Į žvejybą - su purškalų flakonu

Į žvejybą - su purškalų flakonu

Žvejai prigalvoja visokių gudrybių.


Rudenį ties Karkle meškeriotojams pavyko sugauti plekšnių, svėrusių per 700 g. Tokie laimikiai mūsų Baltijoje laikomi stambiais, tačiau šios milžinės kibo tik tiems, kurie taikė vieną leistiną gudrybę ir pagardino masalus aliejais, skleidžiančiais stintų, krevečių, skumbrių kvapus, o kai kurie naudojo net šėrykles, prikimštas iš žuvienos pagamintų pastų. Ši praktika rodo, kad meškeriojant jūroje kibimą galima stimuliuoti masalais, pagardintais apie grobį signalizuojančiais kvapais.

Turi savas paslaptis


Meškeriotojai puikiai žino keistą, niekuo nepaaiškinamą sindromą, kai vienam kimba, o kitam, stovinčiam visai šalia, niekas net plūdės nepakrutina, nors valai vienodo skersmens, kabliukai tokie pat, tas pats masalas... Kažkas ne taip, ir baigta. Taip buvo anksčiau, o dabar kaimyno pranašumo priežastis gali būti nedidelis flakonas su kvapniu purškalu, laikomas žūkladėžės kampelyje. Akies krašteliu matydami, kaip šalia meškeriotojas traukia į krantą jau kelintą keptuvės dydžio plekšnę, ne pavydėkite, o įsižiūrėkite, ką jis daro prieš užmesdamas masalus.

REKLAMA


Kuršo priekrantėje tarp Jūrkalnės ir Paviluostos (Latvija) žiemą susitelkia daug plekšnių ir be laimikio iš čia niekas negrįžta. Nutarėme ten apsilankyti ir mes, o kad kelionė nebūtų veltui, apsirūpinome tinkamais masalais – krevetėmis, stintomis, strimėlėmis ir kuojomis. Visi šie masalai tą dieną viliojo plekšnes, tačiau vienas iš trijų meškeriotojų tarp kibimų nė rankų nespėdavo nusiplauti, o kiti du kibimo laukdavo kartais ir po penkiolika minučių.


Be to, pirmajam kibo gerokai stambesnės plekšnės. Tokio efekto priežastis buvo flakonėlis su purškalu, skleidžiančiu silkių kvapą. Juo pašlakstydavo kuojos žuvienos porcijas, atpjautas mažesnes nei įprastai. Plekšnės mieliau rydavo nedideles porcijas, tačiau kuo mažesnė masalo porcija, tuo silpnesnį kvapą jį skleidžia. Masalo dydį ir aromatą puikiai subalansuodavo kvapusis sirupas. Tad šie sirupai iš tikrųjų gali labai pagyvinti kibimą ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu.

REKLAMA


Veiksmingumo priežastis


Vokiečių žūklės ekspertai teigia, kad jaukas ir masalai, apipurkšti kvapais papildytais aliejais ir sirupais, tampa veiksmingesni. Nors tiek jaukai, tiek masalai turi natūralų, tik jiems būdingą kvapą, tačiau kartais jo nepakanka, kad suviliotų žuvis. Antra, kai jaukas ir masalas kvepia vienodai, žuvys neturi jokio stimulo masalą stverti pirmiausia ir rankioja maistą iš eilės. Trečia, būtent stipresnis kvapas, sklindantis nuo masalo, paskatina žuvis susidomėti ant kabliuko užvertu kąsneliu. Ypač tai aktualu vangaus kibimo dienomis. Ketvirta, meškeriojant dažnai būna paranku nuslopinti natūralų masalo ir jauko kvapą ir pakvepinti jį kitu, pavyzdžiui, konservuotą kukurūzo grūdą apipurkšti uodų trūklių lervų išspaudų sirupu, kad nebebūtų juntamas saldus natūralus masalo kvapas.


Visos šios gudrybės, kurių praktikuojantys meškeriotojai savo arsenale turi ir daugiau, padeda prisitaikyti prie žuvų įgeidžių. Ypač tai svarbu, kai masalui reikia suteikti tokių savybių, kad žuvys pirmiausia rinktųsi jį, o ne kitą maistą. To reikia ir meškeriojant stintas, kai greta vieni kitų plūduriuoja dešimtys masalų. Stintoms vilioti naudojama aitriai kvepianti pačių stintų žuviena, tačiau jau ne pirmą sezoną pastebima, jog šio masalo veiksmingumas mąžta, todėl pastaruoju metu geriausiu masalu laikoma kuojų žuviena. Deja, praktika parodė, kad ir jos patrauklumas menksta.



Kai Klaipėdos uosto akvatorijoje pernai pasirodė pirmosios stintos ir jas pradėta gaudyti nuo krantinių, dauguma meškeriotojų tenkinosi vos tuzinu stintų, o kai kurie sugaudavo po kelis kilogramus. Pasirodė, jog kuojų žuvieną jie gardino silkės kvapo purškalu arba mirkydavo iš lašišos papilvių išsunktuose riebaluose.


Pagardų įvairovė


Praktika rodo, kad kvapniais sirupais galima kvėpinti ne tik šutintus kviečių grūdus, konservuotų kukurūzų grūdus, tešlą, duonos skeveldras, bet ir sliekus, musių lervas, žuvų gabaliukus, krevečių kąsnelius, perluotės išpjovas, taip pat jauko rutulius ir pabiras, užmetamas laidynėmis arba supilamas specialiais puodeliais, tvirtinamais prie ilgų sudurtinių meškerykočių viršūnės.


Tiesa, stambūs jauko rutuliai purškalu apdorojami rečiau, nes paprastai kvepinamas visas mišinys, o štai nedideli jauko rutuliukai, kurie dažniausiai turi neutralų kvapą ir kuriais paprastai jaukinama papildomai, būna daug veiksmingesni, jei pamaudomi purškalo debesėlyje. Aromato šleifas lieka vandenyje ilgam ir skatina žuvis sukinėtis šalia masalo. Aptikusios vandenyje plūduriuojančias jauko daleles, ima jas rankioti kur kas sparčiau.


Žūklėje naudojamų kvapiųjų medžiagų asortimentas labai išaugo – dabar jaukai ir masalai gardinami ne tik tradiciniais sirupais, bet ir egzotiniais purškalais. Purškalų ir mirkalų kvapų gamoje, be tradicinių vanilės, medaus, karamelės ar anyžiaus kvapų, atsirado silkių, ananasų, krevečių, žuvų taukų, netgi musių lervų ir sliekų kvapų. Netikėti kvapai labai dažnai būna veiksmingi nestandartinėmis situacijomis, prasto kibimo dienomis. Juos patariama naudoti, kai vanduo po pavasarinio ar rudeninio polaidžio dar nenuskaidrėjęs ir žuvys vandenyje prasčiau įžiūri masalus, tad dažnai orientuojasi pagal uoslę.

REKLAMA


Svarbiausia – nepersūdyti


Kiekvienas meškeriotojas turi turėti savo taktiką, kaip naudoti kvapiuosius purškalus. Išties juos naudoti reikia saikingai ir atsakingai: nebūtina vienu purškalu kvepinti visą užmaišytą jauką ir visus masalus – geriau juo pagardinti nedidelę porciją jauko, o masalą apipurkšti tada, kai jis jau užvertas ant kabliuko. Meškeriojant dugninėmis su šėryklėmis, geriausia kokiu nors kvapu pagardinti tik tą jauko dalį, kuri sukimšta į šėryklę, o tuo pačiu purškalu pravartu apdoroti ir masalą. Tokia taktika padeda per trumpą laiką ir gana tiksliai nustatyti, koks kvapas geriausiai vilioja žuvis.


Kvapiųjų purškalų koncentracija – didelė, todėl nereikėtų juose maudyti masalo, kol purškalas ims varvėti. Vadinamajai baltajai žuviai skirtų purškalų gamą papildė kanapių skonio sirupas, kuris, derinamas su uodų trūklių, musių lervų ar sliekų skonio aromatais, gali lemti fantastiškus rezultatus. Žinoma, kanapių aromatu vargu ar sugundysite plėšriąsias žuvis, nes jas stimuliuoja išsigandusio mailiaus skleidžiamas kvapas, todėl galima rinktis ne tik taikių žuvų vilionėms pritaikytų purškalų, bet ir specialių priemonių su aromatais, kurie padidina lydekų, ešerių, šamų ir net upėtakių žūklei skirtų masalų veiksmingumą.


Stintų ir plekšnių, menkių ir gružlių meškeriotojai taip pat gali gardinti masalus ne tik tradiciniais silkių, krevečių ar moliuskų kvapais – neseniai pasirodė sardinių aromato purškalas, šiuo metu laikomas veiksmingiausiu jūrinės žūklės atraktantu.


Silkienos aromatas


Pastaraisiais metais geriausiu stintų bei plekšnių masalu laikoma stambios kuojos žuviena, skleidžianti minėtas žuvis viliojantį aromatą. Vis dėlto dažnai jo nepakanka, kai meškeriojama ten, kur stipri tėkmė, mat ji greitai išsklaido kvapus, taip pat drumstame vandenyje, šaltu oru ar tada, kai ant kabliukų veriamos mažos žuvienos porcijos. Tad kibimui pagyvinti rekomenduojama naudoti kvapiuosius sirupus. Stintoms privilioti puikiai tinka tradicinis silkių skonio koncentratas, krevečių skonio sirupas, kuris gundo ir plekšnes, tačiau pastarosios sukrunta pajutusios ir moliuskų kvapas. Vis dėlto veiksmingiausiai šias „keptuves“ gundo naujiena – sardinėmis kvepiantis sirupas.


Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)