Kovos ringe – natūralios ir mineralinės trąšos

Kovos ringe – natūralios ir mineralinės trąšos

Kaip subalansuoti tręšimą? Populiariausia, naudojant mineralines trąšas.


Visi sodininkai žino – norint gauti gerą derlių, augalus reikia tręšti. Tik kuo? Daugelis mano, kad geriausios trąšos – mėšlas. Esą tai natūralios trąšos, vadinasi, jose yra visko, ko reikia augalams. Tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Gyvulių mėšle daug azoto, o štai kitų maisto medžiagų nėra. Kaip subalansuoti tręšimą? Žinoma, naudojant mineralines trąšas. Jomis tręšiant maisto medžiagų deficito greitai nelieka, bet reikia išmokti pagal tam tikrus požymius nustatyti, ko konkrečiai trūksta vienam ar kitam augalui.

Jeigu stinga azoto


Azoto trūkumas – gana dažna situacija. Dėl jo augalų lapai būna smulkūs ir blyškūs, o patys augalai gelsta ir vysta. Jie gali pirma laiko pražysti, bet žiedynkočiai būna silpni, o žiedų – mažai. Jeigu trūksta azoto, per anksti ima gelsti česnakai. Apatiniai kopūstų lapai tampa rausvai geltonos spalvos ir nukrinta. Baltagūžiai kopūstai suformuoja ilgą kopūstkotį, žiediniai kopūstai sukrauna silpnus žiedynus.


Agurkų ūsai pagelsta, o vaisiai įgauna lenktą formą smailiu galiuku. Sugrąžinti augalams gyvybę padės šaukštas karbamido, kurį reikia išmaišyti 10 l vandens. Šiuo tirpalu reikia purkšti augalus, taip pat palaistyti šaknis. Maždaug po trijų keturių dienų azoto bado požymiai paprastai dingsta. Norint sustiprinti efektą, prieš laistant reikia lysves pabarstyti amonio nitratu: 50 g – 1 kv. m.


Kalio trūkumas


Kai dirvoje trūksta kalio, pabąla lapų galiukai, po to jie paruduoja ir nudžiūsta. Šis reiškinys vadinamas kraštų nudegimu. Jeigu kalio trūksta ilgą laiką, augalų stiebai susilpnėja ir lengvai išgula. Agurkų lapai išsigaubia, o kraštai užsilenkia į apačią. Kalio trūkumas šalinamas kalio chloridu (50 g įberiama į 10 l vandens). Šiuo tirpalu augalus reikia nupurkšti, o ant šaknų išbarstyti 50–70 g kalio sulfato ir gerai palaistyti.

REKLAMA


Kovos ringe – natūralios ir mineralinės trąšos

Mineralinės trąšos ne tik efektyvios, bet ir paprastos naudoti.


Skubiai reikia fosforo!


Fosforo badas pasitaiko ne taip dažnai kaip azoto arba kalio. Kai trūksta fosforo, lapai tampa dulsvos tamsiai žalios spalvos. Apatinė lapų dalis įgyja mėlynai žalią, alyvinį arba violetinį atspalvį. Ypač tai išryškėja išilgai tarpgyslių. Pomidorų daigų stiebai irgi pasidaro mėlynai žali. Gali atsirasti rausvų ir purpurinių dėmių. Lapai ima kristi, nudžiūvę lapai juoduoja. Daigai tampa liauni, lėtai auga. Išgydyti augalus galima tik koncentruotu superfosfatu (30 g – 1 kv. m lysvės).


Boras – augimui ir grožiui


Būtent šio mikroelemento trūkumą dažniausiai jaučia augalai. Trūkstant boro pirmiausia nukenčia stiebų augimo taškai. Išsikraipo stiebai ir lapai, o agurkų – dar ir vaisiai. Cukinijos ir aguročiai tampa šiurkštūs ir grublėti. Baltagūžių kopūstų kotuose atsiranda ertmių, o žiedinių kopūstų žiedynai tampa padriki, rusvos spalvos, tarp jų ima augti lapeliai. Burokėlių nebegalima ilgai laikyti – jie ima pūti dar lysvėje arba jau sandėliuojami. Morkos būna išmargintos juodų žymių. Visos problemos išsprendžiamos pabarsčius lysves boro rūgštimi (3 g – 1 kv. m).


Mineralinės trąšos ne tik efektyvios, bet ir paprastos naudoti. Pavyzdžiui, norint patręšti antžeminę augalų dalį, jas reikia ištirpinti vandenyje ir palikti nusistovėti. Tuomet tirpalą reikia supilti į plastikinį butelį su purškikliu, ir galima imtis darbo. Tręšti žemę galima paprasčiausiu laistytuvu. Atmatuoti reikiamą trąšų kiekį galima paprasčiausiais įrankiais – stikline ir šaukštu.


Kada organinės trąšos naudingiausios


Nors organinės trąšos turi daug teigiamų savybių, jeigu nesilaikysite rekomenduojamų normų ir tręšimo taisyklių, galite padaryti žalos dirvožemiui ir augalams. Jeigu viską darysite pagal rekomendacijas, iš tokių trąšų galite tikėtis maksimalios naudos.


Karvių mėšlas. Tai – vienos iš labiausiai paplitusių organinių trąšų, nes jos labai pagerina dirvožemio struktūrą, jis tampa laidesnis orui ir geriau sugeria drėgmę. Dar šioms trąšoms būdinga tai, kad jos gana ilgai veikia – iki 7 metų. Gauti tokių trąšų gana nesunku, ne taip kaip, pavyzdžiui, durpių. Vis dėlto daugelis sodininkų ir daržininkų nežino klastingosios šių trąšų ypatybės: jomis turi būti tręšiama ne dažniau kaip kartą per 4 metus, o 1 kv. m sklypo turi tekti ne daugiau kaip 4 kg šių trąšų. Jeigu karvių mėšlu tręšiama kasmet, dirvoje susidaro kai kurių medžiagų, ypač azoto, perteklius. Gausiai laistant organiniai likučiai skyla intensyviau, todėl išsilaisvina daug azoto ir dėl to daržovės persisotina nitratų.

REKLAMA


Kovos ringe – natūralios ir mineralinės trąšos

Karvių mėšlas – vienos iš labiausiai paplitusių organinių trąšų.

Mėšlu galima tręšti tik tuomet, kai jis būna gerai perpuvęs, nes šviežias mėšlas – įvairių ligų bei kenkėjų šaltinis, be to, jame yra piktžolių sėklų, kurios daržininkams sukelia daug rūpesčių. Negana to, pirminio šviežio mėšlo skilimo metu išsiskiria daug dujų ir šilumos ir kartu su azotu paskatina spartų dar nesubrendusių augalų augimą. Dėl to augalai nusilpsta ir nesugeba suformuoti derliaus, tinkamo ilgai laikyti. Tręšiant karvių mėšlu rūgščias dirvas nereikėtų pamiršti, kad jis dirvožemį dar labiau rūgština. Tokiu atveju labiau tinka arklių mėšlas, o karvių mėšlą reikia derinti su kalkėmis. Jeigu mėšlo dedama į duobę, į kurią sodinama, reikia stebėti, kad augalo šaknys nekontaktuotų su mėšlu, kad būtų išvengta nudegimo, nes jis lėtina augalo vystymąsi.


Paukščių mėšlas. Pagal savo maistinę vertę paukščių mėšlas prilygsta kompleksinėms mineralinėms trąšoms. Jose yra azoto, kalio, magnio ir fosforo, taip pat bakteriofagų, todėl galima žemę tuo pačiu metu ir patręšti, ir dezinfekuoti, mat bakteriofagai sėkmingai naikina daugybę ligų sukėlėjų. Vis dėlto yra tam tikrų taisyklių, kurių reikia paisyti naudojant šias trąšas. Paukščių mėšle yra daug šlapimo rūgšties, todėl jį reikia maišyti su durpėmis. Taip pat galima paruošti vandeninį mėšlo antpilą, tik jį būtina išlaikyti 10 dienų. Mišiniu laistoma gerai sudrėkinta žemė, o veikti jis pradeda ne anksčiau kaip po savaitės, todėl iš viršaus rekomenduojama užberti šiek tiek žemių. Kaip ir dauguma organinių trąšų, paukščių mėšlu galima tręšti kaip pagrindinėmis trąšomis. Tokiu atveju rekomenduojama jo norma – iki 1,5 kg į 1 kv. m dirvos. Tokios trąšos veikia iki 3 metų. Pavasarį ir vasarą augalus galima tręšti tris kartus per sezoną.


Durpės. Durpės ne blogiau negu mėšlas išpurena dirvožemį ir pagerina vandens pasisavinimą. Durpės pasižymi gana menku maistinių medžiagų kiekiu bei tuo, kad blogai atiduoda azotą. Dažniausiai jos naudojamos kaip kompostas, į jas įmaišant organinių mineralinių trąšų. Retai tręšiama šviežiomis durpėmis – jas būtina pirmiausia išvėdinti (tai trunka apie 3 savaites), kad kenksmingi rūgštūs aliuminio ir geležies junginiai pavirstų nekenksmingomis oksidinėmis formomis. Norint apsaugoti dirvą nuo drėgmės ištraukimo rekomenduojama naudoti iki 60 proc. sudrėkintas durpes. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių neturite papildomų trąšų daržui ir nusprendėte durpes naudoti kaip pagrindines trąšas, tuomet jas būtina užkasti per visą kastuvo gylį. Tręšti durpėmis galima ir pavasarį, ir vasarą. Reikia žinoti, kad durpės būna trijų rūšių: viršutinės, tarpinės ir žemutinės. Dvi pastarosios rūšys naudojamos tręšti, o viršutinės naudojamos augalams pridengti žiemą. Durpėms būdinga svarbi ypatybė: jos linkusios dirvą rūgštinti. Tręšiant durpėmis rūgščią dirvą rekomenduojama jas maišyti su pelenais, dolomitmilčiais arba kalkėmis.


Tręšimas organinėmis trąšomis. Tręšiant organinėmis trąšomis reikia atsižvelgti į kiekvienos augalų rūšies ypatumus. Agurkai atsidėkos už tręšimą saulėje perrūgusiu vandeniu su mėšlu. Kopūstus vegetacijos periodu reikia tręšti medžių pelenais. Morkas, jeigu daigai vystosi silpnai, reikia patręšti paukščių mėšlo skiediniu arba mėšlo srutomis. Beje, pirmą kartą reikia patręšti, kai būna atsiradę 3–4 lapeliai. Pomidorai pirmą kartą organinėmis trąšomis tręšiami po 20 dienų, išsodinus daigus, antrą – kai išleidžiami žiedų spurgai, o trečią – kai krūmai jau gausiai žydi. Juos labai tinka tręšti skystu karvių mėšlu. Baklažanai tręšiami praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo išsodinti daigai, po to – žydėjimo metu. Mėšlo srutos ir vištų mėšlas puikiai tinka baklažanams.


Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą