Laimingo ir ilgo gyvenimo paslaptys. Viskas paprasta

Laimingo ir ilgo gyvenimo paslaptys. Viskas paprasta

Sportuojant drauge su bendraminčiais, gerėja savijauta, žmogus nesijaučia vienišas ir nereikalingas.


Nors medicinos mokslas septynmyliais žingsniais žengia į priekį ir gyvename vis geriau, žmones, ypač sulaukusius brandaus amžiaus, kamuoja begalė įvairiausių ligų. Jie praradę ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo džiaugsmą. Ar įmanoma gyvenimo saulėlydį pasitikti žvaliam ir laimingam?

Dalia ALEKNIENĖ


Šiek tiek statistikos


Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, kasmet vis didesne visuomenės dalimi tampa vyresnio amžiaus žmonės. 2010 m. pradžioje Lietuvoje buvo 697,1 tūkst. 60 metų ir vyresnių gyventojų, t. y. kas penktas (20,9 %) pilietis buvo senjoro amžiaus. 2014-aisiais šalyje užregistruota jau 715,5 tūkst. 60-mečių ir vyresnių asmenų. Akivaizdu, kad garbaus amžiaus žmonių daugėja. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensininkų – per 800 tūkst.


Gruodžio 14-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga nekalbėsime apie ligas, kurios dažnai kamuoja senjorus (juokaujama, kiek senatvėje organų, tiek ir ligų). Gyvenimo rato nesustabdysime, tačiau, sutikite, ir sulaukęs senatvės žmogus gali būti puikios nuotaikos, rasti laiko linksmybėms ir pramogoms. Viskas priklauso nuo požiūrio, tad kaip sulaukus garbaus amžiaus neprarasti gyvenimo džiaugsmo?


Teigiamų emocijų galia


Neginčijamai įrodyta, kad didžiausią įtaką mūsų sveikatai daro emocijos (net yra posakis „visos ligos nuo nervų“). Štai gražų jubiliejų minintys senoliai, paklausti, kas jiems padėjo sulaukti šimto ir daugiau metų, dažniausiai atsako, kad saikingai valgė viską, nevengdavo išgerti net kai ko stipresnio, dirbo, mylėjo, linksminosi ir juto dėkingumą Dievui ar likimui už kiekvieną dovanotą dieną.

REKLAMA


Dėkingumas užkerta kelią negatyvioms emocijoms: pavydui, pasipiktinimui, gailėjimuisi ir kitoms, kurios gali nuodyti mūsų gyvenimą ir sukelti ligų. Beje, naujausi tyrimai rodo, kad dėkingumą jaučiantys žmonės labiau atsparūs stresui, juos kur kas rečiau užklumpa liūdesys. Jeigu ištinka nelaimė ar pradeda kamuoti liga, sunkumus jie įveikia lengviau ir pasveiksta daug greičiau. Taigi pozityvus nusiteikimas – labai stiprus veiksnys, turintis įtakos tiek dvasinei, tiek fizinei sveikatai.


Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie dažniausiai patiria teigiamas emocijas, moka džiaugtis gyvenimu ir už viską jam dėkoja, yra stiprus klajoklinis nervas. Nuo šio paties ilgiausio nervo (jis išeina iš galvos smegenų ir raizgosi per visą kūną, siųsdamas signalus į smegenis) labai priklauso žmogaus nervų sistemos veikla. Kuo ji geresnė, tuo mažesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.


Be to, įrodyta, kad juntant dėkingumą organizme vyksta ypatingos cheminės reakcijos, kurios tiesiogiai aktyviną imuninę sistemą. Šveicarų mokslininkai išskiria du itin teigiamus veiksnius. Pirma, gebėjimas džiaugtis tuo, ką turime, mažina streso lygį organizme, būtent dėl to stiprėja imunitetas. Antra, žmonės, mokantys džiaugtis gyvenimu, nepamiršta pasirūpinti savo sveikata.


Laimingo ir ilgo gyvenimo paslaptys. Viskas paprasta

Pasak japonų gydytojo, gyvenimas patiriant daug džiaugsmo gerokai naudingesnis sveikatai už miegą ir valgį.


Judėti, judėti, judėti


Ligos nemėgsta aktyviųjų, tad ir sulaukus garbaus amžiaus labai svarbu kuo daugiau judėti. Kaip sakoma, „per negaliu“, bet vis tiek judėti! Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, stiprina širdies ir kitus kūno raumenis, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, tikimybę susirgti cukriniu diabetu (judant gerėja angliavandenių apykaita). Be to, mažina ir tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, osteoporoze, kuri ypač dažna tarp pagyvenusių žmonių. Daug judantys žmonės yra darbingesni, geresnės nuotaikos ir išvaizdos, labiau savimi pasitiki, pagaliau moka džiaugtis gyvenimu.


Taigi, nors iki šiol gyvenote pasyviai, keisti įpročius niekada nevėlu! Tiesa, gali prireikti šiek tiek valios ir ryžto, bet svarbu pradėti. Iš pradžių pakaks tūkstančio žingsnelių per dieną, bet pamažu tą skaičių didinkite, kol pasieksite dešimt tūkstančių, t. y nužingsniuosite 7–8 km. Šis skaičius sugalvotas ne šiaip sau, tai mokslininkų atliktų ilgalaikių tyrimų išvada. Eidamas vidutiniu tempu, per valandą žmogus įveikia apie 4 km, vadinasi, kad pasiektume rekomenduojamą skaičių žingsnių, turėtume vaikščioti apie dvi valandas. Jei švies saulė, gausime dar ir vitamino D, kurio su amžiumi organizmui reikia daugiau.

REKLAMA


Pajutus judėjimo smagumą ir naudą, gal net kils noras įsigyti šiaurietiško ėjimo lazdas ar lankyti senjorų jogos (Pilateso, kalanetikos) užsiėmimus. Sportuojant drauge su bendraminčiais, gerėja psichinė sveikata, gyvenimo kokybė, žmogus nesijaučia vienišas ir nereikalingas. Tačiau pati geriausia žinia, kad fizinė veikla net 30 proc. sumažina senatvinės demencijos, Alzheimerio ligos ir depresijos išsivystymo pavojų.


Laimingo ir ilgo gyvenimo paslaptys. Viskas paprasta

Daug judantys žmonės yra darbingesni, geresnės nuotaikos ir išvaizdos, labiau savimi pasitiki.


Japonų gydytojo išmintis


Ar žinote, kad Japonijoje gyvena daugiausia ilgaamžių? Tekančios Saulės šalyje vyrų amžiaus vidurkis siekia 80 metų, moterų – net 87-erius. Viena iškiliausių asmenybių – gydytojas Šigeakis Chinochara, laimingai pragyveno 105 metus. Jis iki paskutinės dienos (mirė šių metų liepos 18-ąją) dirbo klinikoje ir konsultavo pacientus. Savo užrašuose gydytojas išdėstė laimingo ir visaverčio gyvenimo tiesas. Iš pirmo žvilgsnio jos be galo paprastos, todėl suvokti ilgamečio gyvenimo išmintį, o juo labiau jos laikytis, be abejonės, verta. Taigi kokie yra Š. Chinocharos priesakai.


Linksminkitės. Gyvenimas patiriant daug džiaugsmo atneša kur kas daugiau naudos nei geras miegas ir valgis. „Pamenate, vaikystėje kartais taip įsilinksmindavome, kad pamiršdavome net pavalgyti, ir tėvai laiku nenuvarydavo į lovą. Neverta savęs įsprausti į griežtą mitybos ir poilsio režimą“, – sako japonų gydytojas.

Saikingai maitinkitės.
Š. Chinochara pusryčiams išgerdavo puodelį kavos su pienu arba apelsinų sulčių. Pietus jis neretai praleisdavo, nes būdavo pasinėręs į darbą. Be to, buvo įsitikinęs: jei dieną esi užsiėmęs naudinga veikla, pavalgyti nebūtina – palauksi vakarienės, kuriai, pasak japonų gydytojo, geriausia rinktis daržovių arba žuvų patiekalus su ryžiais. Mėsos nereikėtų valgyti dažnai – dviejų kartų per savaitę visiškai pakanka.

Planuokite.
Nepamirškite svajoti ir kurti ateities planus. Būtinai juos užrašykite – mintys materializuojasi. Kai galvoji apie ateitį, nėra laiko žvalgytis į praeitį ir graužtis dėl padarytų klaidų ar šiandien atsiradusių problemų. Po Š. Chinocharos mirties liko jo bloknotas, kuriame buvo detaliai surašyti planai 5 mėnesiams į priekį.

Plėskite akiratį.
Domėkitės ir profesiniais dalykais, ir tais, kurie jums įdomūs bei traukia. Būkite smalsūs. Š. Chinochara per metus skaitydavo mažiausiai 150 paskaitų, ir per visas jas net neprisėsdavo.


Supraskite: medicina – ne panacėja. „Kai gydytojas jums rekomenduoja atlikti daugybę tyrimų ar įteikia krūvą receptų, paklauskite jo, ar lygiai tą patį jis skirtų savo vaikams, žmonai, artimiesiems“, – pataria išmintingas japonas. Jo žodžiai turi gilią potekstę – kam žmogui reikalingos kančios, jei medicina padėti jau nebegali... Senojo japono nuomone, kartais mėgstama muzika ar mylimas keturkojis augintinis sergančiam žmogui padeda labiau nei patyrę gydytojai.



Negailėkite savęs. Fizinis krūvis būtinas, kad išlaikytume tvirtus raumenis, tačiau nėra jokio reikalo lieti prakaitą sporto salėje (juk tai dar ir kainuoja). Eikite pasivaikščioti, minkite dviračio pedalus, užuot kilę liftu, lipkite laiptais – tai kur kas geriau, nei išvis nieko nedaryti. Sofa – pikčiausias žmonijos priešas, ilsėtis reikia aktyviai. Lipdamas laiptais, Š. Chinochara kojas statydavo ant kas trečio laiptelio, kad duotų raumenims darbo.


Skaitykite. Suraskite knygą, kuri jus įkvepia. Kelkite sau didelius tikslus, siekite žvaigždžių ir leiskite, kad vaizduotė pati susirastų kelią. „Įsivaizduokite, kad piešiate tokį didžiulį ratą, jog visą gyvenimą jo nepabaigsite. Matote tik lanką, o visa kita – už jūsų regėjimo ribų“, – dalijasi išmintimi Š. Chinochara.
Skausmas – ne nuosprendis. Japonų gydytojo manymu, ligoninėse turėtų būti daugiau džiaugsmo teikiančių dalykų: muzikos, šokių, gyvūnų. Meno terapija kur kas veiksmingesnė už vaistus. Sutelkite dėmesį į tai, kas įdomu ir džiugina, pamiršite savo ligas ir negalavimus.


Perkainokite vertybes. Vaikydamiesi materialinių gėrybių, dažnai pamirštame svarbiausius dalykus – meilę, rūpinimąsi kitais, gailestingumą. „Nė vienas nežinome, kada išmuš mūsų paskutinė valanda, o turtų, kuriuos sukaupėme, su savimi juk nenusinešime“, – paprastą tiesą primena ilgaamžis japonas.


Mokslas – tai menas. Mokslinėmis formulėmis ir medicininiais terminais žmogui padėti neįmanoma. Ligos tiesiogiai susijusios su žmogaus siela. Visi esame labai skirtingi, tad ir kiekvieno žmogaus gydymas turi būti individualus, ne pagal tą pačią formulę.


Būkite pasirengę netikėtumams. Mūsų kūno galimybės yra beribės. Š. Chinochara pasakojo, kad tuomet, kai buvo patekęs į nelaisvę, galėjo pasikliauti tik savo jėgomis. „Meilė ir pagarba savo kūnui padeda ištverti visus fizinius išbandymus“, – įsitikinęs ilgaamžis.


Raskite mokytoją. Asmenybę, kurios pavyzdys skatintų tobulėti, būti tokiu pat kaip jis. Tačiau visomis jėgomis stenkitės jį pranokti. Japonų gydytojas pasakojo, kad toks pavyzdys pirmiausia jam buvo tėvas, vėliau susižavėjo ir įkvėpimo sėmėsi iš kitų asmenybių. „Sudėtingoje situacijoje aš stengdavausi įsivaizduoti, kaip manimi dėti pasielgtų tie žmonės“, – sako japonų išminčius.

REKLAMA


Mėgaukitės gyvenimu. Kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką! Теgu kita diena būna geresnė nei praėjusi. Galvokite ne vien apie save, bet ir apie kitus žmones. Stenkitės pagal galimybes jiems padėti, dovanokite džiaugsmą. Tik nieko už tai nereikalaukite – tai, kad gyvenate, yra pati didžiausia dovana.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris