Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

E. Piaf viniliniai albumai rado vietą dešimčių milijonų muzikos gerbėjų fonotekose.


Maža ir trapi moteris, palikusi ryškų pėdsaką XX amžiaus Europos kultūroje. Veikiausiai taip būtų galima apibūdinti prieš šimtą metų gimusią prancūzų dainininkę ir aktorę Editą Piaf. Jos atliekamos dainos prieš keliasdešimt metų buvo tikri prancūziškosios šansonos hitai ir skambėjo kone visos Europos radijo stotyse, o įspūdingu kontraltu garsėjusios dainininkės bei aktorės pasirodymo scenoje ar kino ekrane laukė gausybė gerbėjų.


Manvydas VITKŪNAS

1915 m. Europą drebino Pirmojo pasaulinio karo pabūklų kanonados. Gruodžio 19 d. Paryžiuje gimusios Editos Piaf gyvenime šis karas taip pat paliko pėdsaką. Jos mama Aneta Džovana Majar buvo itališkų šaknų turinti mažai kam žinoma aktorė, o tėvas Lui Alfonsas Gasjonas – iš Normandijos kilęs akrobatas. Kai prasidėjo karas, jis buvo mobilizuotas ir išvyko į frontą. Sulaukęs žinios apie dukters gimimą, karys gavo dvi savaites atostogų ir parskubėjo į Paryžių.


Vietoj pieno – vynas

Editos vardą naujagimei tėvai išrinko neatsitiktinai. Tuo metu įvairių šalių laikraščiuose mirgėjo pasakojimai apie britų medicinos seserį Editą Kevel, tapusią tikra karo didvyre. Ši moteris fronte teikė medicininę pagalbą sužeistiems kariams, nesvarbu, už kurią šalį jie kovėsi. E. Kevel padėjo pabėgti iš karo belaisvių stovyklos 200 britų karių. Belgijoje vokiečiai ją sučiupo ir po trumpo karo lauko teismo sušaudė. Ši istorija sulaukė didžiulio atgarsio visame pasaulyje. Aneta ir Lui savo pirmagimę britų didvyrės garbei taip pat pavadino Edita.

REKLAMA


Deja, mažajai Editai neteko augti darnioje šeimoje. Tėvas po trumpų atostogų vėl išvyko į frontą – karas truko dar kelerius metus. Po kurio laiko L. Gasjonas sužinojo, kad mylimoji jį paliko, o mergaitę atidavė auginti savo mamai. Tačiau senelei Edita menkai terūpėjo. Atvirkščiai, mažylė močiutę erzino, trukdė jai ilsėtis, todėl dažnai vietoj pieno į buteliuką buvo įpilama skiesto vyno – kad vaikas ramiau miegotų...


Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

Ankstyvieji Editos gyvenimo metai buvo itin sudėtingi.

„Mergaitė iš viešnamio“


L. Gasjonas sugebėjo išgyventi karo baisumus ir grįžo į Paryžių. Susiradęs dukrą, jis buvo šokiruotas – mergaitė buvo apleista ir beveik akla. Jai buvo išsivystęs sunkus keratitas (akių ragenų uždegimas), tačiau močiutė to nepastebėjo ar apsimetė, kad nemato. Tėvas išsivežė Editą į gimtąją Normandiją ir atidavė auklėti savo mamai.
Kita Editos močiutė buvo taip pat nepėsčia – viešnamio savininkė. Visgi anūke ji rūpinosi kur kas geriau. Moteris darė viską, kad Edita vėl išvystų šviesą – kreipėsi į geriausius gydytojus, pirko vaistus, netgi vežė į vieną svarbiausių Prancūzijoje piligrimystės vietų – Lizjė, kur meldėsi prie šv. Teresės iš Lizjė kapo. Galiausiai stebuklas įvyko – 1921 m. rugpjūtį Edita vėl praregėjo. Deja, persirgta sunki liga paliko pėdsaką visam gyvenimui. „Tai – praregėjusio neregio akys“, – vėliau rašė Editą Piaf įsimylėjęs prancūzų poetas, dramaturgas ir režisierius Žanas Kokto.


Kai Edita pradėjo lankyti mokyklą, išbandymai nesibaigė. Kitų mokinių tėvai piktinosi, kad klasėje mokosi viešnamio savininkės anūkė. „Kaip su mūsų vaikais gali mokytis mergaitė, gyvenanti „bordelyje“?“, – piktinosi klasės draugų tėvai. L. Gasjonui neliko nieko kito, kaip išsivežti dukrą į Paryžių. Tačiau tai išėjo tik į naudą: mergaitė galėjo su tėvu praleisti kur kas daugiau laiko.

REKLAMA


Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

1941 m. E. Piaf debiutavo kine, suvaidinusi filme „Monmartras prie Senos“.


Neteko dukters


Cirke dirbęs L. Gasjonas ten įdarbino ir savo dukrelę: jis pats atlikdavo akrobatinius triukus, o nuostabų balsą turėjusi Edita dainavo. Duonai mergaitė papildomai užsidirbdavo ir dainuodama gatvėse, o sulaukusi penkiolikos pradėjo dirbti kabarete. Mergina susipažino su parduotuvės savininku Lui Diuponu. Nuo jo, būdama vos septyniolikos, susilaukė dukters Marselės.


Edita dainavo kabaretuose, o Lui tuo buvo labai nepatenkintas. Pora išsiskyrė. Iš pradžių mažoji Marselė augo su mama, tačiau vieną naktį grįžusi iš darbo Edita dukrelės nerado – ją išsivežė tėvas. Dainininkė pradėjo kovą, kad susigrąžintų dukrą, bet čia atsitiko nelaimė – mažylė sunkiai susirgo meningitu. Slaugydama ją ligoninėje susirgo ir pati Edita. Tuo metu meningitui gydyti medikai dar neturėjo reikiamų medikamentų, ir viskas baigėsi tragedija: mama pasveiko, o mažoji Marselė mirė. Tai buvo pirmasis ir vienintelis Editos Piaf vaikas.


Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

Didžioji E. Piaf gyvenimo meilė – boksininkas M. Serdanas – žuvo lėktuvo katastrofoje.


Apkaltinta žmogžudyste


Po šio sukrėtimo Editai, tuomet – vos dvidešimtmetei, reikėjo atsistoti ant kojų ir bandyti gyventi toliau. Ne tik gyventi, bet ir dainuoti. Ją pastebėjo Eliziejaus Laukuose veikusio kabareto „Le Gerny“ savininkas Lui Leplė. Jis tapo Editos mokytoju ir draugu. Patyręs pramogų verslo liūtas padėjo parinkti Editai labiausiai tinkantį repertuarą, mokė scenos elgesio, tinkamai derinti aprangą ir aksesuarus. Jis taip pat sugalvojo pseudonimą, kuriuo Edita tapo garsi visame pasaulyje – Piaf (paryžiečių žargonu – Žvirblelis).


Šauniai koncertavusios Editos Piaf karjera, atrodo, pagaliau šovė į aukštumas. Dainininkė koncertavo su garsiausiomis to meto prancūzų estrados žvaigždėmis, buvo kviečiama į radijo koncertus, gerbėjų minios augo kaip ant mielių. Tačiau vėl nutiko nelaimė. Šūviu į galvą buvo nužudytas L. Leplė. Savo testamente jis buvo įrašęs ir Editą, todėl ji tapo viena iš įtariamųjų (esą kabareto savininko mirtis jai galėjo būti naudinga). Policija tyrimo metu išsiaiškino, kad dainininkė niekuo dėta, tačiau geltonoji spauda padarė savo juodą darbą. Po šio skandalo keliuose koncertuose kai kurie žiūrovai netgi jai šaukė: „Žudikė!“


Debiutas kine


Naujuoju Editos prodiuseriu ir draugu tapo Raimonas Aso. Jis padėjo dainininkei galutinai suformuoti sceninį įvaizdį, mokė etiketo taisyklių, padėdavo išsirinkti tinkamą aprangą, rūpinosi kūrinių užsakymu ir repertuaru. Padedama Raimono Edita žengė dar vieną svarbų žingsnį – buvo pakviesta dainuoti garsiausiame Paryžiaus miuzikle „ABC“. Jau pirmasis koncertas scenoje baigėsi triumfu. Kitą dieną Paryžiaus laikraščiai rašė: „Vakar „ABC“ scenoje Prancūzijai gimė nauja didi dainininkė.“


Tuo metu virš Europos susitelkė naujo baisaus karo debesys. 1939 m. R. Aso buvo mobilizuotas į Prancūzijos kariuomenę, ir jųdviejų su Edita Piaf bendravimas nutrūko. Tuo metu horizonte pasirodė naujas gerbėjas – poetas, dramaturgas ir režisierius Ž. Kokto. Jis pasiūlė Editai vaidmenį teatre, o 1941-aisiais dainininkė debiutavo ir kaip kino aktorė Ž. Kokto filme „Monmartras prie Senos“, kur atliko pagrindinį vaidmenį.



Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

Savo kūrybinės karjeros piką E. Piaf pasiekė pokario metais.


Padėjo belaisviams


Karo metais Edita Piaf pelnė ne tik gabios dainininkės, bet ir kilnios bei drąsios savo šalies pilietės reputaciją. Prancūzijoje ji rengė labdaros koncertus, kuriuose uždirbtus pinigus aukojo fronte žuvusių karių šeimoms. Jai netgi pavyko, tarpininkaujant Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui, gauti vokiečių leidimą atvykti į karo belaisvių stovyklas.


Ten Edita ne tik koncertuodavo, bet ir fotografuodavosi su kaliniais. Šios nuotraukos vėliau praversdavo prancūzų antinacinio pasipriešinimo pogrindininkams gaminant padirbtus pasus. Turint juos karo belaisviams buvo daugiau galimybių pabėgus pasiekti tėvynę. Dalį pasų, rizikuodama gyvybe, belaisviams perdavė pati Edita Piaf. Jos galėjo laukti toks pats likimas, kaip ir britų medicinos sesers E. Kevel...


Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

E. Piaf teko atlaikyti daugybę likimo smūgių.


Triumfas ir tragedija


Pokario metai buvo didžiausio Editos Piaf triumfo laikas. Ji surinkdavo tūkstantines koncertų sales, o jos balsas iš radijo imtuvų bei vinilinių plokštelių grotuvų skambėjo visame pasaulyje. Atrodė, kad moteris pagaliau surado ir didžiąją savo gyvenimo meilę. Nors šalia jos sukosi daugybė žavių vyrų (Šarlis Aznavūras, Ivas Montanas, Ž. Kokto ir daugelis kitų), išrinktuoju tapo garsus 33-ejų boksininkas, daugkartinis Prancūzijos ir Europos čempionas Marselis Serdanas. Šis raumeningas alžyriečių kilmės vyras atrodė lyg milžinas šalia mažos, trapios, tačiau be galo žavios ir talentingos Editos.


M. Serdanas dėl dainininkės tiesiog pametė galvą: paliko šeimą – žmoną ir tris vaikus. Vyras visą laiką ir jėgas skyrė Editos Piaf koncertams organizuoti ir rūpinosi, kad jai nieko netrūktų. Tačiau likimas neleido jiems ilgai džiaugtis vienam kitu.


1949 m. spalį, kai Edita koncertavo Niujorke, išsiilgęs Marselis nusprendė skristi pas mylimąją. Tačiau virš Atlanto vandenyno, šalia Azorų salų, įvyko lėktuvo katastrofa. Vyras žuvo. Edita sužinojo apie mylimojo netektį likus kelioms minutėms iki koncerto. Ją tiesiog išnešė į sceną. Tą vakarą ji sugebėjo atlikti tik vieną dainą – „Meilės himnas“. Ją skyrė būtent M. Serdanui.


Scenos Žvirblelis: Editos Piaf gyvenimo drama

E. Piaf ir jos artimųjų kapas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse.


Dainavo nuo Eifelio


Netekusi mylimojo Edita Piaf vos neišprotėjo: nugrimzdo į gilią depresiją, svaiginosi didelėmis dozėmis morfijaus. Lyg būtų maža likimo smūgių, dainininkė pateko į dvi autoavarijas iš eilės. Prie dvasios kančių prisidėjo ir fiziniai skausmai. Daug kas spėliojo, ar scenos žvaigždė ištvers, netaps alkoholike ar narkomane. Tačiau mažasis Žvirblelis buvo ir liko stiprus žmogus.


1958 m. Edita Piaf sėkmingai koncertavo garsiojoje Paryžiaus koncertų salėje „Olympia“, vėliau leidosi į koncertinius turus po Europą ir už Atlanto. Galiausiai Edita vėl įsimylėjo. Šį kartą jos išrinktasis buvo 27-erių kirpėjas graikas Teo. Dėl jo dainininkė netgi perėjo iš katalikų į stačiatikių tikėjimą, nes norėjo susituokti graikų stačiatikių bažnyčioje. Teo buvo kartu su Edita iki pat jos gyvenimo pabaigos. Deja, žaviosios dainininkės gyvenimo saulėlydis nenumaldomai artėjo: būdama 46-erių, ji sužinojo, kad serga kepenų vėžiu. Tačiau Edita Piaf dar spėjo surengti dešimtis koncertų, o 1962 m. rugsėjo 25 d. dainavo nuo Eifelio bokšto. Jos klausėsi visas Paryžius. Paskutinis dainininkės koncertas įvyko 1963 m. kovo 18 d. Po paskutinės dainos klausytojai plojo penkias minutes.


1963 m. spalio 10 d. pasaulis neteko Editos Piaf. Į amžinojo poilsio vietą Paryžiaus Per Lašezo kapinėse ją lydėjo 40 tūkst. žmonių. Dainininkei tebuvo 47-eri.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>