Priimti palikimą galima ir pagal apyrašą

Esu antros eilės įpėdinis – anūkas. Jeigu giminaitis man paliks turtą testamentu, ar galėsiu jį priimti pagal turto apyrašą? Kaip tokiu atveju tvarkomos palikėjo skolos? Ar nereikės jų sumokėti iš savo lėšų?

Įstatymo leidėjas neriboja palikimo priėmimo pagal apyrašą jokia sąlyga, t. y. palikimą pagal apyrašą galima priimti paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Tad jeigu palikimą priimsite pagal apyrašą, už palikėjo skolas atsakysite tik paveldėtu turtu, prarasti asmeninio turto nerizikuojate.

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras, gavęs pareiškimą, nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Antstoliui jūs turėsite pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Turto apyraše turi būti:
1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodyta jų vertė ir aplinkybės, reikalingos jų vertei nustatyti;
2) įvardytos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodyti palikėjo kreditoriai ir skolininkai.

Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše yra nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

To paties kodekso straipsnio 7 dalyje yra pateiktas atsakymas į jums rūpimą antrąjį klausimą. Jeigu jūs po turto apyrašo sudarymo sužinosite apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar pareigas, privalėsite nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti.

Kaip matote, jeigu vėliau išaiškės, kad yra daugiau palikėjo skolų ar turto, turėsite teisę apyrašą papildyti. Jeigu to nepadarysite, tuomet kreditoriai, jei neužteks paveldėto turto, išieškojimą galės nukreipti ir į jūsų asmeninį turtą.

Skolos greičiausiai nesusigrąžinsite

Prieš pusmetį vyras paskolino pinigų asmeniui, turinčiam įgimtą psichikos sutrikimą. Skolos suma – 50 eurų. Nebuvo žinoma, kad asmuo nėra veiksnus. Jis pateikė neįgalumo pažymėjimą ir pasirašė skolos raštelį. Buvo raštiškai susitarta, kad skola bus atiduota per mėnesį, tačiau iki šiol susitarimas nevykdomas, o skolininkas apsigyveno globos namuose ir išaiškėjo, kad nėra teisiškai veiksnus.

Kreipėmės į antstolį, bet jis nesiima skolos išieškojimo motyvuodamas, kad skolininkas – išlaikomas valstybės, nors gauna neįgalumo pašalpą. Šią pašalpą pasiima globos namai. Kaip išieškoti skolą ir apskųsti antstolio neveiklumą? Kas tokiu atveju atsakingas už skolos atidavimą su procentais?

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

Kadangi jūsų skolininkas gyvena globos namuose, gali būti, kad jo gaunamos pajamos yra priskiriamos minėtoms išmokoms, o išieškojimas iš šių išmokų – draudžiamas. Jeigu taip ir yra, tuomet antstolis, sakydamas, kad išieškoti jūsų skolą jis neturi galimybės, – teisus. Nebent skolininkas gauna dar ir kitų pajamų. Tada išieškojimas galėtų būti nukreiptas į jas. Jeigu negauna, tuomet susigrąžinti skolą neturite jokių galimybių.

Norint deklaruoti gyvenamąją vietą nereikia būti turto savininku

Ar mirusio asmens turtą gali parduoti tik jame savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys? Buvome parapijos darbuotojai, visa šeima gyvenome ir buvome deklaravę savo gyvenamąją vietą garbaus amžiaus kunigo, neturėjusio jokių artimųjų, būste. Šeimininkas ruošėsi mums užrašyti turtą – namą ir žemę, – bet nespėjo. Po jo mirties išsikėlėme kitur, namas liko tuščias, žemė – nedirbama, tačiau mūsų deklaruota gyvenamoji vieta nepakito. Norime viską parduoti dabartiniam klebonui, tačiau nežinome, ar nebūdami paveldėtojai galime parduoti turtą ir išsiregistruoti?

Disponuoti turtu, jūsų atveju – parduoti minėtą turtą, turi teisę tik šio turto savininkas. Kadangi jūs nesate turto savininkai, neturite teisės su juo ką nors daryti. Pakeisti savo deklaruotą gyvenamąją vietą jūs tikrai galite – norint išspręsti šį klausimą nereikia būti turto, kuriame esate deklaravę savo gyvenamąją vietą, savininkais.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale "Savaitė"