Delsti gali būti pražūtinga

Gyvenau dviejų kambarių man nuosavybės teise priklausančiame bute (žmona mirusi), kol prieš dvejus metus pas mane atsikraustė su žmona išsiskyręs ir jai palikęs tris savo vaikus sūnus. Po kurio laiko, nors ir negavo mano leidimo, sūnus atsivedė sugyventinę su dviem jos pilnamečiais vaikais. Pradėjo jie mane terorizuoti, kad aš mokėčiau už komunalines paslaugas, kabelinę televiziją. Dabar aš jau du mėnesiai išėjęs į pensiją.

Neturėdamas santaupų, visų šių mokesčių neišgaliu sumokėti. Sūnus neturi jokios kvalifikacijos, be to, prieš du mėnesius išvytas iš darbo ir naujo neieško. Jau beveik metus gyvenu pas draugą sodo namelyje. Į butą sugrįžtu tik kelioms dienoms per mėnesį, kad nusiprausčiau po dušu, pasinaudočiau dujine virykle. Mano kambaryje sūnaus sugyventinė sudėjo savo daiktus. Prašau patarti, kaip išvaryti iš savo buto girtuokliaujantį sūnų, jo sugyventinę su vaikais? Į teismą negaliu kreiptis, nes neturiu lėšų. Gal yra dar kokių nors institucijų, pavyzdžiui, socialinės tarnybos ar policija, galinčių man padėti? Bijau, kad Lietuvoje esu ne vienas toks skriaudžiamas senelis.

Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai numato vienintelę priverstinę iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūrą, todėl jūs, norėdamas sūnų su šeima iškeldinti iš nuosavo buto, turėsite kreiptis į teismą. Faktas, kad esate pensininkas ir neturite piniginių lėšų bylinėtis, jums kreiptis į teismą kelio neužkerta.

Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Joje dirbantys teisininkai, įvertinę jūsų turtinę padėtį, suteiks nemokamą arba iš dalies mokamą teisinę pagalbą. Vertindamas jūsų situaciją, siūlau į minėtą tarnybą kreiptis kuo skubiau, nes žinant, kad sūnus nemoka už butui teikiamas paslaugas ir kaupiasi skola, paslaugų teikėjai greitu laiku dėl skolų išieškojimo gali kreiptis į teismą. Ne paslaptis, kad skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į jūsų butą, todėl yra tikrai nemenka galimybė, jog jį tiesiog prarasite.

Situaciją išspręs advokatas

Mes susituokėme 2016 08 25, bet jau tris mėnesius kartu negyvename. Sutuoktinis sutinka skirtis, bet vis dingsta, kai tik paprašau kokio nors dokumento. Nežinau, net jo gyvenamosios vietos. Ką man daryti, kur kreiptis, kad viską greičiau susitvarkyčiau?

Jeigu sutuoktinis su jumis atsisako bendradarbiauti, teks viską padaryti pačiai. Matau tik vieną sprendimo būdą – kreiptis į advokatą, jis surinks visus santuokos nutraukimo procesui reikalingus dokumentus ir parengs procesinį dokumentą – ieškinį. Žinoma, santuoką nutraukti bendru sutuoktinių susitarimu yra kur kas pigiau, tačiau įvertinant tai, kad jūsų sutuoktinis atsisako bendradarbiauti, kito būdo nei ieškinys nematau.

Teks paieškoti tiesos

Mirus žmonai tėvukas su dviem vaikais gyveno nuosavame name. 1978 metais vedė antrą kartą ir žmona atsikraustė gyventi pas jį. Daugiau vaikų neturėjo. 2016 metais tėvukas mirė, palikdamas testamentu savo turtą lygiomis dalimis žmonai, dukrai ir sūnui. Nuosavybės teisės liudijime rašoma, kad žmona yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai priklauso nuosavybės teise 1/2 dalis bendro turto, įsigyto jiems gyvenant santuokoje. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime rašoma, kad žmona paveldi ¼ turto, o 3/4 lygiomis dalimis – sūnus ir duktė. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime rašoma, kad žmona ir vaikai paveldi lygiomis dalimis: žmona, dukra ir sūnus po 7/75 pastato. Vaikams neaišku, kodėl žmona paveldi dar ir pusę turto, o ne trečiąją dalį, kaip parašyta testamente, jei sutuoktinis buvo turto savininkas dar iki jiems sudarant santuoką?

Kodėl jūsų tėvelio sutuoktinei atiteko pusė jam priklausiusio namo, galiu paaiškinti tik tuo, kad nuosavybė į šį turtą atsirado tik po santuokos su antrąja sutuoktine sudarymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“ 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi norėdami pakeisti šią prezumpciją, turite įrodyti minėto turto įgijimo pagrindą ir nuosavybės atsiradimo momentą. Kitaip sakant, jums tenka pareiga įrodyti, kad šis namas priklausė jūsų tėvukui asmeninės nuosavybės teise. Jeigu to padaryti nepavyks, jūsų tėvuko antrajai sutuoktinei priklauso viena antroji dalis turto, kuris buvo įgytas santuokos metu, o paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda tik į vieną antrąją dalį tėvuko turto.

Geriausia išeitis – paskaityti pareigybės aprašymą

Turiu administracinį nusižengimą (baustumą), už kurį buvo skirta bauda. Baustumas dar nėra išnykęs. Darbinuosi į valstybinę įstaigą, bet ne kaip valstybės tarnautoja, o pagal darbo sutartį. Ar manęs gali paprašyti baustumo pažymos ir ar joje bus paminėtas mano nusižengimas? Jei taip, ar dėl to manęs gali nepriimti į darbą?

Kadangi pretenduojate eiti ne valstybės tarnautojo pareigas, o darbinatės pagal darbo sutartį, greičiausiai reikalavimo pateikti pažymą dėl baustumo išvengsite. Tik ar tikrai jos nereikia, sužinosite tik susipažinę su šiai pareigybei užimti keliamais reikalavimais. Todėl tiesiog paimkite ir paskaitykite šios pareigybės aprašymą ir ją užimti pretenduojančiam asmeniui keliamus reikalavimus.

Padės 56 straipsnis

Kai įgijau teisę į senatvės pensiją, dar išdirbau toje darbovietėje metus. Dabar man siūloma išeiti. Kurį straipsnį įrašyti prašyme, kad gaučiau išeitinę kompensaciją (darbdavys beveik sutinka) už 2 mėnesius?

Jeigu norite gauti išeitinę išmoką, prašyme nutraukti darbo sutartį turite nurodyti, kad darbo sutartį nutraukiate vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (LR) darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes sukakote įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijote teisę į visą senatvės pensiją. Tik nurodę šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą turėsite teisę į to paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo toje įmonėje trukmės. LR darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu (jūsų atveju – 1 dalies 4 punktu), darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.