Išmaniajam daržui reikia tik kruopštumo

Išmaniajam daržui reikia tik kruopštumo

Paaukštintas lysves labai patogu prižiūrėti.


Prie savo namų ar sode daugelis mūsų turime nedidelį daržą, kuris idealiu atveju gali patenkinti dalį šeimos poreikių. Todėl poros arų plotelyje ypač svarbu susitvarkyti kuo išmaniau: kad ir kiekvienas dirvos centimetras būtų panaudotas, ir derlius užaugtų kuo didesnis, ir dirbti mažiau reikėtų, ir dar – kad gražu būtų.


Iš tos pačios lysvės per vieną sezoną derliaus galima sulaukti du ir net daugiau kartų. Tam daržininkai taiko kelis metodus.
Pirmas – tai konvejerio principas, kai skirtingu metu bręstančios kultūros lysvėje keičia viena kitą. Tokiu atveju abiejų kultūrų vegetacijos periodas turi būti ganėtinai trumpas.


Antras – tai mišrios lysvės: vienoje lysvėje auginamos kelios kultūros, kurios, padėdamos viena kitai, užaugina nemažą derlių.


Daržas kaip konvejeris


Kaip žinome, skirtingos daržovės turi skirtingus vystymosi laikotarpius: nuo 20 iki 180 ir daugiau dienų. Kai pirma ankstyvoji kultūra duoda derlių, ją keičia kita, kuri paprastai ir laikoma pagrindine lysvėje. Dažniausiai tai būna daržovės, kurios lauke išbūna iki vėlyvo rudens. Kartais jas dar galima pakeisti trečia kultūra arba bent jau sideratais, augančiais iki žiemos. Pačioje sezono pabaigoje sideratai nupjaunami ir perkasami arba tiesiog paliekami žiemoti.


Protingai parinkę kultūras, kurios keičia viena kitą, daržininkai tris kartus nuima derlių iš tos pačios lysvės.


Pavyzdžiui, ankstyvųjų braškių lysvėje derlius baigiamas rinkti liepos pirmoje pusėje. Tada braškių lapai pjaunami iki pat šaknų ir keliauja į komposto krūvą, o braškyno tarpueiliai supurenami kultivatoriumi. Į paruoštus tarpueilius sėjami ridikai, kuriems labai patinka augti po braškių ir šalia jų. Atsidūrę tinkamoje vietoje, jie per mėnesį, t. y. iki rugpjūčio pradžios, suformuoja pirmuosius šakniavaisius. Taigi iš tos pačios lysvės imamas jau antras derlius.


Po ridikų sėjamos salotos, kurios derlių užaugina rugsėjį. Jei rudens orai palankūs, tai džiaugtis šviežiomis salotomis galima beveik visą spalį. Žinoma, kartais orų sąlygos gali pakoreguoti tokius ambicingus daržininkų ketinimus. Jei braškių derlius sunoksta vėliau, po jų gali tekti apsiriboti vien salotomis, nes trys derliai tiesiog nespėtų subręsti.



Daržininkai gali suabejoti: juk toks intensyvus kultūrų auginimas alina dirvą, ir ji gali tapti nebepajėgi ką nors užauginti kitais metais. Taip, tai galėtų nutikti, jei viena kitą keičiančios kultūros būtų parinktos netinkamai: pavyzdžiui, jei tai būtų bulvės, morkos, burokėliai ar pan., jos tikrai iš dirvos išsiurbtų absoliučiai visus syvus. Tačiau nei braškės, nei ridikėliai, nei salotos nėra dirvą alinančios kultūros. Todėl rudenį pakaks žemę patręšti, kaip įprasta, kad kitą pavasarį ji vėl būtų pasiruošusi auginti derlių.


Mišrios lysvės – puikus sprendimas


Dar geresnių rezultatų galima sulaukti įvairias skirtingos vegetacijos (ankstyvąsias ir vėlyvąsias) daržoves auginant vienoje lysvėje. Labai svarbu daržoves parinkti taip, kad jos padėtų vienos kitoms augti ir gintis nuo kenkėjų bei ligų. Todėl vienoje lysvėje auginamos daržovės turi subręsti ne vienu metu ir, pageidautina, priklausyti skirtingoms augalų šeimoms.


Ankstyvosioms daržovėms priskiriami ridikėliai, salotos, pipirnės ir daugelis kitų jau po kelių savaičių duoda derlių ir vietoj jų galima pasodinti vėlyvųjų daržovių. Pavyzdžiui, žieminius česnakus ar ankstyvąsias pupeles, nuimamus liepos mėnesį, galima derinti su vėlyvųjų veislių kaliaropėmis, kurios liepą tik pradeda aktyviai augti. Mišrių lysvių variantų gali būti dešimtys. Pateiksime dešimt tokių pavyzdžių, kurie galbūt paskatins jūsų fantaziją.


Išmaniajam daržui reikia tik kruopštumo


1. Kartu puikia auga ir vieni kitiems padeda svogūnai ir morkos. Kartu galima auginti sėjinukais sodinamus svogūnus ir ankstyvųjų veislių morkas. Žieminius česnakus galima derinti su vėlyvosiomis morkomis.


2. Geras derinys yra čiobreliai, burokėliai ir šparaginės pupelės. Pagrindinėje lysvės eilėje sėjami burokėliai, šonuose sodinama po vieną eilę pupelių, o skersai lysvės pasėjama čiobrelių. Čiobrelių krūmeliai labai gerai įsišaknija, puikiai auga ir patikimai saugo kitas kultūras nuo pupinių amarų, dažniausiai pažeidžiančių būtent burokėlius, pupeles, špinatus ir runkelius. Be to, čiobreliai – puikus prieskonis šparaginių pupelių patiekalams.


3. Labai gerai lysvėje jausis ridikėliai, morkos, petražolės ir svogūnai. Svogūnai tokioje lysvėje sodinami eilutėmis didesniu atstumu vienas nuo kito, nei įprasta. Tuomet tarp jų sėjama po 1 ridikėlio sėklą. Tarp svogūnų eilių paeiliui sėjama dvi eilutės morkų ir kitos dvi – petražolių. Kai ridikėlių ir svogūnų derlius nuimamas, lysvėje lieka augti morkos ir petražolės.


4. Kartu sėkmingai auginami morkos, pomidorai, špinatai ir svogūnai. Lysvė turi būti 1 m pločio. Joje paeiliui sėjamos bei sodinamos išvardytos kultūros: špinatai, svogūnai, morkos, pomidorai, morkos, svogūnai, špinatai. Žinoma, pomidorai savo vietą užims paskutiniai – kai visiškai praeis šalnų pavojus. Pirmiausia šioje lysvėje subręs špinatai. Juos nuėmus intensyviai pradės augti svogūnai. Kai svogūnų lapai ims gelsti ir suguls ant dirvos, kaip tik suaktyvės morkų augimas. Intensyvus morkų šakniavaisių augimas tuomet jau visiškai netrukdo ant krūmų augantiems pomidorams.

REKLAMA


5. Puikių rezultatų galima sulaukti kartu auginant krapus, čiobrelius, špinatus, braškes ar žemuoges, pipirnes, pomidorus ir petražoles. Įdomu, kad kartu auginami pomidorai ir špinatai labai gerai veikia ir kitas aplink augančias kultūras. 1 m pločio lysvėje rugpjūčio mėnesį sodinamos dvi eilės braškių (arba žemuogių), tarp jų paliekamas 50 cm tarpas. Tuomet pavasarį lysvėje sėjamos bei sodinamos kitos kultūros. Lysvės viduryje pasėjama eilė krapų. Abipus jos 1 m atstumu vienas nuo kito lysvėje sodinami pomidorai.


Lysvės kraštuose vienoje pusėje sėjamos pipirnės ir petražolės, kitoje – špinatai ir čiobreliai. Lysvė – labai įvairi, tačiau viskas čia gerai apgalvota. Pirmieji subręsta špinatai ir pipirnės, suteikdami erdvės čiobreliams ir petražolėms. Pastarieji dar nedideli, tad visiškai netrukdo uogakrūmiams brandinti uogų. Tuomet ateina laikas nuimti ir krapus. Nuėmus braškių derlių lapai nupjaunami. Intensyviai ima augti pomidorai, veši čiobreliai ir petražolės. Jų galima skinti visą vasarą ir naudoti šviežius ar džiovinti.


6. Įdomi lysvė sudaryta iš ridikėlių, špinatų, kaliaropių, lapinių ir gūžinių salotų. 1 m pločio lysvės viduryje trimis eilėmis sodinamos kaliaropės pakaitomis (kas antra eilė) su gūžinių salotų krūmu. Tarpuose tarp šių eilučių sėjami špinatai. Šonuose pasėjama po 1 eilutę lapinių salotų ir po 1 eilutę ridikėlių. Salotos padeda apginti kaliaropes nuo kryžmažiedžių spragių. Pirmiausia subręsta ir nuimami špinatai bei ridikėliai. Tada po truputį imamas lapinių ir gūžinių salotų derlius. Paskutinės užauga kaliaropės.


Išmaniajam daržui reikia tik kruopštumo


7. Labai paranku kartu auginti mairūnus ir morkas. Jie padeda augti vieni kitiems. 1 m pločio lysvėje galima suformuoti 4 eiles mairūnų krūmelių, o tarp jų pasėti morkų.


8. Racionalus variantas drauge auginti petražoles, brokolius ir gūžines salotas. 1 m pločio lysvėje trimis eilėmis sėjamos petražolės: viena eilė sėjama per vidurį, o dvi kitos – 5 cm atstumu nuo lysvės kraštų. Gegužės mėnesį tarp petražolių eilių dviem eilėmis pasėjama brokolių. Šiek tiek paaugusias petražoles galima praretinti ir tarp jų pasodinti gūžinių salotų daigų. Tarp salotų turėtų būti maždaug 30–40 cm atstumas. Retinami ir brokoliai.


9. Vienoje lysvėje kartu tinka auginti burokėlius ir lapines bei gūžines salotas. Abiejų rūšių salotų daigai lysvėje sodinami eilėmis, tarp augalų paliekant 30 cm. Kai salotų daigai truputį ūgteli, tarpueiliuose sodinami 20–30 dienų burokėlių daigai, tarp jų paliekant apie 15 cm. Jau po 20–40 dienų salotos pamažu iškeliauja į virtuvę, o burokėliai turi pakankamai erdvės toliau vešėti ir augti iki pat rudens.


10. Drauge auginamos pipirnės, ropės, žirneliai ir briuseliniai kopūstai duoda neįtikėtinai gerą rezultatą. Lysvės viduryje kas 20 cm sodinami briuselinių kopūstų daigai. Tarp jų sėjamos ropės ir pipirnės. 30 cm atstumu nuo vidurinės eilės sėjama po vieną eilutę žirnių. Pirmieji tokioje lysvėje subręs žirniai, vėliau – ropės, o galiausiai – briuseliniai kopūstai. Pipirnių galima nusiskabyti nuolat.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą