Beata Nicholson: „Gyvenu savo svajonių gyvenimą“

Beata Nicholson: „Gyvenu savo svajonių gyvenimą“

Drauge – visa šeima!


Žurnalistė, TV laidų vedėja ir knygų autorė Beata Nicholson tvirtina, kad kiekvienas iš mūsų turime skirtingą apetitą – maistui ir gyvenimui. Skaniai pavalgyti jai – didelis malonumas, o būti pozityvia ir laiminga – natūralus pasirinkimas. Nes taip gyventi yra daug mieliau!


Birutė JANČIENĖ


– Kuo kvepia paskiausioji jūsų knyga? Kokių receptų joje galima rasti?


– Į šią knygą suguldyti receptai (iš mano TV laidos), pagal kuriuos gaminau nuo praėjusių metų rugsėjo iki šiųmečio sausio. Sulaukiau labai daug klausimų ir prašymų sudėti tuos receptus į knygą. Pasaulyje tokia praktika, kai TV laidos receptai suguldomi į knygą, dažnas dalykas, tačiau aš tai padariau pirmą kartą. Beje, visi paskiausioje knygoje pateikti receptai yra nauji – nėra nė vieno, atkartoto iš mano ankstesnių knygų.


– Padėkite suskaičiuoti, ši knyga – kelintas Beatos Nicholson kūdikis?


– Turiu tris vaikus. Man tas knygų ir kūdikių sugretinimas atrodo šiek tiek persūdytas reikalas. Be abejo, knygos leidimas reikalauja daug pastangų, tačiau posakis „pagimdė knygą“ man kelia juoką. Juolab jei dar knygos autorius – vyras. Knygą galima parašyti. Pagimdyti? Kažin… Tai – mano aštuntoji knyga.


– Vien žiūrint, kaip jūs gaminate, kyla noras ragauti. Iš kur ta aistra, meilė, džiugesys maistui?


– Visada turėjau puikų apetitą ir valgiau su malonumu. Regis, tą gerą apetitą paveldėjo ir mano vaikai. Būna, kartais tenka juos tramdyti. Mes, žmonės, esame skirtingi – turime skirtingą apetitą ir maistui, ir gyvenimui. Aš manau, kad maistas yra bendravimas, maistas yra džiaugsmas, tad jį reikia kurti, puoselėti ir mėgautis.

REKLAMA


Užaugau ūkiškoje šeimoje ir nuo mažumės mačiau, kaip yra auginamos daržovės, kaip verdamos uogienės. Žinojau, kad vištos deda kiaušinius, kad bulves reikia nukasti, kad dešrų ar tortą galima pasigaminti namuose, o ne tiesiog nusipirkti parduotuvėje. Maisto ruošimas – tai būdas kurti ir išlaikyti tradicijas. Tai – visiems suprantama meilės ir bendravimo forma.


– Beata, kaip gimsta jūsų patiekalų receptai? Improvizuojate ar tai – prosenelių palikimas?


– Kaip teisininkas turi išmanyti įstatymus, o medikas – žmogaus kūno sandarą, taip ir aš, virėja, daug žinau apie maistą ir jo kūrimo metodus. Mano patiekalai gimsta stebint, eksperimentuojant ir ragaujant. Stebiu aplinką ir visada daug ką užsirašau: juk tiek daug aplinkui informacijos! Spėk atsirinkti ir nepamiršti.


Gaminti mėgau nuo mažens, vėliau pradėjau profesionaliau domėtis virtuvės paslaptimis, lankiau įvairiausius kursus, vienerius metus mokiausi kulinarijos meno (turiu šefo diplomą), ir, be abejo, kasdien vis mokausi ir išbandau ką nors nauja.


– Kada įžengėte į televiziją su samčiu ir puodais?


– Studijuodama žurnalistiką pirmiausia norėjau būti TV žurnalistė. Pradėjau nuo tuometės Vilniaus televizijos žinių reporterės darbo, vėliau kūriau reportažus gyvenimo būdo laidoms, buvau TV žaidimo vedėja, tuometėje LTV (dabar – LRT) televizijoje vedžiau gyvenimo būdo laidą „Arti toli”.

REKLAMA


Gyvendama Londone ėmiau mąstyti, kokia kryptimi reikėtų pasukti, jei nuspręsčiau nebeskraidyti į Lietuvą. Ėmiau galvoti, kad ta nauja sritis galėtų būti maisto žurnalistika. Juk gyvenime svarbu daryti tai, kam junti aistrą. LTV laida „Kulinarinės kelionės“ kaip tik ieškojo vedėjo, ir aš pasisiūliau. Beje, privalėjau įtikinti tuometį LTV generalinį direktorių, kad jis man leistų vesti dvi laidas – rimtą „Arti toli“ ir nerimtą – „Kulinarinės kelionės“. Štai taip – su puodais ir samčiais – įsiprašiau į televiziją.


2009 metais pasirodžiusi mano pirmoji knyga sulaukė sėkmės, netrukus dienos šviesą išvydo ir antroji, o paskui pasirodė ir laida „Beatos virtuvė“. Esu dėkinga TV3 generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei, patikėjusiai, kad tokios laidos reikia. Taigi mano – TV virėjos – karjera ne tokia jau ir trumpa. Mano laida yra ilgiausiai gyvuojanti kulinarinė laida!


– Šiandien „Beatos virtuvėje“ vyksta ištisi kulinariniai šou. Prisiminkite, kaip atrodė pirmosios laidos?


– Labai paprastos. O LTV studijoje įrengta virtuvė nė iš tolo neprilygo tai, kokią turiu dabar LRT. Laidoje būdavo gaminamas dažniausiai tik vienas patiekalas, kai dabar jų būna mažiausiai trys. O kur dar įdomūs pokalbiai su laidos svečiais. Manau, kulinarinės laidos įdomios ne vien tiems, kas mėgsta gaminti, bet apskritai – visiems. Šį sezoną turiu labai įdomių svečių, su kuriais kalbame ne tik apie maistą… Juk įdomiausi pokalbiai dažniausiai vyksta virtuvėje.


– Prieš Kalėdas jūsų laidoje svečiavosi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ekonomistas Gitanas Nausėda ir daug kitų visiems pažįstamų žmonių. Koks šio sumanymo (kviesti į laidą įžymybes) tikslas?



– Tikslas – parengti įdomią laidą, kurioje būtų kuo daugiau pozityvumo ir gerų emocijų. Menu, laukdami Prezidentės, visi labai jaudinomės. O ji tiesiog nuginklavo savo šiltumu. Nuo sausio iki pat vasario 16 dienos gaminau patiekalus pagal senovinius receptus, tad į laidą kviečiausi iškilius, Lietuvai gerai pažįstamus žmones. Štai visai neseniai studijoje viešėjo Islandijos prezidentas.


Beata Nicholson: „Gyvenu savo svajonių gyvenimą“

Kulinarinėse Beatos Nicholson laidose svečiavosi daug žinomų žmonių, tarp jų – ir prezidentė D. Grybauskaitė.


– Išduokite paslaptį, kokius patiekalus ruošia mūsų prezidentė, ar garsusis ekonomistas G. Nausėda moka gaminti, ir ko nevalgo šmaikštusis Vytenis Pauliukaitis?


– Prezidentė, turi avilių, augina mėlynes ir braškes, gali puikiai paruošti silkę pataluose ir garsėja savo marinuotais grybais. Be abejo, sukiotis virtuvėje jai nėra kada. G. Nausėda kolekcionuoja senovines knygas, tad apie virtuvę ne itin daug kalbėjome.


O štai Arūnas Valinskas buriuotojų kompanijoje visada yra kokas – visai įgulai ruošia maistą ir gamina kibirus baltosios mišrainės. V. Pauliukaitis rūpinasi sveikata ir stengiasi valgyti sveikai. Vytenis yra gyvenimo gurmanas, jis nuostabiai serviruoja stalą, turi nepaprastą indų ir įrankių kolekciją, be to, puikiai gamina.


– Įdomu, ar „Beatos virtuvės“ filmavimai vyksta Nicholsonų namų maisto gaminimo zonoje?


– Keletas laidų buvo filmuota namuose. Betgi laidos filmavimas užtrunka mažiausiai aštuonias valandas. Tad nuolat vykstant filmavimams, šeimai tektų išsikraustyti iš namų. Gyvenime mano prioritetas yra šeima, kurios tikrai neišgrūsčiau iš namų tam, kad galėčiau rengti laidas… Tam yra studija, įrengta pagal mano skonį ir stilių. Todėl čia – lyg namų virtuvėje.


– Sutuoktinis Tomas turbūt prijaučia jūsų aistrai? Ar dažnai jis pats stoja prie puodų?


– Tomas puikiai gamina ir turi labai gerą skonį. Daug ko iš jo išmokau. Mes turime šeimos restoranus „Jurgis ir Drakonas“ ir „Brooklyn Brothers“. Mano vyras atsakingas už naujus picų skonius, tad namie mes dažnai kalbame apie maistą. Tomas – ne toks vyras, aplink kurį reikėtų trypčioti. Jis pats mėgsta gaminti ir dažnai sukiojasi virtuvėje. Kartais turim padiskutuoti, kuris iš mūsų gaminsime, nes abiem tai patinka.


– Smalsu, kaip pavyko „šakninį“ britą prisivilioti į Lietuvą?


– Tomas gimė iš užaugo Anglijoje, ir, manau, niekada nė nesapnavo, kad gyvens Lietuvoje. Beje, apsigyventi čia – jo idėja. Tikrai, nei įtikinėjau, nei raginau važiuoti į Lietuvą. Gyvendama Anglijoje, nuolat galvodavau apie Lietuvą ir dažnai į ją grįždavau.


Juokauju, Tomui tikriausiai tie mano skraidymai įsikyrėjo, ir jis nusprendė pamėginti gyventi Lietuvoje. Šiandien vėl po truputį dairomės Anglijos pusėn. Bent keletą kartų per metus ten vykstame. Ir taip jau bus visada – abi šalys mūsų šeimai vienodai svarbios.

REKLAMA


– Beje, kodėl šeimos restoraną pavadinote „Jurgis ir Drakonas“?


– Jurgis ir Drakonas – labai populiarus žodžių junginys. Šventasis Jurgis nugalėjo Drakoną, todėl jis visur yra vaizduojamas su Drakonu. 2012 metais keliaudama į Islandiją sugalvojau, kad toks („Jurgis ir Drakonas“) pavadinimas puikiai tiktų restoranui ar kavinei. Jurgis yra Anglijos, o ir Lietuvos globėjas – šiame žodyje telpa ir mūsų tarptautinė šeima. Kai sumanėme gaminti neapolietišką picą, šis pavadinimas iškart prilipo. Čia įžvelgėme daug prasmių: Jurgis – kepėjas, Drakonas – krosnis. Neapolietiška pica kepama itin dideliu karščiu ir ugnimi alsuojančiose krosnyse.


– Beata, ar šeimai gaminate su tokiu pat entuziazmu, koks „veržiasi“ pro filmavimo kameras?


– Tikrai taip! Tik čia mažiau kalbų ir viskas vyksta daug greičiau, nes tiesiog nėra laiko. O gaminu aš kone kasdien.


– Papasakokite apie savo atžalas. Dukra Izabelė baigia jus praaugti, sūnus Jurgis – pasivyti, o jaunėlis Haris jau, regis, metukų sulaukė?


– Izabelei vasarą bus dvylika, Jurgiui pavasarį sukaks 10 metų, o Hariui – vieneri. Vaikai – mano didžiausias turtas, meilė, laimė ir pasiekimas. Man patinka tiesiog būti su vaikais. Namie, kelionėse – visur. Man tai labai svarbu. Vis dar negalime atsidžiaugti, kiek laimės ir tyro džiaugsmo mums visiems atnešė mažylis Haris. Dar mūsų namuose gyvena du kokerpudeliai Bon Bon ir Coco, kuriuos atsivežėme iš Anglijos.


– Iš kur semiatės to į visas puses žaižaruojančio džiaugsmo?

– Tokia mano prigimtis! Ir turbūt – natūralus pasirinkimas. Aš renkuosi būti pozityvi ir laiminga, nes taip gyventi yra geriau, paprasčiau ir mieliau. Visada stengiuosi įžvelgti teigiamą situacijos pusę, koncentruotis į teigiamus dalykus, ir visiems rekomenduoju tai daryti.


– Ar niekad nenusivylėte, pasukusi prie puodų, o ne kuria nors kita kryptimi?


– Toks gana žeminantis posakis man nepatinka. Skamba maždaug taip: „Cit, boba, marš prie puodų!“. Tai – netikęs stereotipas. Nėra blogų darbų ar užsiėmimų. Juk auginti pomidorus ir būti doru žmogumi yra išties geriau, nei būti politikos rykliu, kuris atviromis kortomis apgaudinėja valstybę. Visi mano pasirinkimai leidžia džiaugtis tuo, ką veikiu. Nė neabejoju, kad dar atrasiu save ir kitose srityse. Aš tikrai nestoviu tik prie puodų, gyvenu savo svajonių gyvenimą.

REKLAMA


– Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas ir ko niekada nededate į burną?


– Nevalgau žalių svogūnų, nemėgstu jų kvapo ir skonio... Dievinu burokėlių sriubą ir esu didelė smidrų fanė. Labai laukiu, kada jie pradės derėti!


– Kokia sparnuota Beatos frazė?


– Hmmm... Pirmojoje knygoje rašiau – valgome ne tam, kad valgytume, o tam, kad valgytume skaniai. Kartą bičiulis pastebėjo šį užrašą ant vienos maitinimo įstaigos sienos. Na, jei ši frazė iš knygos nuskrido ant sienos, visai gali būti, kad ji – sparnuota!


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris