Rudenėjant agurkų lysvės vaizdas nebedžiugina: jų ūsai pradeda gelsti, o ir derėti jie ima gerokai prasčiau. Daržininkus liūdina mažas derlius, o jie dar norėtų lepinti savo šeimą šviežiais agurkėliais. Jeigu norite agurkų gausa džiaugtis kiek įmanoma ilgiau, patręškite augalus svogūnų lukštų antpilu.

Prireiks svogūnų laiškų

Ketvirtadalį 10 l talpos kibiro pridėkite svogūnų lukštų. Pakaitinkite vandenį iki 90 ºC (neužvirkite) ir užpilkite juo lukštus iki kibiro viršaus. Parą antpilą palaikykite šešėlyje. Turinį reikia nuolat pamaišyti: tarkime, einate takeliu, pamatėte kibirą – pamaišykite, prisėdote pailsėti šešėlyje – vėl pamaišykite...

Po paros nuspaustus lukštus išdėliokite į agurkų duobeles. Litrą antpilo perpilkite į kitą kibirą, ten pat įpilkite šilto vandens. Palaistykite juo ne tik duobeles, bet ir visą agurkų lysvę. Tokią procedūrą atlikite kartą per savaitę. Be to, atskiestas antpilas augalus saugo ir nuo ligų. Agurkams būtina šiluma ir drėgmė, tad augalus laistykite tik šiltu vandeniu. Indą su vandeniu saulėtą dieną šildykite saulėje, o kai saulės nėra, vandenį reikėtų pašildyti. Dėl šalto vandens agurkų užuomazgos gali susisukti, o patys vaisiai apkarsti.

Galima laistyti ir tarplysvius

Kad būtų daugiau drėgmės šiltnamiuose ir šiltadaržiuose, pastatykite kibirą vandens. Per karščius galima laistyti takelius tarp lysvių. Po laistymo apnuogintas šaknis nuolat užberkite žemėmis. Stebėkite temperatūrą. Neleiskite, kad temperatūra nukristų žemiau 14 ºC. Jeigu temperatūra nukrito, pastatykite ten šildytuvą. Kai dienos karštos, atverkite šiltnamio duris, langus, nuimkite rėmus arba plėvelę. Nakčiai šiltnamio duris ir langus uždarykite.

Apie derlių reikėtų pagalvoti dar prieš sodinant agurkus, nes sėklas galima sėti trijų savaičių intervalu. Kai nustos derėti vieni, kiti dar džiugins šviežiais agurkėliais. Atlikę tokius nesudėtingus darbus, traškių agurkėlių derliumi džiaugsitės net rugsėjo viduryje.

Abejoti nauda neverta

Agurkai XVIII a. pradžioje Anglijoje buvo didelė retenybė, o tuometiniai gydytojai varžėsi tarpusavyje ieškodami blogųjų šių augalų savybių. Vieni agurkus laikė šiaip nuodingais, o kiti priskirdavo jiems įvairių klastingų savybių, pavyzdžiui, manyta, kad šios daržovės suvalgytos „atšaldo“ žmogų ir sukelia įvairių peršalimo ligų. Tačiau laikui bėgant apie agurkus vis daugiau galima buvo išgirsti gerų naujienų.

Nustatyta, kad agurkai vandeningumu lenkia daugybę vaisių ir daržovių – jų sudėtyje vandens yra net 97 proc., bet likusiuose 3 proc. gausu naudingų medžiagų. Juose yra ląstelienos, azotinių ir kitų naudingų medžiagų, kalio druskų, šiek tiek vitaminų D, B1, B2, PP ir provitamino A. Agurkai nėra labai maistingi, bet gerina apetitą, padeda organizmui geriau pasisavinti riebalus ir baltymus. Švieži agurkai padeda sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, o šviežiai spaustos agurkų sultys vartojamos kaip raminamoji ir skausmą malšinanti priemonė.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“