Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

Į skaitytojų klausimus atsako advokatas


Kada bendraturčiui mokama kompensacija?


Esame dviejų kambarių buto bendraturčiai. Vienas kambarys yra 18,84 m2 ploto, kitas – 13,75 m2. Ar įmanoma atidalyti kambarius ir priteisti vienam ar kitam bendraturčiui kompensaciją už didesnį kambarį?


Tokia galimybė tikrai būtų, tačiau nesu visiškai tikras, ar aš jus gerai suprantu. Greičiausiai jūs kalbate apie naudojimosi turtu tvarkos nustatymą. Tokiu atveju kompensacija nėra mokama, nes nuosavybės dalys nepakinta.
Kalbant apie atidalijimą, čia susiduriama su ta problema, kad butas iš esmės nėra dalus. Todėl apie atidalijimą galima kalbėti tik tuo aspektu, kad vienam iš bendraturčių gali būti priteisiamas visas butas, o kitam – kompensacija, atitinkanti bendraturčio buto dalies rinkos vertę.

Padirbėta, tad galima ir pailsėti


Darbuotojas, kuriam nustatytas neįgalumas, vienoje darbovietėje nepertraukiamai išdirbo 10 metų, bet visą laiką dirbo 0,5 etato. Kiek jam iš viso priklausys atostogų – 23 darbo dienos ar mažiau?

REKLAMA


Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. Analizuojant minėto straipsnio nuostatas, peršasi pagrįsta išvada, kad neįgaliam darbuotojui turėtų būti skiriamos 25 darbo dienų kasmetės atostogos.


Taip pat reikia nepamiršti, kad už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje skiriamos papildomos atostogos. Pavyzdžiui, 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą turintiems darbuotojams skiriamos 3 darbo dienos, o kas 5 vėlesnius metus pridedama dar po 1 darbo dieną. Todėl prie 25 darbo dienų atostogų turėtumėte pridėti dar 3.

REKLAMA


Kilusią problemą galima išspręsti


2010 m. mirė mama. Liko vieno kambario butas. Priėmiau palikimą ir paveldėjau pusę buto. Dėl palikimo daugiau niekas nesikreipė: sesuo jau 23 metus dingusi be žinios, apie jos į užsienį išvykusį sūnų irgi neturiu jokių žinių. Visus šiuos metus mokėjau mokesčius ir prižiūrėjau minėtą butą. Dabar norėčiau jį parduoti. Ar būtų kokių nors kliūčių?


Taip, be jokios abejonės, susidursite su problema, nes jums nuosavybės teise priklauso tik pusė buto, o likusi dalis yra registruota mirusiosios vardu. Kad jūs galėtumėte parduoti butą ar jo dalį, turi būti sutvarkyta ir kitos buto dalies palikimo priėmimo procedūra.


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.61 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Taigi, kadangi jūsų sesuo nepriėmė palikimo, jūs turite teisę paveldėti jos dalį. Kad užbaigtumėte šią procedūrą, turite kreiptis į tą patį notarą ir prašyti, kad jums būtų išduotas paveldėjimo teisės į po motinos mirties likusią nepaveldėto buto dalį liudijimas.


Skola – viena, problemų – daug


Prieš metus paskolinau draugui 800 eurų. Pasirašėme skolos raštelį (ne vekselį). Ten nurodyta, kad skolą draugas grąžins per mėnesį, nes yra dirbantis. Po šio sandorio skolininkas vengia su manimi bendrauti. Kadangi nesulaukiu pinigų, kaip galiu juos išsireikalauti? Kas apmokės išlaidas, jeigu teisme tektų bylinėtis? Advokato paslaugos – brangios. Ar kreipdamasis į teismą galiu prašyti, kad mano advokato paslaugų ir teismo išlaidas atlygintų skolininkas? Ar gali teismo posėdis įvykti be manęs (dirbu užsienyje)? Beje, skolininkas taip pat dirba užsienyje.



Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, jeigu teismas tenkins visą jūsų ieškinį, kartu iš kitos šalies bus priteistos ir jūsų patirtos bylinėjimosi išlaidos.


Jeigu jūs sudarysite sutartį su advokatu, tuomet jis galės vesti bylą ir jums nedalyvaujant, t. y. teismo procese jis bus jūsų atstovas. Tik gali kilti bėda dėl teismingumo. Jeigu skolininkas yra išvykęs į užsienį, savo išvykimą deklaravo ir neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, bylinėtis dėl skolos gali tekti jo gyvenamojoje vietoje, t. y. toje valstybėje, kurioje jis gyvena.


Sutaupysite pardavęs savo dalį


Man 18 metų. Tėtis pagal įgaliojimą 2015 m. priėmė 1/4 man testamentu palikto palikimo, nes aš tuo metu buvau nepilnametis. Dabar noriu perleisti savo dalį tetai, kuri yra paveldėjusi didžiąją dalį minėto palikimo. Ji šiame būste ir gyvena. Norėčiau sužinoti, kaip man geriau pasielgti – savo dalį dovanoti ar įforminti pardavimą? Teta už man priklausančią dalį atsiskaitys.


Mano supratimu, jūs, norėdamas perleisti jums priklausančią buto dalį, turėtumėte įforminti pirkimo–pardavimo sandorį. Siūlau jums savo dalį parduoti vien dėl to, nes jeigu teta priimtų dovaną, nuo dovanos vertės, jeigu ji viršytų 2 500 eurų, privalėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Buto dalį perleidžiant pardavimo sandorio pagrindu GPM greičiausiai būtų mažesnis, nes jis būtų mokamas tik nuo jūsų pelno. Be to, jeigu jūs šiame bute esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą ilgiau nei dvejus metus, tuomet jūsų pajamos visai nebūtų apmokestintos.

REKLAMA


Ilgas kelias iki Europos Žmogaus Teisių Teismo


Kas galėtų išsamiau pakomentuoti, ar įstatymas neprieštarauja konstitucinėms žmogaus teisėms? Pagal šiuo metu galiojantį daugiabučių namų modernizavimo įstatymą, jei daugiabučio namo gyventojas balsuoja prieš namo renovaciją (dėl to, kad renovacija atsiperka per labai ilgą laikotarpį, dėl finansinių problemų ir kt.), savivaldybė tokiam gyventojui nemoka kompensacijos už šildymą. Ar šiuo atveju nepažeidžiamos žmogaus teisės į žodžio ir minties laisvę? Juk tokiu atveju gyventojas baudžiamas už tai, kad turi savo nuomonę. Kur galima kreiptis dėl šių teisių pažeidimo?


Dėl savo teisių pažeidimo visuomet galima kreiptis į teismą, kitų institucijų aš nežinau. Kai Lietuvoje pereisite visas teismo instancijas, o jūsų teisės taip, kaip jūs įsivaizduojate, nebus apgintos, tuomet turėsite teisę apskųsti Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)