Peršalimo ligų simptomai ir gydymas

Peršalimo ligų simptomai ir gydymas


Ūmios virusinės respiracinės infekcijos (ŪVRI) pažeidžia viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Liaudiškai tai vadinama peršalimo ligomis. Drėgni orai – palanki terpė virusams daugintis.

Gripas ar tiesiog peršalimas?


Svarbiausi peršalimo požymiai – gerklės skausmas, sloga, akių peršėjimas ir ašarojimas (ligos pradžioje), galvos skausmas, kosulys, vangumas.


Peršalimo ligos, kitaip nei gripas, vystosi palaipsniui: iš pradžių ima peršėti gerklę, tačiau žmogus vis dar abejoja, ar iš tikrųjų pradeda sirgti. Paskui prasideda sloga, ima varginti čiaudulys, po poros dienų – kosulys. Kūno temperatūra gali ir nepakilti ar būti ne tokia jau aukšta – iki 37,5–38 oC.


Daugelis iš mūsų į peršalimą nekreipia didelio dėmesio, tačiau reikėtų žinoti, kad nebaigus gydyti ar išvis negydžius peršalimo ligų žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali išsivystyti otitas – ausies uždegimas – ar sinusitas – prienosinių ančių uždegimas. Tokios komplikacijos žmonėms, kurių imuninė sistema yra stipri, – retos.

Virusų – daugybė

REKLAMA


Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 200 respiracinių virusų. Labiausiai paplitę – paragripo virusas, adenovirusas ir rinovirusas. Infekcija perduodama per orą lašeliniu būdu. Jos šaltiniu tampa sergantis žmogus.


Patekęs į viršutinius kvėpavimo takus, virusas įsiskverbia į išorinio gleivinės sluoksnio ląsteles ir jas ardo. Viruso pažeistos ląstelės atsiskiria ir kvėpuojant, kalbant, kosėjant, čiaudint su seilių lašeliais, nosies išskyromis ar skrepliais patenka į orą bei užkrečia tuos, kurie tuo oru kvėpuoja. Skiepų nuo ŪVRI nėra. Sukurti tokios vakcinos nepavyksta dėl didelio skaičiaus respiracinių virusų, maža to, jie nuolat kinta.

Skirtingi virusai – skirtingi simptomai


Uždarose patalpose ŪVRI virusai aplink sergantį žmogų plinta 7 metrų atstumu. Jie atsparūs šalčiui, tačiau greitai žūsta kaitinami, veikiami įvairių dezinfekuojamųjų priemonių ir ultravioletinių spindulių. Pati didžiausia virusų koncentracija ore aplink ligonį – pirmąsias dvi ligos dienas.
Įvairūs virusai sukelia skirtingus simptomus.

REKLAMA


* Paragripo virusas iškreipia balsą – ligonis gali užkimti ar kalbėti gergždžiančiu balsu, kartais balsas išvis pradingsta. Paragripui taip pat būdingas „lojantis“ kosulys, sukeliamas gerklų ir trachėjos uždegimo. Kūno temperatūra gali ir nepakilti. Būtent ši liga dažniau nei kitos komplikuojasi į haimoritą – žandinio ančio gleivinės uždegimą.
* Rinoviruso infekcija sukelia nuolatinį čiaudulį, nosiaryklės sausumą, gerklėa peršėjimą. Ryti būna sunku, burnoje juntamas nemalonus prieskonis. Kiek vėliau iš nosies upeliais ima bėgti skaidrios gleivės. Kūno temperatūra dažniausiai nepakyla aukščiau nei 37 oC.
* Adenoviruso infekcija sukelia gomurio tonzilių padidėjimą, tampa sunku ryti. Praėjus 2–3 dienoms atsiranda skausmo pojūtis akyse. Dar po poros dienų gerklėje, ant tonzilių, akių kampučiuose atsiranda baltos ar pilkšvos plėvelės. Gali padidėti limfmazgiai, skaudėti pilvą.
* Respiracinio sincitinio viruso infekcija apima bronchus ir bronchioles. Požymiai – astmos priepuoliai, oro stygius, pasunkėjęs iškvėpimas, švokštimas plaučiuose.


Peršalimo ligų simptomai ir gydymas


Peršalimo ligų gydymas


Dažniausiai rimčiau suklūstame tik peršalus vaikams, o patys, jeigu savijauta pusėtina, apsiribojame karšta arbata ar ledinukais, slopinančiais gerklės skausmą.


Tačiau reikėtų žinoti, kad peršalus taip pat naudinga:
* sausa šiluma. Vilnoniu šaliku apsupta skaudanti gerklė, vilnonėmis kojinėmis apautos kojos – mūsų kūnas ligos metu trokšta didžiausio komforto. Sloguojant patariama nosį šildyti karštais kietai virtais kiaušiniais, maišeliais su pašildyta druska;
* skalavimas skaudant gerklę – šalavijų, ramunėlių, medetkų ir kitų gydomųjų žolių antpilais ir nuovirais. Sloguojant rekomenduojama skalauti nosį silpnu druskos tirpalu;
* gausus gėrimas. Virusai bijo šarmo, todėl naudingas šarminis mineralinis vanduo. Gerkite daug morsų ir sulčių – bruknių, spanguolių, apelsinų. Juose gausu stiprinančio imunitetą vitamino C. Savijautą palengvina šilta arbata su avietėmis, medumi ir citrinomis. Sergant reikia gerti apie 3 l skysčių per dieną;
* namų režimas. Jeigu tik yra galimybė, nuo pirmųjų peršalimo dienų pabūkite namie – taip išvengsite komplikacijų ir neužkrėsite kitų.
Jeigu peršalimo simptomai stipriai išreikšti, gydytojas gali skirti virusus naikinančių preparatų. Simptominiam gydymui taikomi nuskausminamieji ir karščiavimo slopinamieji preparatai, kraujagyslių siaurinamieji lašai ir purškikliai, palengvinantys slogą, mikstūros ir nuovirai nuo kosulio.



Liaudiškos priemonės


Gripo ir peršalimo ligų gydymas liaudiškomis priemonėmis nesunaikina virusų, tačiau palengvina ligos eigą. Gydant peršalimo ligas pasitelkiami tokie gydomieji augalai:
* baktericidiniai – ramunėlės, ajerų šaknys, pušų ir eglių spygliai, šalavijai;
* šlapimo varomieji – bruknių lapai, dilgėlės, žemuogių lapai, morkų lapai;
* prakaitavimo skatinamieji – liepų žiedai, avietės, imbierai su medumi;
* imuniteto stimuliuojamieji – žemuogės, medetkos, erškėtuogės, gysločiai;
* vitamininiai – erškėtuogės, dilgėlės, šermukšniai.
Štai ir keletas antpilų nuo peršalimo ligų receptų.
* Termose valgomąjį šaukštą džiovintų petražolių ir salierų arba krapų (1:1) užplikykite 0,5 l verdančio vandens, leiskite per naktį pastovėti, ryte perkoškite. Išgerkite antpilą per dieną (vartokite kas 2–3 valandas).
* Kai peršalus pradingsta balsas, gerai padeda vaistinių plaučių nuoviras: valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite ir išgerkite mažais gurkšneliais per dieną.
Kinai pataria išryškėjus pirmiesiems peršalimo požymiams daryti dantenų masažą liežuviu: po 16 kartų ratu apsukti vidinę ir išorinę puses.


Skaičiai ir faktai


* Britų fiziologai įrodė, kad žmonių, kurie išgeria per parą tik 3 stiklines vandens vietoj rekomenduojamų 8, organizmo pasipriešinimas infekcijoms yra net 5 kartus mažesnis nei tų, kurie suvartoja rekomenduojamą kiekį vandens.
* Nosiaryklės gleivinė – pirmoji kliūtis peršalimo virusų kelyje. Kad normaliai funkcionuotų, ji turi būti drėgna. O tam organizmui reikia mažiausiai 2 l vandens per parą.
* Vokiečių mokslininkų, tyrusių žmones, nuolat dainuojančius chore, teigimu, dainavimas stiprina imuninę sistemą. Choristų kraujo tyrimai prieš repeticiją, per kurią buvo atliekamas Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“, ir praėjus valandai po jos parodė, kad imunoglobulino A ir hidrokortizono kiekis dainavimo metu pastebimai padidėjo.
* Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už pasipriešinimą bakterijoms ir virusams, gerokai padaugėja po imtynių užsiėmimų. Tyrime dalyvavo 14–18 metų jaunuoliai (treniruotės trukmė buvo pusantros valandos).


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)