Ugnė Skonsmanaitė vėl nėrė į TV vandenis

Ugnė Skonsmanaitė vėl nėrė į TV vandenis

„Eurovizija“ jau seniai nesidominti U. Skonsmanaitė šiemet drauge su M. Stonkumi taps šio konkurso atrankų vedėja. LRT archyvo nuotr.


Po eterio atostogų į televiziją sugrįžtanti Ugnė SKONSMANAITĖ prisipažįsta esanti didelė melomanė ir dėl mylimos grupės ar atlikėjo galinti lėkti net į kitą šalį. Nuo šiol ji kartu su aktoriumi Mantu Stonkumi LRT televizijoje diriguos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos kovoms.


Laimius STRAŽNICKAS


– Nauji metai su naujomis pareigomis. Tai jus labiau džiugina ar labiau neramina?


– Labiau džiugina. Net nežinau, kur ir kokią dvejonę dėl to būtų galima rasti.


– Tad, kaip sakoma, į šią sritį puolėte stačia galva?


– Nesakyčiau, kad dėl pasiūlymo teko ilgai abejoti, tačiau patvirtinu, kad buvo galvojama, tariamasi ir kalbama. Jokio sprendimo gyvenime nereikia priimti iškart, neapgalvojus.


– Daugelis jus prisimena kaip televizijos žmogų: buvote televizijos kanalo „MTV Lietuva“ muzikinių laidų, LNK televizijos laidų vedėja. Ar per tuos beveik dvejus nebuvimo televizijoje metus pasiilgote eterio?

– Tam tikrų darbo televizijoje elementų – kameros, kai kurių žmonių, publikos, gyvo eterio, darbo užkulisių – taip. Man šie dalykai visada labai patiko.


– Tad nelabai suprantama, kodėl niekieno nespaudžiama palikote televiziją, kai dažnas čia patekęs laikosi įsikabinęs dantimis, kol jo neišmeta?


– Man taip nenutiko, nes aš pati nusprendžiau. Žinojau, kodėl tai darau, kad to noriu ir labai džiaugiuosi savo sprendimu. Viskam ateina savas laikas. Viena to priežasčių ir yra, kaip jūs sakėte, nelaukti, kol kiti tai nuspręs padaryti. Televizijoje jau buvau atidirbusi dešimt metų. Norėjosi kažko naujo, svajojau pakeliauti po pasaulį... Tiesiog nebeliko abejonių. Todėl reikėjo daryti čia ir dabar.

REKLAMA


– Ką nuveikėte per tą laiką, kol jūsų nebuvo eteryje?


– Tai, ką ir buvau suplanavusi – visus metus keliavau, o kai buvau Lietuvoje, vedžiau privačius renginius, net teko didžėjauti Latvijos Šiuolaikinio meno centro gimtadienyje.


– Esate diplomuota politikos mokslų specialistė. Neketinote ieškotis darbo pagal specialybę?


– Ne, nes manau, kad man dar per anksti nerti į politiką. Televiziją palikau, turėdama tikslą padaryti taip vadinamą metų trukmės perkrovą. Man tai atrodė natūralu ir būtina kiekvienam jaunam žmogui. Per tą laiką įsitikinau, kad nemažai žmonių, palikdami aukštas pareigas, tą daro tiesiog keliaudami ar knygas rašydami. Atrodytų, kam to reikia televizijos žmogui, nuolat būnančiam prožektorių šviesoje ar girdinčiam aplodismentus. Tačiau televizija tikrai nėra pramoginis gyvenimas, kaip galėtų atrodyti iš šalies.


– Savo karjerą pradėjote muzikiniame kanale, dabar dirbsite muzikiniame projekte, neretai esate matoma koncertų salėse... Muzika – neatskiriama jūsų gyvenimo dalis?


– Tikrai taip. Apie muziką galėtume kalbėtis iki pat ryto. Per muziką ir dabar viskas susiklostė. Vasarą vyko Tarptautinė vinilo diena, kur aš buvau pakviesta pasidalyti mintimis ir žiniomis apie muziką. Daugelis mane prisiminė iš „MTV Lietuva“ muzikinių laidų ir stebėjosi, kodėl dabar nei radijuje, nei televizijoje aš nieko nedarau. Ir štai – malonus netikėtumas – po kelių savaičių man paskambino ir pakvietė į „Eurovizijos“ atrankos konkursą!

REKLAMA



– Kokiam muzikos stiliui juntate didžiausią prielankumą?


– Pirmiausia – rokui, tikroms gitaroms ir būgnams. Šalia to mano širdyje dar daug visko gyvuoja. Aš gimiau su roku, vėliau atėjo džiazas, šokių muzika, įvairios subkultūros. Sutinku, kad klasika yra sudėtingiausia ir galbūt didžiausią vertę turinti muzika. Man patinka kitokios muzikos gyvo garso koncertai, dėl kurių kartais tenka trenktis net į kitą šalį tam, kad savo akimis išvysčiau mėgstamą grupę. Ne kartą esu tai dariusi. Per tą savo atostogų pertrauką daug įvairių koncertų mačiau: „The Cure“, „U2“, „Depeche Mode“, „Fink“, „Feist“...


– Pomėgis muzikai, regis, puikiai dera su pomėgiu kelionėms?..


– Tikrai taip. Dėl kai kurių grupių aš galiu leistis ir į ilgesnes keliones. Pavyzdžiui, dėl mano mėgstamiausios grupės „Depeche Mode“ koncerto važiavau į Berlyną. Po to praėjo nemažai laiko, kai buvo pranešta, kad ši grupė atvyks ir į Lietuvą. Jau pirmą dieną nusipirkau bilietus. Šią grupę mačiau ne kartą, per vieną turą kartais net dviejuose jos koncertuose apsilankau. Dėl „Red Hot Chili Peppers“ važiavau į Rygą, šią vasarą dėl „U2“ keliavau į Romą, ne kartą esu važiavusi į koncertus Londone, Berlyne. Visuomet prieš ruošdamasi kur nors keliauti, pirmiausia pasidomiu, kokie koncertai tuo metu ten vyks. Kartais dėl to net šiek tiek pakoreguoju ir kelionių datas.


– Domėjimasis muzika greičiausiai buvo vienas svariausių jūsų apsisprendimą dėl „Eurovizijos“ lėmusių faktorių?


– Gal ir taip. Kita vertus, „Eurovizijos“ atrankos yra puikus, pozityvus ir labai kokybiškas projektas. Be to, aš esu šio konkurso mėgėja. Jį nuolat žiūriu, kaip ir kasmet rengiamus „Grammy“, MTV apdovanojimus. Kai „Eurovizijoje“ dalyvavo mano draugai – grupė „InCulto“, – aš net kartu su jais buvau scenoje, kai paskelbė, jog jie nugalėjo. Užpernai, kai Lietuva pateko į didįjį finalą, konkursą su gal dvidešimčia draugų žiūrėjome mano namuose. Kartu balsavome, sirgome, diskutavome. Kadangi pernai į finalą nepatekome, tai tiesiog pasidomėjau rezultatais ir tiek.



– Jums įdomesnis yra konkurso turinys ar varžybų azartas?


– Tiesą pasakius, niekada nesusimąsčiau. Tiesiog smagu pažiūrėti šou. Jei jame dalyvauja Lietuva, dar ir pasirgti už savus. Kai kurie pasirodymai, net ir popmuzikos, man patinka. 2016-aisiais man labai patiko australų dainininkės Dami Im atliekamas kūrinys. Galvojau, kad ji arba ukrainietė laimės. Laimėjo ukrainietė Džamala, nors australės daina, visiškas „popsų popsas“, man labiau patiko.


– Kokią mūsų dainą laureatę jums šiemet norėtųsi matyti konkurse?


– Pernai aš labai palaikiau „Fusedmarc“. Nesakau, kad ir šiemet turėtų važiuoti tokios muzikos atstovai, nesakau, kad ir tokie kaip portugalai. Svarbiausia, kad būtų geras, įtraukiantis kūrinys su įsimenamu priedainiu, nepriekaištinga instrumentuote, prasmingais žodžiais. Atlikėjas turėtų būti geležinis, nepalaužiamas didelės scenos ir jaudulio. Tai gali būti ir geras rokas, ir geras „popsas“, ir gera baladė.


– Ar pati kada nors mokėtės muzikos?


– Rimtai ne. Mokykloje dainavau chore, vasarą brazdendavau gitara, bet man labiau patinka šokti. Per tiek metų darbo televizijoje man yra tekę padainuoti įvairiose šventinėse programose. Tačiau neužtenka vien tik mylėti muziką, kad galėčiau pati dainuoti. Man jau geriau pristatyti tuos, kurie gerai dainuoja. Namuose aš turiu pianiną, buvau pradėjusi lankyti pamokas, kartais ir dabar prie jo prisėdu, tačiau to nevadinu rimtu atsidavimu. Galbūt dar ateityje.


– Ar jums buvo svarbu, kas taps jūsų partneris konkurso scenoje?


– Žinoma, kad su ne bet kuo būčiau ėjusi. Mantas Stonkus, man atrodo, yra puikus partneris. Mes pažįstami nuo 2008-ųjų, „MTV Lietuva“ laikų. Ten abu turėjome savas laidas, susitikdavome ir LNK televizijos projektuose bei vesdami laidas toje pačioje radijo stotyje, tačiau poroje scenoje iki šiol nesame buvę. Tikiuosi, mums gerai seksis.

– Metai jums prasidėjo naujais darbais. Kokie jie turėtų būti, kad jų pabaigoje galėtumėt sakyti: „Buvo fantastiški metai“?

REKLAMA


– Stengiuosi neturėti jokių išankstinių lūkesčių, nes dažnai jie ima ir pasikeičia. Net jei jie būna ir geri, tačiau neplanuoti, kartais žmogus nebūna patenkintas. Todėl stengiuosi gyventi šia diena, iš jos imti viską ir eiti pirmyn. Tik norėčiau, kad tame kelyje į priekį man nestigtų muzikos, naujovių ir kelionių. Suprantama, svarbūs ir visi tie banaliai skambantys dalykai: sveikata, šeima, ramybė.


– Jums reikia kuo daugiau iššūkių ar kuo daugiau ramybės?

– Žiūrint kokiose situacijose. Karjeroje tikrai norisi iššūkių, tačiau viduje, širdyje – ramybės. Kalbant apie savijautą, iššūkių tikrai niekas nenori.


– Kam norėtųsi daugiau laiko atrasti, ką naujo patirti?


– Bijau prisikalbėti, nes jei paklausite metų pabaigoje, gali paaiškėti, kad ir to, ir ano, ką buvau prisižadėjusi, aš nedariau. Lankyti sporto klubą ar ko nors išmokti reikia laiku ir be jokių naujamečių pažadų, nes jie ir liks tik pažadais.


– Kokios būdo savybės jums labiausiai padeda irtis į priekį?


– Labai sunku būtų pasakyti vienareikšmiškai. Santykiuose su žmonėmis gali labiau praversti vieni, o darbe – kiti dalykai. Tarkim, nuoširdumas ir atvirumas vienur padeda, o kitur – priešingai. Tiesumas ir tiesos ieškojimas padeda asmeniniuose santykiuose, bet kitais atvejais gali meškos paslaugą padaryti.


– O ar yra dalykų, kuriuos, aplinkybėms susiklosčius, norėtumėte pakoreguoti?


– Kategoriškumas ar užsispyrimas, kurį dažnas sakytų, jog reikėtų koreguoti, kad taptum lankstesnis ir nuolaidesnis, kai kuriose situacijose padeda išlaikyti savo principus, pasiekti užsibrėžtų tikslų ar apginti draugą, kai reikia. Todėl ir negaliu atsakyti, ką svarbiausia būtų keisti, nes kiekviena savybė, jei ji pasireiškia laiku, vietoje ir nėra kraštutinumas, praverčia gyvenime. Iš tikrųjų, aš rasčiau daug ką pakeisti savyje, nes esu labai savikritiška, bet tikrai to nesakysiu. Mes visi turime savus demonus ir angelus, visi turime savo vidinį pasaulį, kuris kitiems neįdomus. Kiek kartų man yra tekę lipti į sceną nusibraukus ašaras, bet eini ir darai. Mano savybės vieniems patinka, kitus galbūt erzina.


– Kas geriausiai jums išvalo smegenis nuo visokių gyvenimo nuosėdų?


– Muzika.


– Grįžtate pavargusi, įsijungiate mėgstamą melodiją ir vėl esate tvirtai ant kojų?


– Grįžusi pavargusi, einu miegoti, tačiau apnikus apmąstymams, pajutus melancholiją ar erzinančias mintis, labai mėgstu užsidėti plokštelę ir klausytis muzikos. Aš retai būnu tyloje. Net ir gatvėje mane galima sutikti su ausinukais, jei tik nepamirštu jų pasiimti. Nebūtinai rami muzika mane veikia raminančiai. Galiu būti liūdna, tačiau klausytis linksmos muzikos arba atvirkščiai.

REKLAMA


– Jums labiau reikia draugų kompanijos ar vienatvės?


– Aš esu intravertiška ekstravertė. Man labai patinka ir gera būti vienai. Aš tiesiog esu taikoje su savimi, man nereikia jokių kompanijų. Ir taip būdavo visada. Net tėvų kažkada klausiau, kodėl yra taip, kad besimėgaudama vienatve ir atsidūrusi tarp kitų žmonių aš greitai randu bendrą kalbą ir įsilieju tarp tų žmonių. Kai mane nuvesdavo į kokius nors būrelius, aš labai gerai jausdavausi ir susidraugaudavau su visais. Tačiau poreikio eiti į žmones, visiškai nejuntu. Man jų netrūksta, nes turiu ir viena ką veikti, esu vienturtė.


– Koks didžiausias yra jūsų pomėgis šiuo metu?


– Labai mėgstu kolekcionuoti vinilines plokšteles. Atrodytų, jog tai atgyvena, tačiau tos senoviškos plokštelės išgyvena renesansą – leidžiamos ir šiandien, nors yra brangus dalykas. Vieni perka senas plokšteles, kiti ieško naujų. Aš turiu kelias dešimtis tų plokštelių – ir senų, ir naujų. Smagu ant jų gauti atlikėjų, ypač atvykstančių į Lietuvą, autografus. Kartais žmonės tyko savo dievukų prie viešbučių, kur jie apsistoja. Aš dar nesu tiek pamišusi. Jei koncertus organizuoja mano pažįstami ir žinau, kad bus tokia galimybė, nusinešu į koncertą ir plokštelę. Bene labiausiai džiaugiuosi pirmuoju sumedžiotu autografu – Vilniuje koncertavusios britų indie muzikos grupės „The XX“. Svajinga, melancholiška, kartais liūdnoka jų muzika mane labai užbūrė, kai pirmą kartą juos mačiau Niujorke – visą koncertą verkiau. Neseniai į Vilnių ji buvo atvykusi su kitu turu. Aš nusinešiau plokštelę ir gavau jų autografus.


– Kelionės – dar viena neatskiriama jūsų gyvenimo aistra?


– Taip, aš mėgstu kolekcionuoti prisiminimus. Dėl tų kelionių patirčių, sutiktų žmonių, išsivysčiusių idėjų, savęs pažinimo prieš beveik dvejus metus aš ir nusprendžiau atsitraukti nuo televizijos. Kai tave kviečia šypsotis ant žurnalų viršelių, vesti populiarias laidas, valstybinius renginius, renka mylimiausia laidų vedėja, atrodo viskas puiku. Ir kaipgi gali palikti tokią šlovės akimirką? Tačiau supratau, kad man reikia kelionių, to pasaulio pažinimo. Aš mėgaujuosi tuo procesu ir, matyt, visada taip darysiu. Pernai keliavau ne tik po Europą, bet ir aplankiau Indoneziją, Japoniją, Pietų Afriką, Jungtines Amerikos Valstijas.


– Ar jums būtų įdomu šiemet nukeliauti į „Eurovizijos“ finalą Lisabonoje?


– Žinoma, nes Portugalijoje dar nesu buvusi. Man yra tekę būti MTV apdovanojimuose. Nenusakomas įspūdis. Girdėjau, kad šiemet „Eurovizija“ bus subtilesnė ir rimtesnė, kaip ir pati portugalų daina, kuri laimėjo. Tokiai muzikos šventei nereikia blizgučių, o reikia širdies ir talento.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris