Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

Į skaitytojų klausimus atsako advokatas


Telieka nekilnojamąjį turtą padovanoti


Prieš 5 metus mirė tėtis. Pagal testamentą pusę namo ir kitų statinių, žemės po pastatais paveldėjo sūnus (jis su šeima čia ir gyvena), kitą pusę – dvi dukros lygiomis dalimis. Dabar mes, abi dukros, norime savo dalį perleisti brolio naudai. Nei brolis, nei jo šeimos nariai mūsų dalies nepirks ir jokių kitų su turto perleidimu susijusių išlaidų nepadengs. Patarkite, kaip mes galėtume tai padaryti, kam ir kokius mokesčius turėsime mokėti?


Kadangi brolio šeima neketina iš jūsų pirkti jums priklausančios dalies turto, peršasi logiška išvada, kad minėtą nekilnojamąjį turtą galite jam tik padovanoti. Beje, padovanoti galite tik tuomet, jeigu jis sutinka šią jūsų dovaną priimti. Jeigu abi šalys dėl to sutaria, tuomet jūsų išlaidas sudarys notaro ir Nekilnojamojo turto registro nustatyti mokesčiai.


Notarui teks sumokėti už dovanojimo sutarties patvirtinimą, o registrui – už sandorio pažymą, kurią užsakys ir gaus notaras, ir už sutarties įregistravimą. Pastarąją paslaugą taip pat atlieka notaras. Valstybei, jei dovanosite broliui, jokių mokesčių mokėti nereikės.

REKLAMA


Reikia pasirūpinti ir ilgalaikio darbo išmoka


Gimnazijoje mokytoja dirbu nuo 1995 m. Pensiją gaunu nuo 2016 m. liepos 20 d. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios, mažėjant pamokų krūviui, darbdavys ruošiasi mane atleisti iš darbo ir sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ar man priklauso papildoma trijų mėnesių darbo užmokesčio išmoka ir kas turi pasirūpinti, kad ji būtų išmokėta?


Minite, kad darbdavys, nutraukdamas su jumis darbo sutartį, išmokės jums dviejų mėnesių jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.


Iš to darau išvadą, kad darbo santykiai turi nutrūkti jūsų iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“ 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

REKLAMA


To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad, nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.


Jeigu jūs iš tiesų darbo sutartį nutrauksite mano minėtu pagrindu, tikėtis gauti didesnę išeitinę išmoką tikrai neturite pagrindo. Iš jūsų aprašytos situacijos suprantu, kad realiai darbo santykius darbdavys turėtų nutraukti visiškai kitu pagrindu, t. y. darbo sutartis su jumis turėtų būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais: darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.


Prieš nutraukdamas darbo sutartį darbdavys privalo apie tai įspėti prieš mėnesį. Taip pat jums turi būti išmokėta dviejų jūsų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, jums turi būti papildomai išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, kurios dydis – trys jūsų vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.


Ilgalaikio darbo išmokos mokamos tiems, kas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi Ilgalaikio darbo išmokų fondo (IDIF) nuostatuose nustatyta tvarka į administratorių. Minėtos išmokos skiriamos ne anksčiau, kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos. Jos mokamos IDIF nuostatuose nustatyta tvarka už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį tol, kol išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma. Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis šiame įstatyme ir IDIF nuostatuose nustatyta tvarka.

Turtą paveldės vyro giminaičiai



2017 m. gruodžio 24 d. mirė žmona, o 2018 m. vasario 18 d. mirė vyras. Jie testamentu vienas kitam buvo palikę savo turtą. Kaip šį nekilnojamąjį turtą gali paveldėti likęs vienintelis velionės brolis ir velionio sesers sūnus bei dukra?

Kadangi bendruoju testamentu vyras ir žmona vienas kitam paliko turtą, po žmonos mirties visas turtas pagal testamentą atiteko vyrui. Jeigu po žmonos mirties jis priėmė palikimą, tuomet tapo viso turto savininku ir turtas gali atitekti jau tik tiems įpėdiniams, kurie yra numatyti bendrajame testamente, arba vyro giminaičiams, jeigu įpėdinių nebuvo paskirta.


Taigi pagal įstatymą turtą gali paveldėti tik vyro giminaičiai. Jie turi kreiptis į notarą ir priimti po vyro mirties likusį palikimą. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.


Problemų neturėtų kilti


Esu septyniolikmetė nėštukė. Gimdysiu gegužę, o 18 metų man sukaks tik birželį. Ar galėsiu visus su vaiko pinigais ir registracija susijusius dokumentus tvarkyti pati, be vieno iš savo tėvų, ar būtina laukti, kol man sukaks aštuoniolika?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnyje „Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas“ nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.


Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.


Vadovaudamasis minėto straipsnio 2 dalimi, darau pagrįstą išvadą, kad jums neturėtų kilti problemų dėl vaiko dokumentų tvarkymo ir piniginių reikalų sprendimo.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)