Sliekai – dirvos kokybės ženklas

Sliekai – dirvos kokybės ženklas

Sliekai minta pūvančiomis augalų atliekomis, rausdami urvus pureną dirvą, gerina oro ir vandens apytaką, o tuštindamiesi – tręšia


Sakoma, kad už visą pasaulio augalijos grožį ir jos duodamą derlių turime padėkoti... sliekams. Ar tikrai?


Mokslininkai įsitikinę – tikrai! Be sliekų mūsų Žemė atrodytų visiškai kitaip. Žinoma, augalams tarpti reikia ir kitų būtinų sąlygų, bet sliekai prie to gerokai prisideda. Jie – lyg miniatiūriniai dirvos artojai: purena ją, tręšia, valo ir taip sukuria sąlygas augalams vešėti.


Dirvos kokybės ženklas


Sliekai priklauso žieduotųjų kirmėlių rūšiai ir gyvena dirvos paviršiuje, įsirausę iki 10 cm gylio. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 15 rūšių, daugiausia aptinkama pievose ir kultūrinėse ganyklose, netankiuose miškuose. Viename kubiniame metre dirvos gali gyventi apie 20–400 sliekų. Jie minta pūvančiomis augalų atliekomis, rausdami urvus ją pureną, gerina oro ir vandens apytaką, o tuštindamiesi – tręšia. „Kuo daugiau dirvoje sliekų – tuo gausesnis derlius“, – tikina agronomai. Todėl ekologinių ūkių šeimininkai ypač stengiasi, kad sliekų dirvožemyje nemažėtų.


Suvalgo, kiek patys sveria


Slieko virškinimo sistemos perdirbtas maisto medžiagas augalai lengvai įsisavina. Tad sliekų vaidmuo šioje mitybos grandinėje tikrai nemenkas. Paskaičiuota, kad sliekas per parą suvartoja tiek maisto, kiek pats sveria – apie 1–4 gramus. Maždaug 40 proc. jo įsisavina, 60 proc. – išskiria tuštindamasis. Misdami pūvančiomis organinėmis medžiagomis, mikroorganizmais ir pirmuonimis, jie juos suvirškina, perdirba, o išsiskyrę į dirvožemį – papildo jį mineralinėmis medžiagomis ir naujais organiniais junginiais. Dėl sliekų išraustų mikrokanalų augalai minėtas medžiagas geriau įsisavina. Negana to, sliekų virškinimo sistemos sulčių paveikti žūsta nemažai kenksmingų mikroorganizmų, taigi sliekai ne tik tręšia, purena, bet ir apvalo dirvą.

REKLAMA


Kenkia arimas ir cheminės trąšos


Žinoma, sliekams nepatinka žmogaus kišimasis į dirvos gyvenimą. Daugelis ne sykį esame pastebėję laukuose paskui traktorių sekantį būrį lauko paukščių. Taip, jie čia susirenka būtent dėl sliekų, kurie ariant iškeliami į dirvos paviršių ir būna kaipmat sulesami. Dėl tokio dirvos „velėjimo“ iškeliama apie 10–20 proc. sliekų ir apie trečdalis jų tampa paukščių grobiu. Likusiesiems tenka gerokai paplušėti, kol vėl sulenda į žemę. Teigiama, kad sliekams ypač nenaudingas dirvos arimas rudenį ir pavasarį, kai jie intensyviai dauginasi.
Sliekai jautrūs ir pesticidams bei dideliais kiekiais pilamoms mineralinėms trąšoms. Todėl ekologinių ir biodinaminių ūkių savininkai dirvai įdirbti naudoja mažiau dirvožemį išjudinančius įdirbimo būdus, pavyzdžiui, purena šakėmis arba į jas panašiais padargais. Augalams tręšti jie naudoja vadinamąsias žaliąsias trąšas, kurios būna ir puikus pašaras sliekams.


Kodėl sliekai išlenda per lietų


Sliekai – dirvos gyventojai, kuriems reikia maisto, tamsos ir oro, gaunamų iš dirvos. Smarkiai lyjant, vanduo įsigerią į žemę, užtvindo sliekų kanalėlius ir šiems, paprastai kalbant, iškyla pavojus paskęsti. Mat sliekai kvėpuoja visu kūno paviršiumi. Todėl jie kaip įmanydami lenda iš savo landų į paviršių, kaip ir mes bėgtume iš semiamo namo. Deja, dažniausiai pakliūva į kitus spąstus – prigeria balose, jeigu tokių susidaro arti jų išsirausimo vietų.

REKLAMA



Kaip randasi sliekiukų?


Sliekai yra hermafroditai – kiekvienas turi ir vyriškuosius, ir moteriškuosius lyties organus. Tačiau jiems daugintis reikalingi partneriai – liesdamiesi jie apsikeičia lytinėmis ląstelėmis. Sliekiukai užsimezga žiedo formos balnelyje, kuris yra priekinėje kirmino dalyje. Slinkdamas slieko paviršiumi jis surenka ir vyriškąsias, ir moteriškąsias lytines ląsteles ir taip jame užsimezga nauji embrionai. Tada balnelis nuo slieko nuslenka ir virsta kokonu, iš kurio išlenda gyventi pasiruošę kirmėliukai. Iš vieno kokono gali išsiristi apie 1–7 sliekiukai, išskirtiniais atvejais – net iki 20. Jaunikliai užauga per 14–20 dienų, subręsta maždaug per 3 mėnesius ir jau patys gali daugintis. Sulaukę septynių mėnesių sliekai nustoja augti, jie gyvena apie 4 metus.


Galima kepti kotletus


Skirtingai nei Lietuvoje įprastos sliekų rūšys, populiarėjantys raudonieji Kalifornijos sliekai – „produktyvesni“, sparčiau dauginasi (jų kokonuose būna kelissyk daugiau kiaušinėlių) ir gerokai ilgiau gyvena – net iki 16 metų. Jie Lietuvoje auginami ir parduodami dirvos derlingumui didinti, biohumusui gaminti, juos ypač vertina ekologinių ir biodinaminių ūkių savininkai. Teigiama, kad raudonuosius Kalifornijos sliekus kinai vartoja maistui, kepa iš jų kotletus ir gamina kitus delikatesus. Mat jie esą labai maistingi, baltymų kiekiu artimi jautienai.


Įdomūs faktai apie sliekus


• Didžiausi pasaulyje sliekai užauga Australijoje, Gipslendo regione, – jų ilgis gali siekti net iki 4 metrų.


• Sliekas savo kelių ar keliolikos centimetrų (nelygu rūšis) ilgio kūne turi 5 (kartais daugiau ar mažiau) specifinius raumenis, kurie susispausdami pumpuoja jo kraują ir atlieka širdies funkciją. Todėl kartais sakoma, kad sliekai turi 5 širdis.



• Sliekai gali atauginti savo prarastą kūno dalį, jeigu nepažeisti priekinės kūno dalies ganglijai (nerviniai mazgai).


• Sliekai – didelis skanumynas šernams, kurmiams ir paukščiams.


• Žiemą sliekai rausiasi gilyn į žemę ir gali tūnoti net vieno ar daugiau metro gylyje, nelygu įšalo smarkumas.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris