Suvalkietės aistra – auginti pupelių kolekciją

Suvalkietės aistra – auginti pupelių kolekciją

Verutės Murauskienės kolekcijoje ypač daug retų, mažai Lietuvoje žinomų pupelių rūšių ir veislių.


Saujelė įvairiaspalvių pupelių Jastramske (Prienų r.) įsikūrusios Verutės Murauskienės gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Gausiai užderėjusios šios ankštinės daržovės pažadino tik kolekcininkams būdingą troškimą kuo daugiau įvairesnių eksponatų sukaupti. Šimtas veislių – toks šiandienos kraitis. Jo savininkę galima drąsiai tituluoti pupelių karaliene.

Meilė Taraškevičienė


Užbūrė pirmas derlius


Pirmas gausus gražuolių pupelių derlius V. Murauskienę paskatino imtis kolekcionavimo su dideliu užsidegimu, įtraukiant ir šeimos narius, draugus bei pažįstamus. Išvykę paviešėti svečiose šalyse jie lauktuvių būtinai turėdavo parvežti pupelių sėklų. Ir pati nesėdėjo rankas sudėjusi – nuolat domėjosi, kur jų, ypač retesnių, galėtų įsigyti.


Juk Lietuvoje pupelių augintojų gretos smarkiai išretėjusios, o turguose dažniausiai prekiaujama nežinia iš kur atvežtomis pupelėmis. Tik viena kita pagyvenusi moteris dar gali pasiūlyti pirkti išsaugotų senoviškų šių ankštinių daržovių veislių. O prekybos centruose pirktos sėklinės pupelės dažnai dygsta prastai arba nė vienas daigelis nepasirodo.


V. Murauskienei pasisekė nemažai įmantrių sėklų parsivežti iš kaimyninės Lenkijos, kur pupelės populiarumo nebuvo praradusios. Pasak jos, uolumas davė vaisių su kaupu: pirmaisiais metais jos daržo lysvėse tarpo 40, o po metų – jau 100 veislių įvairiausių pupelių. Tarsi tyrimą atliekanti mokslininkė Verutė savo užrašuose apie kiekvieną veislę užrašo visą informaciją: nuo sėjos dienos iki naujo derliaus. Ji prisimena, kad pirmaisiais metais didelis pupelių plotas kėlė nerimą ir baimę. Pupelėms daug priežiūros nereikia, tačiau gliaudymas užtrunka valandų valandas.

REKLAMA


Laimei, tuomet kartu gyvenusi mama nesikratė šio darbo. Atvirkščiai, jai gliaudymas teikė malonumą, todėl niekada nepabosdavo, nors dienos norma būdavo du ar net trys kibirai pupelių. Daugeliui nemielas darbas V. Murauskienės mamai patiko ir dėl kitos paprastos priežasties – ji labai mėgo ne tik pupeles, bet ir pupas, jas galėjo valgyti kone kasdien.


Pasak pašnekovės, žmogus per metus turėtų suvalgyti ne mažiau kaip 3 kg pupelių. Ji pati per metus šių vertingų daržovių suvalganti apie 12 kg.
Pupelėse yra 75–90 proc. lengvai organizmo pasisavinamų baltymų, vitaminų C, B1, B2, B6, PP ir mineralinių medžiagų. Jose puikiai subalansuotas natrio ir kalio kiekis, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Šiose ankštinėse daržovėse gausu sieros, padedančios įveikti žarnyno infekciją, reumatizmą, bronchų bei odos ligas.


V. Murauskienės tvirtinimu, naudinga valgyti įvairiai pagamintų pupelių: sūdytų, konservuotų, užšaldytų arba sumaišytų su kitomis daržovėmis. Pasirodo, kuo pupelės tamsesnės, tuo daugiau jose antioksidantų.


Pupeles reikia mokėti tinkamai paruošti. Prieš virimą jas būtina mirkyti 2–10 val. Privalgius pupelių mažiau žarnyne kaupsis dujų, jei nepatingėsite vandenį užpilti ne vieną, bet kelis kartus, o į gatavą patiekalą įdėsite dašių arba mėtų.


Suvalkietės aistra – auginti pupelių kolekciją

Ypač gausus šiemet šparaginių pupelių derlius.

Mėgstamiausios – pupuolės


Didžiausią kolekcijos dalį užima daržo pupelės. Pasak pašnekovės, tai lengviausiai auginamos ankštinės daržovės. „Pupelėms tinkamiausia neutrali, vidutinio sunkumo, greitai įšylanti dirva, – dalijasi patirtimi daržininkė. – Dar rudenį pupelėms sodinti numatytą sklypo vietą patariama patręšti perpuvusiu mėšlu, o augančios tręšiamos tik mineralinėmis trąšomis. Pupelės nėra reiklios drėgmei, joms svarbesnė šiluma. Pupelių augimo laikas yra 2–3 mėnesiai. Norint gausesnio derliaus, reikia laiku nuimti prinokusias ankštis. Ar jos prinokusios, galima įsitikinti jas perlaužus.“


V. Murauskienė prisipažino, kad jai labiausiai patinka pupuolės. Iš jų moteris ruošia maltinukus, konservuoja, daigina. Pupuolėse gausu skaidulų, angliavandenių, baltymų, pastaruoju metu jas vis dažniau vartoja mikrobiotikos šalininkai. Pupuolių ankštys išsiskiria forma. Pasak pašnekovės, jos būna tarsi pieštukai – lygios ir ilgos.

REKLAMA


V. Murauskienės kolekcijoje yra japoninių, kininių ir spindulinių pupuolių. Japoninės pupuolės žydi geltonai, jų sėklos būna rusvai raudonos spalvos, smulkios. Vienoje ankštyje glaudžiasi 12–15 sėklų. Pašnekovė prisimena, kad pirmaisiais auginimo metais pasitaikė sausi orai, trūko drėgmės, todėl sėklų dydis buvo kaip karčiųjų pipirų. Tačiau ir prastas derlius neatgrasė nuo šių pupelių auginimo.


Kinines pupuoles taip pat galima daiginti, jas gali drąsiai valgyti tie, kurie laikosi dietos. Sėklų spalva panaši į japoninių, tik jos kiek stambesnės.
Spindulinės pupuolės yra tamsiai žalios, jos gana populiarios. Jų sėklų galima nusipirkti parduotuvėse, sveikų produktų skyriuose. Pasak. V. Murauskienės, neapdorotos chemikalais sėklos, kaip įsitikino pati, yra daigios. Kolekcijoje auga ir vijoklinės kininės bei japoninės pupuoles. Jų sėklos juodos arba rudos. Vijoklinės pupuolės iš kitų išsiskiria ankščių ilgiu. Metrą siekiančios ankštys net raitosi dėl savo ilgio. Gal nepatogu tokias pupuoles gliaudyti? Kolekcininkė patikino, kad ankščių ilgis išimant iš jų sėklas keblumų nesudaro.


Daržininkė neabejinga ir vijoklinėms pupelėms. Jos prie tvoros auginamos kaip dekoratyvinės. Žydėjimo metu vijoklinės pupelės apsipila dideliais rausvais, baltais, ryškiais raudonais žiedais.


Suvalkietės aistra – auginti pupelių kolekciją

Didžiosios daržo pupelės išmargintos įvairių spalvų ir raštų.

Pupos – ne mažiau gerbiamos


Nemaža darže ankstyvųjų bei vėlyvųjų pupų kolekcija. Lysvėse galima pamatyti violetines, žalias, raudonas, baltas pupas nokinančius augalus.


Pupos, pasak daržininkės, geriausiai auga atviroje vietoje, vidutinio sunkumo ir sunkioje nerūgščioje, drėgnoje priemolio, neutralios reakcijos dirvoje. Prieš sėją reikėtų į ją įberti kompleksinių trąšų. Pupos sėjamos balandžio pradžioje, nes jos pakenčia nedidelį šaltį. Pupas galima sodinti kartu su bulvėmis, nes pupos atbaido kolorado vabalus.


Po sėjos pupų pasėliai turi būti voluojami, po savaitės – akėjami, dar maždaug po tiek pat laiko vėl akėjami. Kol pupos vegetuoja, dirvą reikėtų 2–3 kartus papurenti, apkaupti. Kai pupos žydi, jas reikia 2–3 kartus per savaitę palaistyti. Pupų derlius raškomas rugpjūčio–spalio mėnesiais. V. Murauskienė sako pupas mėgstanti valgyti ne mažiau nei pupeles ar pupuoles.


Suvalkietės aistra – auginti pupelių kolekciją

Vienos V. Murauskienės mėgstamiausių – vijoklinės pupuolės.

Be sojų – ne daržas


V. Murauskienė labai vertina ir sojas. Ji sėja ‘Elena‘ veislės sojas, kurių ankštys gauruotos ir siekia 6 cm ilgį. „Gerai išdžiūvusios ankštys labai aštrios, užtat pupelės – labai skanios“, – šypsosi ji, skaitydama savo užrašuose apie šias sojas.


Būtina pabrėžti, kad sojos skiriasi nuo kitų ankštinių daržovių (pupelių, žirnių, pupų), nes jų baltymai tirpsta vandenyje, o aminorūgščių sudėtis gerai subalansuota. Sojų baltymai kokybe prilygsta gyvūninės kilmės baltymams ir yra lengviau virškinami. Sojose yra 27–50 proc. baltymų, 9–16 proc. angliavandenių, 15–28 proc. riebalų, daug mineralinių medžiagų ir vitaminų.


Sojų pupeles maistui labai svarbu tinkamai paruošti. Jas būtina mirkyti, nes tik tokiu atveju jose esančios medžiagos tarsi atsigauna, tampa lengvai pasisavinamos. Virti reikia lėtai ir ilgai. Po terminio apdirbimo sojos tampa baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltiniu.


Be pupelių, pupuolių, pupų, V. Murauskienės valdose auga žirniai, avinžirniai ir daugybė įvairiausių daržovių bei vaisių. Nuskurdusių ar ligotų augalų šeimininkės sklype nepamatysi – nuoširdžiai prižiūrimos daržovės ir vaisiai atsilygina gausiu derliumi.




Komentarai

# 1 Ernesta 04-10-2017 12:18
Laba diena,lavai sudomino straipsnis apie pupeliu augintoja,kaip butu galima suzinoti jos adresa,aciū
Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris