Kodėl verta ugdyti savyje optimizmą?

Kodėl verta ugdyti savyje optimizmą?

Psichologų teigimu, optimistinis požiūris į gyvenimą pranašesnis už pesimistinį, bet turi ir trūkumų


Kodėl verta ugdyti savyje optimizmą?


Sakoma, išmok į gyvenimą žiūrėti optimisto žvilgsniu, ir jis taps šviesesnis. Iš tiesų pesimistinės, niūrios mintys trukdo judėti pirmyn, siekti tikslų. Kita vertus, nepamatuotas optimizmas leidžia įsivaizduoti, kad viskas yra nuostabu, nors situacija – labai rimta ir būtina priimti sprendimus. Tad kaip rasti tą aukso viduriuką?


Dalia ALEKNIENĖ

Amerikiečių psichologas Martinas Seligmenas, sukūręs būdą, kaip atskirti optimistą nuo pesimisto, teigia, kad optimistai pasiekia daugiau, nes optimizmas suteikia pasitikėjimo ir jėgų. Jie greičiau susiranda darbą, palypėja karjeros laiptais, susikuria gerovę. Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad optimistų gyvenimas – rožėmis klotas, kad jie niekada nepatyrė sunkumų, skaudžių netekčių ir pan. Šie žmonės gali būti net daugiau iškentėję už juodžiausius pesimistus, tačiau sugebėję atsitiesti ir nepraradę optimizmo. Viskas yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasak M. Seligmeno, pesimizmas ir optimizmas nėra sąmoningai susikuriami ir pasirenkami, juos suformuoja situacijos, kurių žmogus negali sustabdyti ar kontroliuoti.


Optimistų ir pesimistų skirtumai


* Santykis su savimi. Optimistai myli save, netarkuoja už klaidas, nežemina ir nesigraužia dėl nesėkmių: „Nepasisekė – pavyks kitąkart“, „Viskas bus gerai, juk nėra žmogaus, kuris nebūtų klydęs“. Na, o pesimistai – pernelyg savikritiški, jie vertina save tarsi pro didinamąjį stiklą ir nuolat kritikuoja, mėgsta kartoti: „Mano gyvenimas niekam tikęs.“ Pesimistams būdingas liūdesys, apatija, graužatis, suirzimas, neviltis, kaltė, nerimas ir pan.

* Požiūris į gyvenimą. Optimistai myli gyvenimą, moka juo džiaugtis ir tuo džiaugsmu dalytis su kitais. Dažniausiai jie būna geros nuotaikos, viskuo patenkinti ir tuo traukia aplinkinius. Pesimistai, atvirkščiai, nuvertina laimės pojūtį, nors jiems viskas gerai, bijo atvirai reikšti džiaugsmą, kad, gink Dieve, nenutiktų kas nors bloga. Jie nuolat randa kuo skųstis: „Atlyginimo neskuba kelti, o viskas brangsta tiesiog valandomis, neįmanoma pragyventi“, „Visus atleido, dabar ateis mano eilė“. Pesimistams nuolat ko nors trūksta, o optimistai kiekvienoje situacijoje geba įžvelgti šviesių momentų.

REKLAMA


* Energija ir darbingumas. Optimistai – iniciatyvesni, energingesni, todėl darbe, sporte, moksle, asmeniniame gyvenime pasiekia geresnių rezultatų. Susidūrę su problemomis, jie nedelsdami ieško išeities, o pesimistai dažnai pasijunta bejėgiai ir pasiduoda, net puola į depresiją. Beje, pastebėta, kad darbą greičiau susiranda optimistiškai nusiteikę žmonės.


* Požiūris į sunkumus ir nesėkmes. Nuopelnus už laimėjimus optimistai priskiria sau: „Niekas nebūtų to padaręs geriau už mane“, „Įmonės sėkmė priklauso nuo manęs, nes aš puikiai dirbu“, o dėl nesėkmių kaltina nesėkmingai susiklosčiusias aplinkybes ar kitus žmones. Pesimistai visus nuopelnus „nurašo“ palankiai situacijai, paprasčiausiai sėkmei, tik ne sau, o jeigu kas nors nepavyko, nevengia kaltinti tiek savęs („Čia yra ir mano kaltės“), tiek kitų.


Skirtinga sveikata ir savijauta


Daugybe mokslinių tyrimų patvirtinta, kad pesimistai turėtų labiau sunerimti dėl savo sveikatos. Kaip tai paaiškinti? Pozityvus nusiteikimas, gebėjimas džiaugtis kiekviena diena, kad ir kokia ji būtų, ilgina gyvenimą. Kai žmogus yra geros nuotaikos, jo galvos smegenyse gaminasi endorfinų – hormonų, kurie palankiai veikia imuninę sistemą, t. y. didina organizmo atsparumą ligoms, mažina kortizolio lygį kraujyje. Pesimistinės mintys skatina stresą, dėl to daugiau išsiskiria kortizolio ir adrenalino. Pastarasis hormonas didina arterinį kraujospūdį ir tirština kraują, o tai gali sukelti miokardo infarktą. Kortizolis skatina kauptis riebalus, ypač pilvo srityje, kas irgi didina riziką susirgti širdies ligomis.

REKLAMA



Buvo atliktas įdomus tyrimas: 35 metus stebėta šimtas Harvardo universiteto auklėtinių. Paaiškėjo, kad pesimistai kur kas rečiau nei optimistai meta rūkyti ir dažniau serga. O už savo gyvenimą atsakingi optimistai yra pasirengę griebti jautį už ragų vos pasireiškus pirmiesiems negalavimams. Jie linkę labiau rūpintis savo sveikata, daugiau dėmesio skiria ligų profilaktikai.


Ar taip blogai būti pesimistu?


Visgi nereikėtų pesimistų malti į miltus ir sakyti, kad jais būti labai jau blogai. Pesimistai taip pat turi pranašumų. Visų pirma jie nepervertina savo gebėjimų ir galimybių, todėl geriau numato savo sėkmes ir nesėkmes. Optimistai savo ateitį regi labai šviesią ir, kaip minėta, visus nuopelnus priskiria sau, todėl neretai nepastebi netikėtai atsiradusių problemų, net jeigu jos kelia grėsmę jų galutiniam tikslui.


Kitas įdomus faktas – daugybe tyrimų įrodyta, kad pesimistai skiriasi nuo optimistų gerokai aukštesniu intelektu. Jie kur kas tiksliau geba vertinti savo gebėjimą suvaldyti sudėtingą situaciją. Juokaujama, kad pesimistai – niūresni, bet išmintingesni.


Pasak psichologų, populiari frazė „Nesiseka? Mesk blogas mintis iš galvos, mąstyk pozityviai ir tau seksis“ gali sustiprinti iliuziją, kad viskas yra puiku. Vienpusiškai žvelgdamas į pasaulį, apgaudinėdamas save, žmogus gyvena tik šia diena, užmerkia akis prieš sunkumus, nustoja vertinti savo ir kitų poelgius. Tai gali pastūmėti į nerūpestingumą ir egoizmą – begalinio optimizmo minusus. Tyrimai rodo, kad per didelis optimizmas, susijęs su neprotingais finansiniais sprendimais, skubotomis vedybomis ir kt., dažnai baigiasi vilčių žlugimu ir skaudžiu nusivylimu. Tad kiekvienam optimistui derėtų būti šiek tiek pesimistu, kad galėtų objektyviai vertinti situaciją.



Kaip tapti optimistu?


Mokykitės mylėti save. Nesmerkite savęs už kiekvieną nesėkmę, neplakite dėl padarytų klaidų. Sena kaip pasaulis tiesa, kad iš klaidų mokomės, tad ar verta taip bijoti suklysti, o suklydus graužtis ir save menkinti? Juk tik klysdami įgyjame patirties ir išminties, tampame stipresni.


Mintys – be galo stipri jėga ir energija. Jeigu save nuolat kritikuojame, nuvertiname, graužiamės dėl menkniekių, neigiamos emocijos smarkiai nuodija mūsų gyvenimą. Taip galime tapti dar didesniais pesimistais, nelaimingais žmonėmis. Paklauskite savęs, ar to norite? Sakote, jums nesiseka, ateitis nieko gera nežada. Stop! Jei nesiseka šiandien, dar nereiškia, kad visada viskas buvo tik blogai. Juk tikrai buvo ir šviesių dienų, gražių akimirkų. Nemanykite, kad jų daugiau niekada nebus, ir dabartinius sunkumus vertinkite kaip laiko atkarpą, kuri praeis. Juk mūsų gyvenimas – kaip vandenynas: čia banga iškelia aukštyn, čia bloškia žemyn.
Raskite malonios veiklos. Psichologas M. Seligmenas pataria, nepalankiai klostantis aplinkybėms, užsiimti širdžiai mielais, džiaugsmo teikiančiais, nuotaiką keliančiais dalykais. Tai išblaškys niūrias mintis, padės susitelkti ir suprasti, kad pasaulis nėra vien tik juodas ar pilkas. Didysis pesimistas turbūt pasakytų, kad niekas jo nedžiugina, nėra to, kas būtų įdomu. Reikia pasistengti, nes niekas sėkmės neįteiks kaip pyragėlio – būtina ir pačiam įdėti pastangų. Darykite, ką galite: pasigaminkite mėgstamą patiekalą vakarienei, sugalvokite, kaip smagiai praleisite savaitgalį, pagaliau perstumdykite baldus kambaryje. Prieš užmigdami atsipalaiduokite ir pabandykite prisiminti keletą malonių tądien jums nutikusių įvykių, net ir pačių nereikšmingiausių. Arba pagalvokite, už ką ir kam šiandien esate dėkingi.


Garsus amerikiečių rašytojas, psichologinių bestselerių autorius Deilas Karnegis yra pasakęs: „Elkis taip, lyg būtum laimingas, ir tai neabejotinai padarys tave laimingą.“ Tad pasistengti verta!

REKLAMA


* * * * * * *


Kodėl verta ugdyti savyje optimizmą?



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris