite stiklinėje – po kelių dienų ir vėl turėsite laiškų! Gerai turėti kelias stiklines su svogūnais, kad nepristigtumėte šių žalumynų. Pastebėjau, kad po 5–6 „derlių“ laiškeliai dygsta ploni kaip siūlai, todėl šakneles reikia išmesti ir pakeisti naujomis.

Rasa Daubarienė

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE