Nenumaldomai artėja visų daržininkų laukiamas laikas, kai namų palangės pavirs žaliomis daigų plantacijomis. Tačiau šiuo metu teks priimti ir vieną iš svarbiausių sprendimų – kada sėti įvairias daržo kultūras, kad daigai užaugtų laiku – nei per anksti, nei per vėlai?

Rima MARCINKEVIČIENĖ

Ar realu sudaryti universalią formulę?

Seni patyrę daržininkai paprastai į klausimą „kada sėti?“ turi laiko patikrintą atsakymą, o naujokai perrausia krūvas žurnalų, knygų, panaršo internete, tačiau neretai susiduria su gana prieštaringa informacija. Tiesa, pastaraisiais metais įprastos patyrusių daržininkų taisyklės vis dažniau nuvilia: kalta čia ir klimato kaita, ir visiškai naujos žinomų kultūrų veislės, ir didelis apskritai nematytų augalų pasirinkimas. Na, o nauji augalai – nauji ir sėjos terminai. Kaip juos nustatyti? Ar galima rasti kokią nors universalią formulę?

Universalaus sėjos laiko pasakyti beveik neįmanoma, nes jį nulemia labai daug veiksnių. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sėjos laiką galima gana tiksliai apskaičiuoti. Tereikia žinoti pagrindinius sėkmingai pritaikomos formulės elementus:
konkrečios kultūros vegetacijos trukmę;
optimalų sodinimui tinkamų tos kultūros daigų amžių;
augalų reiklumo šilumai lygį;
numatomas auginimo sąlygas (šiltnamis, priedangos, atviras gruntas);
pageidaujamą derliaus nuėmimo laiką;
sėklų sudygimo terminą;
vietovės, kurioje yra sklypas, klimato sąlygas.

Vegetacijos periodo trukmė

Vegetacijos periodas – augalo augimo laikas nuo daigelių pasirodymo iki visiškai susiformavusios ir derlių subrandinusios kultūros. Suprantama, skirtingų augalų vegetacijos periodas yra nevienodas. Dažniausiai daigais sodiname tas daržo kultūras, kurių vegetacijos laikas yra ilgas – pasėtos tiesiai į dirvą jos tiesiog nesuspėtų subrandinti derliaus.

Skiriasi ir to paties augalo skirtingų rūšių vegetacijos periodas. Būtent atsižvelgiant į tai skiriamos ankstyvosios, vidutiniškai ankstyvos bei vėlyvosios veislės. Vėlyvųjų veislių augalams derliui subrandinti reikia daugiau laiko, todėl į tai būtina atsižvelgti. Ant sėklų pakelių nurodomas augalo vegetacijos laikas – dienų skaičius. Jo ir reikia sėjos laikui apskaičiuoti.

Pažvelgus į populiariausių kultūrų vidutinę vegetacijos trukmę, matyti, kad skirtumas tarp įvairių veislių yra gana didelis. Pavyzdžiui, vienos veislės pomidorai nuo daigelio iki vaisius brandinančios daržovės vystosi 80 dienų, o kitos – net 140 dienų. Skirtingų paprikų veislės vystosi nuo 90 iki 140 dienų. Kopūstai – nuo 50 (labai ankstyvi) iki 190 (vėlyvieji) dienų ir pan. Būtent dėl to, pavyzdžiui, vėlyvųjų veislių pomidorai kartais sėjami net vasarį, o ankstyvųjų – kovą arba balandį.

Optimalus daigų amžius

Kiekvienos kultūros daigeliai turi būti pikuojami, persodinami ir sodinami į gruntą sulaukę paties tinkamiausio amžiaus. Būtent tada jie būna atspariausi, greičiausiai prigyja, rečiau serga. Taigi sėją reikia apskaičiuoti taip, kad atėjus laikui daigus sodinti į dirvą jie kaip tik būtų sulaukę optimalaus amžiaus.

Pavyzdžiui, specialistai pomidorų daigus rekomenduoja sodinti, kai jie sulaukia tokio amžiaus:
ankstyvieji pomidorai – 40–50 dienų;
vidutinio ankstyvumo – 55–60 dienų;
vėlyvieji – 70 dienų.
Paprikų daigams reikia augti 50–65 dienų.
Nepamirškite, kad tai tik orientaciniai skaičiai – jie neatsiejamai susiję su vegetacijos trukme.

Šilumos poreikis

Daugelis daigais auginamų daržovių mėgsta šilumą (išimtis – kopūstai). Tai svarbu, nes šį faktorių reikia įvertinti apskaičiuojant daigų sodinimo į atvirą gruntą laiką. Šilumamėges daržoves visada geriau pasodinti vėliau nei per anksti. Beje, kai kurios naujos pomidorų bei paprikų veislės yra pritaikytos vėsesniam klimatui, todėl nėra labai jautrios šalčiui.

Auginimo sąlygos

Tai vienas iš svarbiausių sėjos formulės kintamųjų: juk sodinimo šiltnamyje ir atvirame grunte laikas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, šiltnamyje pomidorai sodinami maždaug pirmoje gegužės pusėje, o atvirame grunte – birželio pirmą dekadą.

Taigi ruošdamiesi pomidorus auginti šiltnamyje juos pasėti turėsime gerokai anksčiau (vasario pabaigoje–kovo pradžioje), o planuodami šias daržoves auginti lauke, sėti pradėsime kovo pabaigoje. Nepamirškite ir to, kad šiltnamis šiltnamiui nelygu. Į klausimus, ar šiltnamis šildomas, ar ne, kuo uždengtas, ar yra galimybė papildomai apšiltinti ir pan., atsakyti gali tik pats daržininkas. Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas gali tekti koreguoti ir sėjos datas.

Pageidaujamas derliaus laikas

Žinoma, mūsų sąlygomis sulaukti derliaus gegužės mėnesį nerealu. Tiesiog protingai keisdami sėjos terminus ar sėdami keliais etapais galime keisti bei pailginti ir derliaus nuėmimo laiką. Pasėję keliais etapais turėsime skirtingo amžiaus daigus, kuriuos ir sodinti reikės etapais. Derlių jie tai pat ves ne vienu metu.

Sėklų dygimo laikas

Šį faktorių neretai užmirštame. Kai kurios sėklos dygsta ne taip jau trumpai – 10–15 dienų. Kartais tos pačios kultūros ir tos pačios veislės sėklos dygsta ne vienu metu. Tai priklauso ne tik nuo sėklų kokybės, bet ir nuo dirvos temperatūros, drėgnumo, sėklų įterpimo gylio, t. y. tų sąlygų, kurias joms sudarėme.

Atsižvelgti galima į vidutinę sėklų dygimo trukmę:
pomidorai – 4–6 dienos;
paprikos – 12–15 dienų;
baltagūžiai kopūstai – 4–5 dienos;
baklažanai – 8–10 dienų ir t. t.

Klimato sąlygos

Vienas svarbesnių rodiklių, kuris yra pagrindinis sėjos atskaitos taškas – klimato sąlygos. Gali būti skiriami du laikotarpiai, kai užauginti daigai perkeliami į dirvą: šaltasis ir šiltasis.

Šaltasis laikotarpis – kai į atvirą gruntą galima pradėti sėti ir sodinti šalčio nebijančias kultūras, o į šiltnamius – šilumamėgius augalus (pomidorus, paprikas, agurkus). Šaltasis laikotarpis prasideda, kai dieną dirvos temperatūra 8 cm gylyje pasiekia 8 °C. Apytikris laikas – gegužės 5 d.

Daugiamečiai klimato stebėjimo Lietuvoje rezultatai rodo, kad vidutinis paskutinės pavasarinės šalnos laikas yra maždaug gegužės 4 diena, o vidutinis pirmos rudeninės šalnos laikas – rugsėjo 26-oji. Taigi periodas be šalnų Lietuvoje tęsiasi apie 150 dienų. Tiesa, būta ir tokių metų, kai šis periodas truko vos 113 dienų, nes paskutinės šalnos užklupo gegužės 25 dieną, o rudeninės prasidėjo rugsėjo 15-ąją.

Todėl šiltasis laikotarpis prasideda tada, kai jau tikrai nebėra šalnų tikimybės, o dirva ir oras spėja įšilti. Šiltuoju laikotarpiu atvirame grunte jau galima sėti ir sodinti visus šilumą mėgstančius augalus. Mūsų sąlygomis tai yra birželio pradžia.

Sėjos laiko skaičiavimo pavyzdys

Pabandykite apskaičiuoti, kada reikia sėti visiems žinomą paprikų veislę „California Wonder“, jei ketinate ją auginti nešildomame šiltnamyje.

1. Atsižvelgdami į klimato sąlygas, išsirinkite numatomą daigų sodinimo į šiltnamį datą. Tai gali būti „šaltojo“ laikotarpio pradžia (gegužės 5 d.), tačiau visuomet patariama neskubėti, todėl pasirinkite truputį vėlesnę datą – gegužės 15 d.
2. Iš šios datos atimkime optimalų paprikų daigų amžių – apie 60 d. Išeina kovo 16–17 d.
3. Tada turite atimti sėkloms sudygti skirtą laiką. Paprikų sėklos dygsta 12–15 dienų
4. Taigi gaunate sėjos laiką – kovo 2–4 d.
5. Nepamirškite pasitikslinti, kada sulauksite pirmojo derliaus: paprikų vegetacijos laikotarpis yra 120–145 dienos, tad derėti jos pradeda praėjus 70–80 dienų nuo daigų pasodinimo. Prie gegužės 15 dienos pridėję šį dienų skaičių pamatysite, kad derlius tikėtinas liepos 23–31 dienomis. Pagal norimą derliaus datą galima koreguoti ir sėjos laiką – jį paankstinti arba pavėlinti.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE