Gegužės pradžioje daugelio daržininkų sklypuose jau karaliauja tvarka, o indeliuose akis džiugina ūgtelėję daigai. Gegužė – šilumamėgių augalų sėjos daigams pabaiga ir daržininkavimo atvirame grunte pradžia. Sėjos ir sodinimo datas galima apytiksliai nustatyti pažvelgus į medžius. Pražysta klevai – galima sėti burokėlius, žiedus sukrovė uosiai – metas sėti morkas, ėmė skleistis beržų lapai, sprogti kaštonai ir sužaliavo ievos – laikas sodinti bulves.

Kam nebaisus lietuviškas pavasaris?

Salotos, ridikėliai ir daugelis kitų žalumynų tikrai nebijo mūsiško pavasario. Kai kurias šias daržoves dažnai pasėjame jau balandžio mėnesį. Tačiau pats sėjos įkarštis vis dėlto prasideda gegužę.

Sėjos jau labai laukia žirniai. Dažnai sakoma, kad geriausias laikas žirniams sėti – balandis. Tačiau šiųmečio balandžio orai šį laiką, ko gero, daugeliui daržininkų pakoregavo – teko jį perkelti į gegužę. Anksti žirnius sėti rekomenduojama norint aplenkti šių daržovių kenkėjus. Augalui spėjus paaugti ir sustiprėti iki pasirodant kenkėjams, galima tikėtis geresnio derliaus. Žirniams palankiausia augti ten, kur pernai augo agurkai, moliūgai, pomidorai, ankstyvosios bulvės ar kopūstai. Žirnius galima sėti ir sausus, ir padaigintus. Lysvėje daromos 5–7 cm gylio vagelės, tarp kurių paliekami 20–30 cm tarpai. Palikus platesnius tarpueilius (40–50 cm), tarp žirnių galima pasėti salotų ir ridikėlių. Vageles paruošti reikia likus 3–4 dienoms iki numatomos sėjos. Žirniai sėjami maždaug kas 5–7 cm: žemaūgiai – tankiau, o aukštaūgiai – rečiau. Daigeliai ištveria net -6 °C šaltį, bet ankstyvą pavasarį nekenktų uždengti lysvę daržo plėvele.

Iki gegužės vidurio, kol dirvoje dar pakankamai pavasarinės drėgmės, reikia pasėti visas šalčio nebijančias kultūras – ridikėlius, salotas, špinatus, rūgštynes, pastarnokus, morkas, burokėlius, petražoles, krapus. Beje, gegužės mėnesį daugelį žalumynų (salotų, krapų, garstyčių, pipirnių, kalendrų ir pan.) rekomenduojama sėti pakartotinai 2 savaičių intervalu. Ridikėliams, salotoms, špinatams reikalinga trumpa diena, todėl juos 3–4 val. per dieną galima pridengti tamsia plėvele. Taip augalai nesuformuos žyduolių, bus sultingesni.

Šiltnamyje galima pasėti įvairių prieskoninių žolių: bazilikų, čiobrelių, mairūnų.

Bulvių sodinimo laiką nurodo gamta

Bulvės dažniausiai sodinamos gegužės 1–10 dienomis (atsižvelgiant į dirvos temperatūrą bei gamtinį kalendorių). Sudaigintas bulves galima sodinti šiek tiek anksčiau, t. y. kai dirvos temperatūra nusistovi ne žemesnė kaip 5–6 °C, o nedaigintas – tik tada, kai dirvos temperatūra 8–10 cm gylyje siekia 8 °C. Pagal gamtos kalendorių bulviasodžiui rekomenduoja rinktis ievų sužaliavimo bei kaštonų sprogimo metą. Prieš sodinant bulves į dirvą įterpiama komposto, superfosfato ir kalio trąšų arba pelenų, paruošti grioveliai palaistomi.

Bulvės sodinamos 7–12 cm gylyje  (lengvesnėje dirvoje – giliau, o sunkesnėje – sekliau) 25–30 cm atstumu, tarp vagų paliekama apie 60 cm. Į tuos pačius griovelius tarp bulvių rekomenduojama pasėti iš anksto sudaigintų daržo pupų. Kai bulvienojai išauga iki 10–15 cm arba, bulves reikia apkaupti. Tai reikėtų padaryti ir tokiu atveju, jei numatomos šalnos.

Cibulinis – laikas sodinti svogūnus

Senolių paprotys gegužės 8 d., per Stanislovines, arba Cibulinį, sodinti svogūnus atsirado neatsitiktinai – juk tada dažniausiai jau būna įšilusi žemė. Geriausia svogūnus sodinti toje daržo vietoje, kur pernai augo ridikėliai, krapai, salotos, agurkai, kopūstai. Į tą pačią vietą svogūnus galima sodinti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Prityrę daržininkai visada rekomenduoja svogūnus sodinti šalia morkų – taip jos apsaugomos nuo kenkėjų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sodinant svogūniukų kakleliai būtų maždaug 0,5 cm gylyje, nes pasodinti per giliai jie ilgai dygsta ir derliaus sulaukiama vėliau.

Panašių sąlygų reikia ir vasariniams česnakams. Dirva dar drėgna, o tai jiems ypač svarbu. Geriausia česnakus sodinti ten, kur pernai augo pupelės, žirniai, moliūginės daržovės, agurkai, kopūstai. Nerekomenduojamos buvusios bulvių, morkų ar svogūninių augalų lysvės. Vasariniai česnakai sodinami 2–3 cm gylyje kas 4–6 cm, tarp eilučių paliekant 20 cm tarpus.

Na, o laiku ir geroje vietoje pasodinti žieminiai česnakai pirmomis gegužės dienomis turėtų būti pasiekę maždaug 15 cm aukštį. Juos reikia patręšti, palaistyti ir supurenti dirvą.

Gegužės viduryje ar pabaigoje į atvirą gruntą jau galima susodinti porų daigus.

Kopūstų kelias į dirvą

Ankstyvųjų veislių kopūstai į atvirą gruntą gali būti sodinami jau gegužės pradžioje, o vėlyvieji – tik gegužės viduryje ar net pabaigoje. Bet kokiu atveju kopūstai auginami daigais, nes taip derliaus galima sulaukti net keliomis savaitėmis anksčiau. Gegužės pradžioje darže galima sodinti ankstyvųjų baltagūžių ir briuselinių kopūstų daigus, pasėtus kovo mėnesį. Gegužės viduryje ar pabaigoje į atvirą gruntą keliauja vėlyvesnių veislių baltagūžių, žiedinių, raudongūžių bei ropinių kopūstų ir brokolių daigai.

Kopūstai reiklūs dirvos sudėčiai. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio dirvas su daug humuso. Kopūstų negalima sodinti ten, kur augo ridikėliai, ridikai, bulvės, pomidorai, ankštinės daržovės bei šakniavaisiai. Kopūstus geriausia sodinti apniukusią dieną arba vakare. Daigai sodinami kas 60–70 cm ir įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Augaliukai geriau prigyja, jei pirmas 5 dienas jų lapai drėkinami ir saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.

Tarp kopūstų reikėtų pasodinti kopūstų kenkėjus atbaidančių augalų (salierų, isopų, serenčių). Ankstyvųjų veislių kopūstus galima sodinti kartu su vėliau bręstančiomis daržovėmis – pomidorais, burokėliais.

Pomidorų ir paprikų sezono pradžia

Gegužės mėnesio pradžioje arba viduryje polietileno plėvele uždengtuose šiltnamiuose patariama sodinti aukštaūgių pomidorų, pasėtų vasario bei kovo mėnesiais, daigus. Į 1 m2 dirvos patariama pasodinti 3 daigus. Daigams įsišaknijus, reikėtų palikti vieną pagrindinį stiebą su 7–8 šakelėmis.
Apie gegužės vidurį šiltnamiuose jau galima sodinti paprikų, baklažanų daigus.

Trečią gegužės mėnesio dekadą patariama sodinti žemaūgių pomidorų daigus. Šie pomidorai auginami formuojant 1–3 stiebus, ant jų paliekama po 4–5 derančias šakeles.

Atvirame grunte pasodintus pomidorus bei paprikas gegužę dar reikėtų uždengti polietileno plėvele.

Agurkai, cukinijos, moliūgai mėgsta šilumą

Gegužės pradžioje daigams reikia pasėti moliūgų, cukinijų, patisonų, agurkų. Auginant daigais derliaus galima sulaukti anksčiau. Agurkų ir kitų moliūginių daržovių daigai užauga per 20–35 dienas. Sodinami jie su 3–4 tikraisiais lapeliais. Namuose auginamus daigus būtina grūdinti iki pat jų sodinimo dienos: 1–2 savaites iki tol daigus naktį galima palikti prie praverto lango, o dieną išnešti į balkoną, kad jie pratintųsi prie tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. Į atvirą gruntą, tik po priedangomis, daigus galima sodinti ne anksčiau kaip trečią gegužės dekadą. Tuomet į atvirą gruntą taip pat galima sėti agurkų, aguročių, cukinijų, patisonų, moliūgų sėklas. Prieš tai į dirvą įterpiama komposto ir pelenų.

Agurkus, cukinijas ir aguročius lauke rekomenduojama sėti taip, kad iš dviejų pusių jie būtų apsodinti aukštaūgiais augalais: kukurūzais, pupomis, žirniais. Tokioje užuovėjoje net vėsiu oru temperatūra bus 2–4 °C aukštesnė. Kartu galima sėti kelių rūšių agurkų: taip jie geriau mezga vaisius.
Moliūgams labai tinkama vieta – komposto krūvos. Čia gali būti formuojami 4 lizdai po 4 sėklas kiekviename. Praėjus šalnų pavojui lizde paliekama po vieną stipriausią augalą.

Pupelės: geriau sulaukti šilumos

Pupelės – šilumą ir šviesą mėgstantys augalai, optimali jų auginimo temperatūra – 25 °C šilumos. Pasėtos į per šaltą dirvą pupelės gali tiesiog supūti, todėl geriau palaukti tikros vasariškos šilumos. Jei gegužės mėnuo šiltas, tai jo pabaigoje pupeles jau galima sėti į dirvą. Tarp eilučių paprastai paliekama apie 25 cm, o tarp pupelių 10 cm. Norint sulaukti keliomis savaitėmis ankstyvesnio derliaus, gegužės pradžioje galima pasisėti pupelių ir pupų daigams. Tuomet mėnesio pabaigoje sodinami 20–25 dienų augumo daigai.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“