Kokie pavojai tyko cukinijų derliaus?

Kokie pavojai tyko cukinijų derliaus?

Dabar pats cukinijų žydėjimo metas.


Nors cukinijos yra neįnoringi augalai, nepalankiomis orų sąlygomis ir jų derliui gali iškilti pavojų. Į ką derėtų atkreipti dėmesį norint išauginti gausų ir sveiką derlių?


Kai augalams trūksta maisto


Cukinijos blogai mezga vaisius, kai joms trūksta drėgmės bei maisto medžiagų. Šiemet kol kas lietaus pakanka, tad papildomai laistyti prireikia retai. Tačiau, jei karšta ir sausa, cukinijos turi būti laistomos kas 2–3 dienas, vienam augalui pilant apie 5 1 vandens.


Per vegetaciją augalus 3–4 kartus reikėtų patręšti organinių ir mineralinių trąšų skiediniu arba kompleksinėmis trąšomis. Cukinijoms labai tinka namų sąlygomis paruoštos trąšos iš dilgėlių. Trąšoms paruošti 1 kg šviežiai nupjautų dilgėlių reikia užpilti 10 l vandens, uždengti indą plėvele ar sandariu dangčiu ir laikyti keletą savaičių, kartais pamaišant. Tada skystis perkošiamas, atskiedžiamas vandeniu (1:10) ir gautu mišiniu laistomos cukinijos. Tai leidžia gerokai padidinti derlių. Laistant bei tręšiant vanduo ir trąšos neturėtų patekti ant lapų ir žiedų.


Reikia prisiminti, kad augalai turi būti tręšiami tik esant šiltiems orams – tada jie daug geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.


Dažna problema: bergždi žiedai


Cukinijų dažniausiai nereikia specialiai formuoti. Vis dėlto reikėtų sekti, kad lapija nevešėtų daugiau, nei reikia. Kai augalas atiduoda visą savo energiją lapams, vaisiai auga prasčiau. Pastebėjus tokią tendenciją, saulėtą rytą reikėtų nupjauti keletą apatinių senstančių augalo lapų, o po kelių dienų šią procedūrą pakartoti. Be to, labai svarbu reguliariai nurinkti derlių, nes tik tuomet sparčiai formuojasi nauji žiedai ir vaisių užuomazgos.


Gana dažnai cukinijos turi daug vyriškų žiedų: augalai gražiai auga, gausiai žydi, tačiau derlius būna visiškai menkas. Taip atsitinka ne tik dėl to, kad cukinijos auga pavėsyje, yra nereguliariai laistomos ir tręšiamos, bet ir dėl biologinių šių daržovių ypatybių. Cukinijos augina vienalyčius (vyriškus arba moteriškus) žiedus. Moteriški žiedai (su vaisiaus užuomazga) žydi labai trumpai – tik vieną dieną. Per tokį trumpą žydėjimo laiką kai kurie tiesiog nespėja apsidulkinti. Tam, kad moteriškieji cukinijų žiedai geriau apsidulkintų, rytais žydinčius augalus galima nupurkšti vandens, boro rūgšties ir cukraus tirpalu (1 l vandens imama 2 g boro rūgšties ir 100 g cukraus) arba medaus tirpalu (1 stiklinė vandens – 1 šaukštelis medaus). Taip pat galima aplink prikabinėti nedidelių indų su tokiu medaus tirpalu. Taip priviliojami vabzdžiai apdulkintojai.



Žiedus galima apdulkinti ir dirbtinai. Reikia nuskinti vyrišką žiedą ir juo patepti jau išsiskleidusius moteriškus žiedus. Žiedų rūšį atskirti nesunku: vyriškas žiedas skleidžiasi tiesiog nuo stiebelio, o moteriškas prie pat žiedo turi sustorėjimą. Moterišką žiedą reikėtų apdulkinti iš visų pusių, kad užsimezgęs vaisius augtų normalios jam įprastos formos.


Kokie pavojai tyko cukinijų derliaus?

Bergždi žiedai - problema, kurią galima išspręsti.


Ir cukinijos kenčia nuo virusų

Vis dėlto didžiausią grėsmę cukinijų derliui kelia ligos. Cukinijos serga tomis pačiomis ligomis kaip ir kiti moliūginiai augalai, todėl jų negalima auginti po moliūgų, agurkų ir pan.


Virusinės ligos paprastai pažeidžia cukinijų lapus ir sumažina augalo fotosintezės galimybes. Natūralu, kad tokie augalai nebeduoda gero derliaus, skursta. Ko gero, dažniausiai pasitaikanti virusinė cukinijų liga yra mozaikos virusas. Specialistai neretai skiria agurkų (paprastąją, baltąją, žaliąją), moliūgų ir cukinijų (geltonąją) mozaikas. Visos šios ligos gali pažeisti cukinijas.


Paprastosios mozaikos požymius galima pastebėti jau ant jaunų lapų: atsiranda žalsvai geltonų dėmių. Ligai progresuojant dėmės didėja, pažeisti lapai beaugdami garbanojasi, ant jų atsiranda pūslių, deformuojasi ir keičia spalvą vaisiai. Jei augalas ima sirgti anksti, jis gali žūti. Jei suserga vėliau, jo vystymasis smarkiai atsilieka nuo sveikų augalų: krūmas būna 2–3 kartus mažesnis ir užmezga nedaug vaisių. Vaisiai irgi gali būti deformuoti, grublėtu paviršiumi.


Panašiai atrodo geltonoji cukinijų mozaika: dėmės dažniausiai atsiranda ant lapų kraštų, o vėliau apima visą lapą. Šias ligas platina amarai. Be to, patogenai peržiemoja ant daugiamečių piktžolių šaknų ir kitais metais vėl gali pakenkti augalams. Siekiant apsisaugoti nuo mozaikos viruso svarbiausia naikinti daugiametes piktžoles, amarus ir laikytis sėjomainos.


Moliūgų mozaikos sukeltos geltonos dėmės taip pat pirmiausia pastebimos ant lapų kraštų, vėliau plečiasi aplink lapų gyslas. Pažeistos lapų vietos pamažu išdžiūsta, išbyra ir lieka styroti lapo gyslos. Moliūgų mozaika labai pavojinga, nes jos užkratas perduodamas per sėklas ir jose išlieka gyvybingas net kelerius metus. Sėjai būtina naudoti specialiai apdorotas sėklas.


Kokie pavojai tyko cukinijų derliaus?

Miltligė - viena dažniausių cukinijų ligų.


Baisiausios grybinės ligos


Viena iš pavojingiausių cukinijų ligų yra tikroji miltligė. Ji paprastai pasireiškia esant didesniam oro drėgniui. Senesnių augalo lapų viršutinėje dalyje atsiranda apvalių baltų dėmių. Vėliau jos didėja, kol visas lapas apsitraukia baltomis miltingomis apnašomis, grybienos apnašos pereina ir ant stiebo. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Miltligės grybelis žiemoja augalų likučiuose bei daugiametėse piktžolėse, todėl būtina naikinti piktžoles, nemesti sergančių augalų į kompostą, ligos pažeistus lapus ar visus augalus šalinti iš lysvių ir deginti. Kovoti su liga galima purškiant fungicidais.


Dažnai pasitaiko ir netikroji miltligė. Liga plinta ant lapų, tačiau gali pažeisti ir stiebus. Pirmiausia viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvų dėmių, vėliau jos nuruduoja. Dėmės būna kampuotos, apribotos lapo gyslų, todėl sergantis augalas atrodo labai panašiai kaip ir pažeistas mozaikos viruso. Netikrosios miltligės atveju dėmės susilieja ir lapai nudžiūsta.

REKLAMA


Kekerinis (pilkasis) puvinys dažniausiai pažeidžia žiedus, vaisių užuomazgas, tačiau gali pakenkti ir kitoms augalo dalims. Esant sausiems orams pažeistos vietos pilkėja, ruduoja, o prasidėjus lietingiems orams atsiranda pilkų apnašų. Sergančio augalo vaisių užuomazgos bei stiebas suminkštėja, apsitraukia pilkomis apnašomis, o ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių. Iš apnašų dulka grybo konidijos ir užkrečia naujus augalus. Virš pažeistos stiebo vietos esanti augalo dalis nudžiūsta. Grybelis žiemoja ant augalų liekanų, todėl jos turi būti naikinamos. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius galima purkšti fungicidais, vario sulfato tirpalu.


Kartais cukinijas pažeidžia antraknozės grybelis. Ligos pradžioje ant lapo atsiranda neryškių apvalių dėmių, vėliau jos susijungia, lapas susiraukšlėja ir atrodo tarsi apdegęs. Ant stiebų dėmės būna didesnės, šlapios. Sergančių cukinijų vaisiai susiraukšlėja ir supūva. Ligai plisti palankūs drėgni orai.


Kokie pavojai tyko cukinijų derliaus?

Cukinijas labai pamėgo mūsų daržininkai.


Daugiausia žalos padaro amarai


Cukinijas neretai puola ir kenkėjai. Dažniausiai tai daiginės muselės, voratinklinės erkutės ir amarai. Daiginės muselės paprastai pakenkia dar daigams: lervų pažeisti daigai tiesiog nudžiūsta. Erkės augalą pradeda pulti nuo apatinių lapų: pirmiausia atsiranda geltonų dėmelių ant viršutinės lapų pusės, o lapų apatinėje pusėje galima pastebėti ploną voratinklį ir jame plika akimi sunkiai įžiūrimus rausvus ar rusvus taškelius – pačias erkutes. Vasarą daugiausia žalos gali pridaryti amarai. Jie gyvena kolonijomis apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalų sultis. Augalų lapai susiraito, deformuojasi, gelsta. Pažeisti augalai skursta, masiškai byra vaisių užuomazgos. Negydomas augalas gali žūti. Amarai ne tik tiesiogiai kenkia augalams, bet ir platina ligas.


Pastebėjus kenkėjų, cukinijas reikia purkšti žaliuoju muilu ar kitais insekticidais. Erkutėms naikinti tinka augalų apsaugos produktas „Vertimec“. Per sezoną jį galima panaudoti 2–3 kartus.


Profilaktiškai cukinijas galima purkšti biologiniais preparatais „Mimoten“, „Canelys“, „Konflic“, „Flama“, „Oleorgan“. Jie padidina augalų atsparumą kenkėjams, ligoms ir nepalankiems aplinkos veiksniams. Imunitetą galima sustiprinti augančias cukinijas 2–3 kartus per sezoną laistant tirpalu su jodu (10 l vandens – 5 ml jodo). Vienam augalui reikia 1 l tokio tirpalo.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"



Kitos naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą