Besikaupiantis stresas sprogsta lyg bomba

Besikaupiantis stresas sprogsta lyg bomba

Geriausias būdas išlieti susikaupusį stresą – fizinis aktyvumas.


Stresą patiriame visi, tačiau jo poveikį juntame skirtingai. Saikingas stresas mobilizuoja, skatina veikti, o štai per didelis ir per ilgai užsitęsęs neleidžia kontroliuoti situacijos, lemia nuolatinius barnius su artimaisiais ir net pastūmėja į alkoholizmą.


Emilija ČEPULIONYTĖ

Streso požymiai


Dauguma – apie 90 proc. – Lietuvos gyventojų pastaraisiais metais patyrė stresą. Tyrimo duomenimis, 9 iš 10 apklaustųjų teigė, kad juto bent vieną iš streso požymių.


„Stresą junta 6 proc. daugiau moterų negu vyrų. Miego sutrikimais dažniau skundžiasi moterys. Stresą mažiausiai patiria jaunimas. Iki 45 proc. jaunimo pabrėžia, kad nejunta jokių streso požymių“, – sako Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, VU ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys.


Pasak specialisto, stresas taip pat rečiau juntamas mažesniuose miestuose. „Kuo mažesnė gyvenvietė, tuo mažiau streso. Kuo didesnis miestas, tuo didesnis streso pojūtis. Ir tai yra suprantama. Jeigu žmogus gyventų vienas kaip Robinzonas Kruzas ar su Penktadieniu, to streso būtų mažiau“, – teigia V. Budrys.

REKLAMA


85 proc. vyrų ir moterų dažniausiai junta suprastėjusią nuotaiką bei jos svyravimus, 77 proc. moterų ir 69 proc. vyrų teigia, kad junta padidėjusį nervingumą, nusilpusiu imunitetu skundžiasi 33 proc. moterų ir 34 proc. vyrų. Nervingumu ir suprastėjusia nuotaika mažiausiai skundžiasi jauni ir vyresnio amžiaus žmonės.


Tiesa, mes ne visus juntamus požymius siejame su stresu, o streso požymių iš tiesų yra nemažai. „Streso požymiai gali būti emociniai – nerimas, baimė, depresija, pyktis, įtampa, irzlumas, susirūpinimas, negalėjimas pailsėti, drovumas, entuziazmo praradimas, neigiamos mintys, kognityviniai – nedėmesingumas, nelankstus problemų sprendimas, išsiblaškymas, padidėjęs savikritiškumas, sulėtėjusi galvosena, patofiziologiniai – prakaitavimas, širdies permušimas, pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga, ir elgesio – neproduktyvus darbas, polinkis į alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus, intensyvi gestikuliacija“, – aiškina profesorius.

REKLAMA


Skirtingi lygiai


V. Budrio teigimu, stresą galime suskirstyti į tris lygius: eustresą, stresą ir distresą. „Ne visuomet stresas yra pavojingas. Pavyzdžiui, eustresas – motyvuojanti jėga, padedanti susikaupti ir įveikti sunkumus. Stresas – vidinės įtampos būsena, fizinė ir psichinė organizmo reakcija. Distresas – pats pavojingiausias. Tai per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, išsekimo būsena, kai žmogus praranda situacijos kontrolę. Toks stresas – žalingas, vargina, menkina pasitikėjimą savimi. Paprastai jis juntamas, kai susikaupia daug stresą keliančių situacijų ar jos yra labai intensyvios“, – pasakoja V. Budrys.
Geras eustreso pavyzdys – saikingas stresas egzamino metu, pirmoji diena naujame darbe, pasipiršimas mylimam žmogui. Stresas, suprantamas kaip vidinės įtampos būsena, gali kilti dėl šeimą užklupusių ligų, darbo praradimo, santykių griūties, finansinių problemų ir pan.


Išsilieja ant artimųjų


Europos psichoterapijos asociacijos ir Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis stresą apibūdina kaip nespecifinę adaptacinę organizmo reakciją į bet kokį aplinkos pokytį.


„Labai svarbus žodis „nespecifinė“. Tai reiškia, ar aš susirgsiu gripu, ar susilaužysiu koją, ar mane kažkas apspjaus, mano organizmas visada sureaguos taip pat, – sako E. Laurinaitis. – Tokia reakcija yra parengimas vienai iš dviejų gelbėjimosi strategijų: kovoti arba bėgti. Ir tam reikia parengti visą organizmą. Vadinasi, visų fiziologinė streso išraiška yra vienoda.“



Vis dėlto šiuolaikiniame gyvenime stresinės situacijos dažniausiai mums neleidžia nei kovoti, nei bėgti. Mūsų kultūra reikalauja susilaikyti – taip stresas ima kauptis. „Žmonės, užuot ėmęsi efektyvių kovos su stresu būdų, emocijas išlieja ant artimųjų, vartoja alkoholį“, – pabrėžia specialistas.


Tyrimas parodė, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventojai su stresu kovoja skirdami didesnį dėmesį savo pomėgiams, sportui, meditacijai, raminamiesiems medikamentams ir magniui, mažose gyvenvietėse ir kaimuose stresas malšinamas alkoholiu. Vilnius ir Klaipėda išsiskiria narkotikų vartojimu. Fizinis smurtas, emocijų išliejimas ant artimųjų ganėtinai vienodai paplitęs visoje Lietuvoje. Kad dažniausiai su stresu kovoja emocijų išliejimu ant artimųjų, teigė 47 proc. apklaustųjų.


Ieškome išeičių


E. Laurinaitis pabrėžia, kad geriausias būdas išlieti susikaupusį stresą – fizinis aktyvumas. „Viena geriausių moterų streso išliejimo formų ilgus metus buvo skalbimas. Supykai ant vyro, nuėjai į vonią, išskalbei krūvą drabužių, ir stresas praėjo, – sako specialistas. – Šis pavyzdys kalba apie kultūriškai priimtinus streso iškrovos būdus. Mūsų kultūra dėl įvairių technologijų jų žmonėms suteikia vis mažiau.“


Kitas sveikintinas streso išliejimo būdas – vertingas laisvalaikis. Laisvu nuo darbo metu būtina užsiimti tuo, kas jums iš tiesų yra svarbu. Tiesa, labai „lietuviška“ ne užsiimti įdomia veikla, o tiesiog išlenkti taurelę ir tikėtis, kad viskas praeis... „Nepraeis, tik greičiau ir giliau „užsikonservuos“, – teigia pašnekovas. – Tai reiškia, kad paskui „išlįs“, bet tokiu pavidalu, kokio nesitikite.“

REKLAMA


Taigi daug kas priklauso nuo mūsų pačių. „Reikia turėti žmonių, su kuriais galėtumėte pasidalyti savo bloga būsena, sudėtinga situacija, jausmais, – pataria E. Laurinaitis. – Visur turėkite saiką. Vienas baisiausių mūsų priešų – perfekcionizmas, t. y. noras būti ne šiaip geram, o tobulam. Toks tobulybės siekis – akligatvis.“


Taip pat derėtų analizuoti stresines situacijas, į kurias patenkama. Būtina išmokti atskirti tai, kas yra iš tiesų svarbu, nuo to, kas nereikšminga.


„Dar vienas puikus būdas atsipalaiduoti – meditacija. Deja, labai mažai žmonių turi valios, laiko ir jėgų, kad tuo užsiimtų kasdien“, – sako pašnekovas.


Specialistas taip pat pataria stengtis atitrūkti nuo aplinkos, kuri dirgina, ir pasinerti į aplinką, kuri džiugina. „Daugybė žmonių metų metus dirba be atostogų. Beje, jos turėtų trukti mažiausiai dvi savaites. Yra žmonių, kurie net nežino, kas yra laisvi savaitgaliai“, – dėsto E. Laurinaitis.
Ne mažiau svarbi nei poilsis turi būti ir jūsų mityba. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į magnio turinčius produktus: kakavą, špinatus, brokolius, bananus, migdolus ir kitus riešutus, jūrų gėrybes, grūdus, pupeles.


Įtaka sveikatai


Pasak E. Laurinaičio, ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pavyzdžiui, sukelti skrandžio opaligę, infarktą ir t. t.
• Stresas skatina svaigalų vartojimą, todėl didėja vėžio rizika.
• Stresas daro poveikį smegenims: kenčia atmintis, tampa sunkiau sutelkti dėmesį.
• Silpsta imuninė sistema: didėja odos, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligų rizika.
• Pakinta apetitas, didėja nutukimo, diabeto rizika.
• Gali apnikti depresija, išryškėti netgi savižudiškų požymių.
• Yra rizika, kad suaktyvės paveldimų ligų simptomai.
• Varginant nerimo sutrikimui, stresas gali lemti amneziją, lunatizmą, asmenybės sutrikimus, fobijas.
Stresas turi neigiamos įtakos ne tik sveikatai, jis taip pat gali sukelti neigiamus socialinius, ekonominius ir psichologinius padarinius:
• atsiranda sunkumų bendraujant;
• nebeskiriama pakankamai dėmesio savo išvaizdai, išryškėja netvarkingumas;
• pasireiškia socialinė savęs izoliacija;
• sumažėja lytinis potraukis;
• prastėja darbo rezultatai, nes sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus;
• santykiuose su bendradarbiais atsiranda įtampa;
• neretai įtampa malšinama lošimais, nesaikingu išlaidavimu;
• atsisakoma mėgstamų pomėgių, neapleidžia pojūtis, kad „nieko nespėji“;
• kamuoja vienišumo pojūtis, apatija;
• vargina „nenusėdėjimas vietoje“;
• sutrinka miegas (kankina nemiga arba, atvirkščiai, mieguistumas), apetitas;
• dažniau rūkoma, vartojama alkoholio, vaistų;
• būdingi pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)