Derlius, derlius ir dar kartą derlius... Ne veltui sakoma, kad prisiauginti gražių daržovių – tai tik pusė darbo. Svarbu tinkamai išlaikyti išaugintą gėrį! Dabar, kai vis dar džiugina šiltos dienos, reikia daug ką nuveikti. Juk nežinia, kada pirmasis šaltukas gali spustelėti.

Laikas nuimti moliūginių daržovių derlių

Pradėjus gelsti medžių lapams, laikas surinkti iš daržo aguročius, cukinijas, moliūgus, patisonus. Pjauti juos reikia paliekant 5–6 cm ilgio kotelį. Cukinijoms bei aguročiams galioja bendra taisyklė: kuo labiau subrendę, tuo prastesnio skonio jų minkštimas. Todėl nevertėtų laukti, kol cukinijos išaugs gigantiško dydžio. Daržininkai pastebi, kad 20–30 cm ilgio cukinijos išsilaiko geriausiai, nors iš tikrųjų jos dar nėra iki galo subrendusios, tokių daržovių luobelė būna minkšta. Nerekomenduojama cukinijų laikyti ilgiau nei keturias savaites, taigi, dažna mūsų šeimininkių praktika sandėliuoti šias daržoves visą žiemą yra ydinga.

Nuskintas cukinijas reikėtų laikyti vėsioje vietoje, tačiau ne per šaltai, nes šaltis naikina jų skonio savybes. Jaunas cukinijas patartina laikyti 6–10 °C, o subrendusias – 5–7 °C temperatūroje. Moliūgus rekomenduojama skinti šiek tiek vėliau, tačiau būtina suskubti iki pirmųjų šalnų. Moliūgų brandą parodo jų vaiskočiai – jie turi lengvai atsiskirti nuo stiebo. Ilgiau ir geriau žiemą išsilaiko tie moliūgai, kurių luobelėje mūsų nagas nebepalieka žymių. Geriausia laikymo temperatūra – iki 10 °C. Sandėliuojamos daržovės neturi liestis tarpusavyje. Sudėti jas reikia vaiskočiais aukštyn.

Skiname ir ne visai užaugusius

Metas nuskinti lauke auginamus net ne visai užaugusius agurkus. Juk užklupus šalnoms vis tiek jie nebebus tinkami nei marinuoti, nei rauginti. Šviežių agurkų per žiemą išlaikyti, žinoma, neįmanoma, tačiau norint kuo ilgiau turėti šviežių agurkėlių, galima juos laikyti kartu su krienais. Tam tinkamiausias didelis stiklainis ar bet koks stiklinis indas. Ant stiklainio dugno dedama 200 g sutarkuotų krienų, jie uždengiami skylėtu kartono lakštu, o ant jo dedami nuskinti agurkai. Stiklainį reikia uždengti dangteliu ir padėti į šaldytuvą. Taip šviežius agurkus galima išlaikyti apie mėnesį. Neblogai agurkai šaldytuve laikosi uždengtuose stikliniuose induose ir be krienų.

Pupelė pupelei nelygu

Gali būti, kad pupelės dar nespėjo visiškai sunokti, bet nuimti jų derlių vis tiek reikia: galima jas nupjauti su visais stiebais, surišti ir pakabinti gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusias pupeles galima aižyti ir laikyti sausai bei vėsiai.

Sudėtingiau išlaikyti šparagines pupeles: kambario temperatūroje jas galima laikyti ne ilgiau kaip parą, o žemesnėje temperatūroje (pvz., šaldytuve) – apie savaitę. Tačiau žinotina, kad nuskintų šparaginių pupelių kokybė labai greitai prastėja, todėl rekomenduojama jas kuo greičiau suvartoti šviežias arba sušaldyti ar užkonservuoti. Jei pavėlavote nuskinti tinkamas maistui šparaginių pupelių ankštis, palikite jas lauke – tegu bręsta toliau, kol užaugins normalias sėklas. Tuomet jas galėsite naudoti kaip paprastas gliaudomąsias pupeles.

Sunokti lemta ne visiems

Vėsus oras ne į naudą ir pomidorams: juose sumažėja cukraus, pablogėja skonis. Jei pomidorai ilgiau pabūna žemesnėje nei 5 °C temperatūroje, tai nuskinti blogai laikosi, greitai ima pūti. Tad geriau nuskinti dar ne visai sunokusius pomidorus, nei prarasti visą likusį derlių.

Patalpoje galima sunokinti iki 60 proc. normalaus dydžio užaugusių sveikų pomidorų. Vaiskočių pašalinti nereikia. Pomidorai dedami į medines arba kartonines dėžes, kiekvienas sluoksnis perklojamas popieriumi. Rekomenduojama apatinį sluoksnį dėlioti vaiskočiais žemyn, o viršutinį – aukštyn. Žaliems vaisiams nokinti temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 16 °C. Geriausiai vaisiai noksta esant 20–25 °C temperatūrai. Sunokę pomidorai ilgiausiai laikosi 0–2 °C, pradėję nokti – 4–6 °C temperatūroje.

Santykinė oro drėgmė turi būti 80–90 proc., todėl ilgiau laikyti skirtus pomidorus reikia sudėti į polietileno maišelius. Taip raudonus ir rausvus pomidorus galima išlaikyti 20–30 dienų, vos pradėjusius gelsti – iki 50 dienų, o visiškai žali gali išsilaikyti net 3 mėnesius. Jei šaldytuve pomidorams vietos neatsiras, juos galima laikyti dėžėse susluoksniuotus su lapuočių medžių pjuvenomis.

Geriausias sprendimas – pynės

Gražesnes, saulėtas rugsėjo dienas reikia išnaudoti svogūnų derliui nuimti. Nurovus juos būtina išdžiovinti. Gerai laikosi tik tokie svogūnai, kurių lukštai ir kakliukai yra visiškai sausi. Maistui skirti svogūnai geriausiai laikosi 5–10 °C temperatūroje, o sėklai skirtus svogūnus derėtų laikyti šiltai (18–22 °C) – tuomet nebus žyduolių. Jei maistui skirtus svogūnus laikysite šiltesnėje patalpoje, jos oras turi būti sausesnis, o šaltoje – drėgnesnis. Į dėžę, kur laikomi svogūnai, galima įdėti keletą riekių džiovintos duonos. Svogūnus taip pat galima išberti ir paskleisti ant lentynų ne storesniu nei 30 cm storio sluoksniu.

Šių daržovių negalima laikyti maišuose arba aklinose dėžėse, nes labai greitai suges. Svogūnus galima sandėliuoti ir visiškai sausuose rūsiuose ar kitose sausose patalpose, kur nuolat laikosi 2 °C temperatūra. Tiesa, laikydami tokiomis sąlygomis galėsite būti tikri, kad svogūnai nesudžius, bet nepavyks jų apsaugoti nuo gedimo. Svogūnai nemėgsta didelių temperatūros ir drėgmės svyravimų, tad jei neturite sąlygų jų nuolat laikyti šaltai, geriau laikykite 18–24 ºC šilumoje ir neleiskite, kad patalpos temperatūra nukristų žemiau nei 16 ºC.

Stebinanti česnakų laikymo būdų įvairovė

Panašiai kaip svogūnai laikomi ir česnakai. Juos taip pat svarbiausia gerai išdžiovinti. Česnakai gali būti pinami į kasas, net įspūdingo grožio vainikus. Jeigu pinti neturite ūpo, išdžiovintas česnakų galvutes galite sudėti į dailiai galuose užrištą kaproninę kojinę, tinka ant sienos kabinami tinkleliai bei dailūs krepšeliai.
Gerai išdžiovintus česnakus galima laikyti stiklainiuose. Šakneles ir nupjautų stiebų galiukus reikia truputį pasvilinti virš dujinės viryklės arba žvakės liepsnos. Galvučių viršūnėse skiltelės atsargiai praskiriamos stengiantis nepažeisti apsauginio sluoksnio, tačiau pačios galvutės visiškai neišardomos. Taip paruošti česnakai dar savaitę džiovinami, o paskui sudedami į 3 l talpos stiklainius. Dangteliais jų uždengti nebūtina. Stiklainiai laikomi tamsioje sausoje patalpoje.

Dar vienas būdas – tai aliejumi užpilti česnakai. Česnakų galvutės išskirstomos skiltelėmis, jos nulupamos, sudedamos į stiklainius ir užpilamos saulėgrąžų ar rapsų aliejumi. Stiklainiai užsukami. Labai svarbu, kad indai būtų nepriekaištingai švarūs ir sausi. Laikyti reikia tamsioje vietoje.

Šiandien jau ne tokie populiarūs seniau taikyti česnakų laikymo būdai – miltuose, druskoje, pelenuose, pjuvenose arba rūsyje tarp bulvių.

Vėlyvesni giminaičiai gali gyventi ilgai

Svogūnų giminaičiams porams iš lysvės pasitraukti dar ankstoka – jie gali netgi ūgtelėti. Tačiau nukasti porai laikosi ne blogiau nei svogūnai. Nuvalytus porus reikia nuplauti šaltu vandeniu ir, nupurčius lašus, sukrauti ant lentynų vėsioje patalpoje, kad apdžiūtų, bet nesuvystų lapai. Tada lapus reikia trečdaliu patrumpinti. Šios daržovės gali būti laikomos vėsiame rūsyje sudėtos į sausas, švarias medines ar kartono dėžutes.

Porus galima po keletą (5–6 vnt.) susukti į maistui skirtą plėvelę. Plėvelės kraštus reikia užlankstyti, kad į vidų nepatektų oro ir ne taip greitai garuotų drėgmė. Porai gerai laikosi ir šaltame (-1–0 °C) drėgname rūsyje apiberti smėliu. Juos taip pat galima sustatyti į švarius kibirus, užpilti smėliu iki žaliosios dalies ir laikyti rūsyje 0 °C temperatūroje. Na, o šaldytuve, sudėti į polietileno maišelius, porai vertingųjų savybių nepraras dar porą mėnesių.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"