Bendrijos sprendimą reikia koreguoti

Mūsų daugiabučių namų savininkų bendrijos namai yra pastatyti ant gyventojų nupirktos žemės. Įvažiavimas į bendrijos teritoriją reguliuojamas automatiniais užtvarais. Nuolat didėjant teritorijoje statomų automobilių skaičiui, bendrijos gyventojai pateikė visuotiniam bendrijos narių susirinkimui svarstyti ir priimti tokį sprendimą: 1) neįleisti į bendrijos teritoriją automobilių, kurių savininkai yra išsinuomoję bendrijos teritorijoje butus, arba įleisti į teritoriją ne daugiau kaip vieną automobilį; 2) jeigu nevykdomas 1 punktas, buto nuomotojas privalo į bendrijos sąskaitą sumokėti nustatytą sumą už kiekvieną automobilį (atvejį). Ar teisėtas toks visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas?

Mano supratimu, toks bendrijos narių sprendimas negalėtų būti pripažintas visiškai teisėtu. Sprendimo dalis, kurioje kalbama apie automobilių skaičiaus ribojimą, galėtų būti pripažinta kaip teisėta. Daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai, sklypo bendraturčiai, savo sprendimu tikrai turi teisę riboti automobilių skaičių, tačiau drausti nuomininkams, kurie nuomojasi butus ir kartu dalį žemės sklypo su įrengta stovėjimo aikštele, naudotis automobiliams statyti skirtomis vietomis, manau, negalima. Iš esmės tai būtų tas pats, jei bendrija priimtų sprendimą namo gyventojams uždrausti nuomoti jiems nuosavybės teise priklausančius butus.

Taip pat man kyla didelių abejonių dėl teisės reikalauti mokėti mokestį už kiekvieną papildomo automobilio įvažiavimą į teritoriją. Toks mokestis būtų galimas tik tuo atveju, jeigu tai būtų metinė ar mėnesinė rinkliava už kiekvieną papildomą automobilį, o ne už kiekvieną įvažiavimą į teritoriją.

Senaties terminas – praleistas

Mama mirė prieš 20 metų. Prieš mirtį ji gulėjo ligoninėje, ir brolis, panaudojęs psichologinį spaudimą, privertė ją parašyti testamentą. Norėčiau sužinoti, ar galiu užginčyti testamentą ir prisiteisti dalį sodybos?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje „Paveldėjimo teisės ginčijimas“ teigiama, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienus metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Kaip matote, tokiam jūsų ginčui yra nustatytas vienų metų senaties terminas nuo to momento, kai sužinojote, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Jūs paminėjote, kad palikėja mirė prieš 20 metų. Peršasi išvada, kad senaties terminas pareikšti ieškiniui teisme yra praleistas prieš 19 metų. Mano supratimu, jeigu jūs nesiėmėte veiksmų iš karto, nevertėtų kelti šio klausimo praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, nes teisme tikrai nepasieksite teigiamo rezultato.

Ilga komplikuota procedūra

Susituokėme 2013 m. Maždaug po pusmečio žmonos tėvai nupirko ir padovanojo jai 3 kambarių butą (kad skyrybų atveju negalėčiau į jį pretenduoti). Per tą laiką bendromis lėšomis naujinome butą, pirkome baldus, buitinę techniką ir kt. Jokių čekių nerinkome. 2015 m. susilaukėme sūnaus. Abu dirbame, neturime žalingų įpročių. Kartais kildavo šiokių tokių nesutarimų, bet visada buvau ištikimas ir rūpestingas vyras ir tėtis. 2017 m. spalį įvyko menkas buitinis konfliktas, žmona nusprendė skirtis. Aš skirtis nenoriu. Be to, labai myliu vaiką (beje, ir antroji pusė visada tvirtino tą patį). Man atrodo, kad žmonai nemažai įtakos priimti šį sprendimą padarė mama, manęs dėl kažkokių priežasčių nemėgstanti. Bandžiau kalbėti su žmona. Nuoširdžiai pasiūliau kreiptis į psichologą (ji į tai pažvelgė kaip į bandymą ją pažeminti). Nuo to laiko namuose beveik nebendraujame. Ar žmona galėtų manęs per teismą atsikratyti – su manimi išsiskirti? Kokius argumentus ji turėtų pateikti, kad teismą įtikintų priimti jai palankų sprendimą? Ir kas būtų tokiu atveju, jeigu ji parduotų butą ir išsikraustytų su vaiku gyventi kitur? Ji žino, kad labai myliu vaiką. Be to, noriu, kad jis augtų pilnoje šeimoje. Tačiau abu esame ambicingi, todėl susitaikyti, manau, nepavyks.

Jeigu jūsų sutuoktinė kreipsis į teismą ir pateiks ieškinį dėl santuokos nutraukimo, teismas kitokio sprendimo nei nutraukti santuoką priimti negali, nebent proceso metu jums pavyks susitaikyti. Taikymosi procedūra yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnyje. Jame teigiama, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma.

Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Taip pat minėtame kodekso straipsnyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienus metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

Kaip matote, net ir prasidėjus teismo procesui, jeigu teismas matys, kad yra galimybė jums susitaikyti, ji jums tikrai bus suteikta.

Kalbant apie buto pardavimą dera pasakyti, kad, kol esate susituokę, žmonos galimybės parduoti butą yra komplikuotos. Sudarant tokį sandorį, notaras tikrai pareikalaus jūsų sutikimo, o jeigu jūs jo neduosite, tuomet žmona minėtą sutikimą turės teisę gauti teismo tvarka. Teismas įvertins visus jūsų prieštaravimus ir, jeigu jie bus nepagrįsti, išduos tokį sutikimą. Mano manymu, argumentai, susiję su baldų ar buitinės technikos pirkimu, nėra pagrindas neduoti tokio sutikimo. Jeigu buvo atlikti kokie nors esminiai buto pagerinimai jūsų asmeninėmis ar bendromis lėšomis, tuomet jūs turite teisę gauti kompensaciją, proporcingą jūsų investuotoms lėšoms.

Dėl bendravimo su vaiku galiu pasakyti, kad šis klausimas, jeigu visgi santuoka bus nutraukiama, taip pat bus aptartas teisme jūsų ar jūsų sutuoktinės iniciatyva. Santuokos nutraukimo proceso metu jūs turėsite pateikti savo viziją ar pasiūlymą dėl to, kaip bendrausite su vaiku po santuokos nutraukimo. Šis sprendimas vadinamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Teismas, įvertinęs visus jūsų argumentus ir atsižvelgdamas į vaiko interesus, nustatys tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri, jo nuomone, labiausiai atitiks vaiko interesus. Beje, ši teismo nustatyta tvarka nebūtinai atitiks jūsų įsivaizduojamą bendravimo su vaiku tvarką. Realiausia, kad jūs tapsite kas antro savaitgalio ir dalies atostogų tėvu.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"