Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad alergijos atsiradimą lemia ir žmogaus gimimo data. Su gimtadieniu siejamas ir polinkis sirgti kitomis ligomis. Nereikėtų manyti, kad kažkuris vienas mėnuo yra geriausias gimti, nors žinoti tam tikrus mokslininkų nustatytus dėsningumus pravartu.

Kas yra alergija?

Alergija yra imuninių procesų sukelta reakcija, kai žmogaus organizmas tampa daug jautresnis paprastai toleruojamoms medžiagoms: maisto produktams, namų dulkėms, mikroskopiniams grybams, augalų žiedadulkėms, naminių gyvūnų kailiui, buitinės chemijos medžiagoms, vaistams. Alerginės ligos gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms, skirtingose kūno vietose, tačiau dažniausiai pažeidžiama oda ir gleivinė.

Alerginės ligos pasaulyje tampa vis aktualesne problema – jos neigiamai veikia žmonių sveikatą, trukdo kasdienei veiklai, be to, gydymas nemažai kainuoja. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis išaugo nuo 30,8 iki 44,5 asmenų 1 000 gyventojų. Sparčiausiai daugėja alergiškų vaikų.

Medikai teigia, kad vienas pagrindinių alergijos rizikos veiksnių yra paveldimumas, tačiau vien dėl genetinio polinkio alerginės ligos taip sparčiai neplistų.
Manoma, kad sergančiųjų alerginėmis ligomis daugėja dėl genetinių ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveikos. Taip pat įtakos turi pramonės vystymasis, didelis urbanizacijos lygis, dėl klimato kaitos ilgėjantis augalų žydėjimo laikas.

Labiausiai kenčia vaikai

Dažniausiai žmonės serga alerginiu dermatitu, rinitu ir astma. Labiausiai pažeidžiami – vaikai. Dažniausiai alergija kamuoja vaikus iki 8 metų amžiaus. Ypač vaikai jautrūs pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais. Alergologai teigia, kad išvardytos ligos yra glaudžiai susijusios. Apie 30 proc. vaikų, kurie pradeda sirgti atopiniu dermatitu per pirmąsias savo gyvenimo savaites ar gyvenimo mėnesius, kenčia ir nuo alerginio rinito arba astmos. Šių būklių derinį alergologai pavadino „atopiniu maršu“.

Vertinant visus alergijų atvejus pastebima, kad dėl alerginių ligų į gydytojus dažniau kreipiasi moterys (45,8 iš 1 000 gyventojų) nei vyrai (42,9 iš 1 000 gyventojų). Be to, alerginės ligos dažniau diagnozuojamos miesto gyventojams nei kaimo. Tačiau vienus užklumpa alergija, o kitų ji per visą gyvenimą taip ir nepaliečia. Kodėl? Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė labai įdomų dalyką – rizika susirgti alergija priklauso nuo žmogaus gimtadienio.

Labiausiai alergiški – šaltieji mėnesiai

Neseniai atlikę tyrimą Didžiosios Britanijos Sautamptono universiteto mokslininkai pateikia drastišką išvadą, kad žmogaus gimimo data genams „uždeda antspaudą“. Įtarimų, kad gimimo laikas turi įtakos alerginėms ligoms, mokslininkai turėjo ir anksčiau, tačiau nežinojo, kas konkrečiai tai lemia. Tyrimui buvo surinkti žmonių, gyvenančių Lamanšo sąsiauryje esančioje Vaito saloje, DNR mėginiai.

Analizuodami gautus rezultatus, mokslininkai priėjo prie išvados, kad iš tiesų tai, kada žmogus gimė, lemia polinkį sirgti alerginėmis ligomis ne tik kūdikystėje, bet ir vyresniame amžiuje.

Susieję alergiją su gimimo data, mokslininkai nustatė, kad rudenį ir žiemą gimusiems žmonėms yra didesnė tikimybė būti alergiškiems, nei gimusiems pavasarį ir vasarą. Šaltaisiais metų sezonais gimę žmonės dažniau serga astma arba egzema. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais gimusiems žmonėms alerginės reakcijos pasireiškia rečiau. Mokslininkai tokius rezultatus gavo išanalizavę epigenetines žymes. Jos padeda reguliuoti genų aktyvumą ir išskirti cheminėms organizmo reakcijoms reikalingą baltymą. Ši reakcija kartais trunka ne vienerius, o dešimtis metų, netgi gali būti paveldima.

Nors gauti rezultatai yra labai svarbūs tiriant alergijos rūšis ir nustatnt, kas turi įtakos joms atsirasti, mokslininkai pripažįsta, kad šis tyrimas kol kas nėra išsamus. Pasak jų, dar reikia išsiaiškinti, kodėl tam tikras metų laikas yra susijęs su didesne rizika susirgti vienokia ar kitokia alergine liga ir ar tam įtakos turi saulė, temperatūros kaita, mitybos įpročiai. Kadangi gimimo datos svarba įrodyta, tyrėjai teigia, kad svarbu išsiaiškinti ir kaip įvairūs aplinkos veiksniai veikia epigenomą, atsakingą už paties geno suaktyvėjimą. Esą, tai galėtų padėti atrasti sąsajų su kitomis sezoninėmis ligomis, ne vien alergija.

Nors akivaizdu, kad nuo to, kada gims jūsų vaikas, – rudenį, žiemą, pavasarį ar vasarą – labai priklauso, ar jis bus linkęs sirgti bronchine astma arba kokia kita alergine liga, vien dėl to mokslininkai nepataria koreguoti nėštumo planų. Rizika susirgti alergija yra nemaža ir vasarą, nes tai gali lemti ir visai kiti faktoriai.

Gimimo data nulemia ir kitas ligas

Metų laikas, kada gimė žmogus, gali paveikti įvairiausias jo gyvenimo sritis, pradedant ūgiu ir baigiant gyvenimo trukme. Pusę milijono žmonių ištyrę mokslininkai atskleidė, kad vasarą gimę kūdikiai paprastai yra didesnio svorio ir suaugę būna aukštesni. Manoma, kad tai susiję ir su tuo, kad besilaukiančios moterys daugiau būna saulėje, o tai reiškia gauna daugiau vitamino D ir vartoja įvairesnio maisto.

Ieškoti sąsajų tarp žmogaus gimimo datos ir sveikatos pirmieji ėmėsi astrologai. Tačiau šiandien daug lemtingų dalykų aptinka ir medicinos srityje dirbantys mokslininkai.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje vienas austrų gydytojas pastebėjo, kad didelė dalis jo pacientų, sergančių vėžiu, gimė tam tikrais mėnesiais. Tai jį sudomino. Jis išanalizavo beveik 3 tūkst. mirties nuo onkologinių ligų atvejų, ir rezultatas patvirtino jo prielaidą: gimusieji gegužės–rugpjūčio mėnesiais patiria daug mažesnę riziką susirgti vėžiu. Vėlesnių tyrinėjimų rezultatai buvo analogiški.

Kolumbijos universiteto mokslininkai, išanalizavę duomenis 1,7 milijono žmonių, gimusių 1900–2000 metais, aptiko, jog 55 skirtingos ligos priklauso nuo žmogaus gimimo mėnesio. Iš viso tyrėjų akiratyje buvo 1 688 ligos.

Širdies ir kraujagyslių ligų, pasak mokslininkų, dažnai pasitaiko gimusiems kovo mėnesį. Apskritai, širdies sistemos ligos buvo dažniau diagnozuotos žmonėms, kurie gimė pavasarį ir mažiausiai tiems, kurie gimė rudenį. Kvėpavimo sistemos ligos dažnesnės tiems, kurie gimė spalio ir lapkričio mėnesiais. Neurologinių sutrikimų dažniausiai turi gimusieji lapkričio mėnesį.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas turi didžiausią tikimybę būti diagnozuojamas vaikams, gimusiems lapkričio, spalio arba rugsėjo mėnesiais. Mažiausia tikimybė stebima tiems, kurie gimė nuo sausio iki balandžio mėnesių.

Reumatoidiniu artritu sergantys žmonės dažniausiai būna gimę tarp rugsėjo ir gruodžio. Tyrinėtojai spėja, kad įtakos gali turėti skirtingas gebėjimas įsisavinti ultravioletinę radiaciją. Galima kaltinti ir infekcijas, kuriomis užsikrečiama šaltaisiais mėnesiais.

Švedų tyrinėtojai išaiškino, kad rugpjūtį gimę žmonės smarkiai rizikuoja jaunystėje susirgti I tipo diabetu. Spalį gimusieji – mažiausiai.

Kairiarankių daugiausia gimsta nuo rugsėjo iki vasario, o pavasariniai vaikai dažniausia būna drovūs. Laimės kūdikiai gimsta vasarą – tai patvirtina Hertfordšyro mokslininkų tyrimai.

Makso Planko demografinių tyrimų instituto specialistai teigia, kad gimusieji rudenį gyvena ilgiausiai. Tai jie pastebėjo išanalizavę duomenis daugiau kaip milijono vyresnių nei 50 metų žmonių, 1968–1998 m. mirusių Austrijoje, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"