Pasvajokime: šiemet darže auginsiu žemės riešutus

Pasvajokime: šiemet darže auginsiu žemės riešutus

Arachiai – tai pupelių giminaičiai, priklausantys ankštinių šeimai.


Žmonėms, kurie neabejingi žemei ir augalams, dažniausiai nepakanka auginti vien bulves ir svogūnus. Jei daržininkystė yra ne prievolė ar būdas prasimaitinti, o gyvenimo pomėgis, tai visuomet knieti išbandyti ką nors neįprasto ir įdomaus. Na ir kas, kad derlius tilps saujoje, – tai bus išauginta pačių rankomis! Todėl šį kartą su netradicinės daržininkystės mėgėjais pakalbėsime apie žemės riešutus.


Marija Naudžiūnienė


Į žemę įsiraususios sėklos


Žemės riešutai (lot. Arachis hypogaea) – iš tiesų visai ne riešutai, o 5–10 cm į žemę įsiraususios sėklos! Jas išauginantys arachiai – tai pupelių giminaičiai, priklausantys ankštinių šeimai. Šie vienmečiai žoliniai krūmeliai kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos, jų tėvynė – Brazilija. Iš ten arachiai paplito ir kituose žemynuose, tarp jų ir daugelyje Europos šalių.


Šie augalai įdomūs savo netradiciniu augimo būdu: į žirnius bei pupas panašus krūmelis žydi tik vieną dieną gražiais geltonais žiedeliais. Dažniausiai arachiai pražysta birželio pabaigoje. Anksti ryte žiedai išsiskleidžia, o vakare jau vysta. Tada apsidulkinusios šakelės nusvyra ir sulenda į žemę, kur subrandina vadinamuosius riešutus. Beje, tai vienas iš nedaugelio kultūrinių augalų, vaisius brandinančių žemėje.


Kaip tai vyksta? Viemetis, palankiomis sąlygomis net iki 75 cm aukščio užaugantis krūmas su išsišakojusia šaknų sistema sukrauna trijų tipų žiedus. Ant pagrindinių stiebų susiformuoja atviri, į ilgą vamzdelį panašūs ankstyvieji žiedai. Kaip minėta, jie žydi vos vieną parą ir per šį laiką turi apsidulkinti. Apdulkinti žiedai suformuoja adatos pavidalo žiedsosčio pailgėjimą – vadinamąjį ginoforą (gr. gyne' – moteris, phoros – nešantis), kuris leidžiasi į žemę ir 5–10 cm gylyje suformuoja sėklas, vadinamas žemės riešutais. Kiti žiedai kraunami ant šoninių stiebų ir primena trumpus vamzdelius. Treti žiedai būna uždari ir neturi ginoforų. Žemėje ginoforas išsidėsto horizontaliai. Ten arachio ankštys užauga iki 6 centimetrų ilgio ir kiekviena turi po 2–3 sėklas (riešutus).

REKLAMA


Pasvajokime: šiemet darže auginsiu žemės riešutus

Geriausia arachius sodinti ten, kur pernai augo bulvės, kopūstai, pomidorai ar agurkai.


Derlius užauga ir Lietuvoje


Sukultūrinti arachiai pramoniniu būdu sėkmingai auginami tropinio bei subtropinio klimato kraštuose. Nepaisant to, kad tai šiltųjų kraštų augalai, jie gali augti ir vidutinio klimato sąlygomis, tačiau čia jų vaisiai būna smulkesni.


Mūsų daržuose užsiauginti žemės riešutų nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, šių augalų vegetacijos laikotarpis yra ilgas, todėl vidutinio klimato juostoje jie dauginami daigais, nes mūsų klimato sąlygomis sėklas beriant tiesiog į dirvą, galima nespėti sulaukti žemės riešutų derliaus. Be to, reikėtų pasirinkti tokiam klimatui skirtą augalų rūšį.


Daigai ant palangės


Balandžio pradžioje pradedami auginti daigai. Geriausia jų užsiauginti durpių vazonėliuose ant palangės. Substrato galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba vienodomis dalimis sumaišyti dirvožemį, smėlį ir kompostą. Svarbiausia, kad žemė, kurioje augs daigai, būtų puri ir minkšta.


Sėklos sėjamos 3 cm gylyje. Kad jos greičiau sudygtų, indeliai laikomi šiltai ir pridengiami stiklu arba skaidria plėvele. Vėliau vazonėliai su prasikalusiomis sėklomis sustatomi ant palangės saulėtoje vietoje. Laistyti reikia labai saikingai.


Kur ir kada sodinti?


Valgomiesiems arachiams auginti tinkamiausias priesmėlio dirvožemis arba labai gerai drenuota žemė. Jie visiškai nepakenčia sunkios molingos dirva. Purus ir lengvas dirvožemis reikalingas norint, kad augalų stiebai galėtų lengvai įsirausti į žemę ir netrukdomi brandinti vaisius. Įdomu, jog šios ankštinės kultūros jautriai reaguoja net į dirvos spalvą: tamsesnėje dirvoje užaugę riešutai būna tamsesni, o šviesioje – beveik balti.


Geriausia arachius sodinti ten, kur pernai augo bulvės, kopūstai, pomidorai ar agurkai. Taigi galioja tos pačios taisyklės, kaip ir auginant kitas ankštines kultūras.
Arachiai – šviesiamėgiai ir šilumamėgiai augalai, todėl jiems auginti būtina parinkti saulėtą ir nuo vėjo apsaugotą vietą. Lysvė ruošiama iš anksto: maždaug prieš dvi savaites iki numatomo daigų persodinimo žemė perkasama ir gerai supurenama. Į atvirą gruntą daigai perkeliami ne anksčiau kaip birželio pradžioje, visiškai praėjus šalnų pavojui. Dažniausiai rekomenduojama sodinti tada, kai orai sušyla maždaug iki 20 °C, o dirva – iki 15 °C. Tarp eilių paliekami 60 cm tarpai, o tarp augalų eilėse – 15–20 cm.

REKLAMA



Pasvajokime: šiemet darže auginsiu žemės riešutus

Šie augalai įdomūs savo netradiciniu augimo būdu: į žirnius bei pupas panašus krūmelis žydi tik vieną dieną gražiais geltonais žiedeliais.

Visai kaip bulvės!


Kol daigeliai dar gležni, juos reikėtų saugoti nuo strazdų ir varnų, mėgstančių pasmaguriauti liaunais ūgliukais. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vėsiu oru arachiai beveik nustoja augę, todėl, jei temperatūra nukrenta žemiau nei 15 °C, jaunus krūmelius išmintinga būtų pridengti.


Augalai laistomi 1–2 kartus per savaitę. Daug drėgmės arachiams nereikia, todėl labai svarbu neperlaistyti. Gausiau laistyti rekomenduojama tik žydinčius ir vaisius formuojančius augalus. Vegetacijos pabaigoje laistyti reikia minimaliai, o likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo – visai nebelaistyti.


Tręšiami arachiai tris kartus per visą vegetacijos laiką: pirmą kartą – daigams pradėjus formuoti tikruosius lapelius, vėliau – augalams kraunant žiedus, o trečią kartą – užsimezgant vaisiams.


Dirvą reikia nuolat purenti ir stebėti, kad augalų neužpultų ligos ar kenkėjai, nors šiems augalai gana atsparūs. Tiesa, kartais arachius gali užpulti amarai, tripsai ar vikšrai. Drėgną vasarą augalus gali pažeisti puvinys ar grybelinės ligos, tačiau tai nutinka itin retai.


Purenti dirvą geriausia po lietaus arba palaisčius augalus, o ravėti reikia tik augimo pradžioje – vėliau augalai patys nustelbia piktžoles. Praėjus 3 savaitėms po žydėjimo, kai ima formuotis vaisiai, augaliukus reikia apkaupti panašiai kaip bulves. Beje, kuo dažniau ir geriau apkaupsime augalus, tuo didesnio riešutukų derliaus galėsime tikėtis. Tuo pačiu metu arachius būtina patręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daug kalio bei fosforo.


Kai ateina derliaus metas


Kai arachių lapai ir stiebai ima džiūti, gelsti, tai ženklas, kad atėjo laikas rinkti derlių. Kadangi vaisiai slepiasi po žeme, dažnai nelengva nustatyti, kada gi pats geriausias laikas juos kasti.


Dažniausiai tai – spalio pradžia (kartais – rugsėjo pabaiga), kai vidutinė oro temperatūra svyruoja apie 10 °C. Galima pabandyti iškasti vieną krūmelį ir pažiūrėti, ar vaisiai jau subrendę. Geriausia, jei derlių pavyksta nuimti dar iki prasidedant lietingiems bei šaltiems orams. Kasti rekomenduojama šakėmis, kad kuo mažiau būtų pažeidžiamos ankštys su sėklomis. Kai žemė sausa, riešutus iškasti lengviausia, o šlapioje dirvoje, deja, gali likti didelė dalis derliaus.


Iškasti kerai pakabinami gerai vėdinamoje gana šiltoje (kambario temperatūros) patalpoje arba paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami 5–10 dienų. Gerai išdžiūvusios ankštys papurtytos turi barškėti. Vėliau riešutų ankštys supilamos į medžiaginius maišelius ir laikomos sausoje patalpoje.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite: NAMIE ir SODE



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris