Žemė–derlius–gyvybė. Kaip gerinti žemės kokybę

Žemė–derlius–gyvybė. Kaip gerinti žemės kokybę


Šioje paprastoje grandinėje (Žemė–derlius–gyvybė) svarbiausias vaidmuo tenka pirmai grandžiai. Tenkinant žmonijos reikmes, intensyvinama gamyba, dėl to nieko nestebina tai, kad dirvožemis praranda derlumą. Ši problema buvo sprendžiama įvairiai (taikomos skirtingos žemdirbystės sistemos, naudojamos organinės ir mineralinės trąšos), tačiau anksčiau ar vėliau tyrėjams kildavo klausimas – nuo ko priklauso dirvožemio derlumas. Praktika ir moksliniai tyrimai dirvožemio derlumą susiejo su dirvožemyje esančiu humuso kiekiu – kuo storesnis humuso sluoksnis, tuo dirvožemis derlingesnis.
 
Humines medžiagas (lot. humus – žemė) iš durpių pirmasis išgavo vokiečių mokslininkas F. Achardas 1786 m. ir jau daugiau kaip 200 metų visų šalių mokslininkai jas tyrinėja. Tai medžiagos, kurių kilmė siejama su augalinių ir mikro bei makrofaunos liekanų irimu.


Huminės medžiagos formuojasi ir kaupiasi dirvožemyje. Jų sudėtyje randama huminių, fulvo rūgščių, jų druskų – humatų ir fulvatų, taip pat huminų ir kitų huminių bei fulvo rūgščių junginių su dirvožemio mineralais. Organinių junginių virtimas huminėmis medžiagomis gavo bendrinį pavadinimą – humifikacijos procesas.


Žemė–derlius–gyvybė. Kaip gerinti žemės kokybę


Huminiai junginiai gamtoje atlieka daugybę funkcijų. Viena iš jų – akumuliavimas:  sukaupia cheminius elementus ir energiją, kurie būtini gyviesiems organizmams. Tai reiškia, kad huminės medžiagos lemia dirvožemio biotos gyvybingumą.


Huminės medžiagos išsilaiko nepakitusios tūkstančius metų ir taip užtikrina nepertraukiamą mikroorganizmų ir augalų aprūpinimą energija ir maisto medžiagomis, jos nuolat atiduoda gyviesiems organizmams būtinus mitybos elementus pagal jų poreikius ir kartu išsaugo maisto medžiagų atsargas.


Tuo huminės medžiagos ir skiriasi nuo mineralinių junginių, galinčių aprūpinti augalus maisto medžiagomis. Mineraliniai junginiai dažniausiai aptinkami lengvai tirpios formos, ir juos augalai greitai sunaudoja, arba jie išplaunami iš dirvožemio.


Nemažiau svarbi huminių medžiagų funkcija – reguliavimas. Tai dalyvavimas formuojant ir reguliuojant dirvožemio struktūrą ir vandens režimą. Huminės medžiagos taip pat atlieka apsaugines funkcijas, geba surišti mažai judrius nuodingus ir radioaktyvius bei turinčius neigiamą poveikį ekologinei aplinkai junginius. Huminių medžiagų apsauginė funkcija tokia stipri, kad jų gausūs dirvožemiai visiškai nepraleidžia į gruntinius vandenis švino ir kitų kenksmingų junginių jonų. 

REKLAMA


Žemė–derlius–gyvybė. Kaip gerinti žemės kokybę

 
Fiziologinė huminių preparatų funkcija – stimuliuoti sėklų daigumą, aktyvinti augalų kvėpavimą, didinti augalų produktyvumą ir t. t. Nustatyta, kad huminės medžiagos organizme didina atsparumą uždegiminiams procesams. Huminės medžiagos keičia ląstelių membranų praeinamumą, didina fermentų aktyvumą, stimuliuoja augalų kvėpavimą, dalyvauja baltymų ir angliavandenių sintezėje. Dėl to naudojant humines medžiagas galima užauginti ekologiškai švarią augalininkystės produkciją.
 
Minėtų funkcijų derinys užtikrina lauko augalų produktyvumą ir reikiamą produkcijos kokybę. Mokslininkai ypač pabrėžia teigiamą huminių medžiagų poveikį augalams, susidarius nepalankioms augti sąlygoms: žema arba aukšta temperatūra, drėgmės stoka, dirvožemio druskėjimas, cheminių medžiagų ir radionuklidų kaupimasis. Šiuolaikinių žemdirbystės technologijų sąlygomis, intensyviai naudojant dirvožemio derlumo išteklius, būtina nuolat palaikyti huminių medžiagų koncentraciją dirvožemio humuse.


Žemė–derlius–gyvybė. Kaip gerinti žemės kokybę

 
Kodėl rekomenduojame naudoti „Nord Organics“ siūlomus dirvožemio ir augalų probiotikus? Huminiai junginiai dirvožemio probiotike – ne vien paprasčiausios gyvybinių procesų atliekos, jie yra natūralūs ir svarbūs bendros mineralinių junginių ir Žemės augalų pasaulio evoliucijoje sukurti produktai. Naudojami dirvožemio ir augalų probiotikai augalus veikia tiesiogiai, nes yra mineralinių medžiagų šaltinis.


Taikant specifines gamybos technologijas, preparate išsaugomi svarbiausi augalų mitybos elementai, kuriuos augalai naudoja, kai mikroorganizmai juos perkelia į mineralinę formą. Būtent mineralinės formos elementai patenka į augalų biomasę. Dirvožemio probiotikai pasižymi kompleksiniu teigiamu poveikiu augalams ir dirvožemiui.


Stebėjimais nustatyta, kad probiotikai pasižymi ir apsauginėmis funkcijomis, suriša sunkiuosius metalus, radionuklidus ir organinius toksinus, neleidžia jiems patekti į augalus. Probiotikas, veikdamas per dirvožemį, turi įtakos augalų aktyvesniam augimui ir vystymuisi.


Daugiau informacijos apie augalų ir dirvožemio probiotikus rasite: www.nordorganics.com



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris