Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

Į skaitytojų klausimus atsako advokatas


Priklauso ir atostogos, ir išeitinė išmoka


Noriu sužinoti, kaip mokama už kasmetes atostogas uždarosios akcinės bendrovės darbuotojams? Įmonėje dirbu nuo 2003 m. Nuo to laiko nė karto neatostogavau, nes įmonės savininkas aiškino, kad priimant į darbą dėl atostogų nesitarėme. Noriu sužinoti, kaip man elgtis? Ar reikalingas prašymas, kad atostogos būtų suteiktos? Už kiek pastarųjų metų man priklausytų atostogos? Taip pat noriu sužinoti, ar išeinant į pensiją reikalingas koks nors rašytinis prašymas dėl išeitinės išmokos?


Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsnyje „Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka“ numatyta, kad už kiekvienus darbo metus kasmetės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, už antruosius ir paskesnius darbo metus – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmečių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmečių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.


Kaip matote, kasmetės atostogos ir jų suteikimo tvarka yra numatytos įstatymo, todėl tartis dėl jų papildomai nereikia. Įstatyme nustatyta, kad kasmetės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais, todėl darbdavys privalo jums suteikti atostogas. Mano supratimu, jūs turite darbdaviui parašyti prašymą, kad jums būtų suteiktos kasmetės atostogos. Darbdavys privalės jums jas suteikti, o jeigu atsisakys, turėsite teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją – ji išspręs jūsų ginčą. Manau, kad abejoti dėl sėkmingo ginčo sprendimo nėra pagrindo. Taigi reikalaukite, kad darbdavys suteiktų atostogas už laikotarpį, kurį jūs neturėjote galimybės jomis pasinaudoti, nes nutraukęs darbo sutartį jūs negalėsite išnaudoti visų neišnaudotų atostogų.


Darbo kodekso 175 straipsnyje „Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo“ numatyta, kad, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetes atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena, einanti po kasmečių atostogų pabaigos dienos. Kaip matote, jeigu nepavyks įrodyti, kad kasmetėmis atostogomis negalėjote pasinaudoti dėl darbdavio kaltės, tikėtis, kad jums bus kompensuota už visą laikotarpį, neturite pagrindo.



Dabar pakalbėkime apie išeitinę išmoką. Nutraukdamas darbo sutartį tuo pagrindu, kad įgijote teisę į visą senatvės pensiją, darbdavys privalės išmokėti jūsų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Šią išmoką jis privalės išmokėti tik tuo atveju, jeigu prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodysite, kad prašote nutraukti darbo sutartį, nes įgijote teisę į visą senatvės pensiją.


Taigi turite teisę ir į kasmetes atostogas, ir į išeitinę išmoką, tačiau šis mano paaiškinimas yra aktualus tol, kol galioja dabartinis Darbo kodeksas, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. Kas bus po to, nedrįstu komentuoti, nes tą dieną įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso nuostatos gali keistis.


Teigiamas rezultatas – abejotinas


2006 m. liepą atėjo keli artimiausi kaimynai ir pasiūlė man priklausančiame privačiame sodo sklype įrengti artezinį gręžinį. Kadangi turiu regėjimo problemų, kaimynė pasiūlė sutvarkyti visus dokumentus ir po to man juos grąžinti su sąlyga, kad leisiu jiems naudotis gręžiniu. Gręžinio įrengimo išlaidas sutarėme pasidalyti. Šios idėjos iniciatorė kaimynė I. M. pasakė, kad viskas kainuos 41 000 Lt. Aš sumokėjau man neva priklausančią dalį – 10 000 Lt. I. M. sutvarkė visus dokumentus, tačiau tik neseniai paaiškėjo, kad minėta kaimynė gręžinio pasą įformino savo vardu – aš negavau nei paso, nei čekio, nei jokios kitos ataskaitos. I. M. paaiškino, kad man liko nedaug gyventi (neseniai sukako 80 metų), todėl nebuvo prasmės įforminti dokumentus mano vardu. Taip pat pareiškė visus čekius jau seniai sudeginusi.


2012 m. rugsėjį I. M. vėl pasikvietė mane ir paaiškino, kad mums reikia pas notarą sudaryti gręžinio priežiūros sutartį ir esant reikalui jį remontuoti, o įsipareigojimo darbų išlaidas mokėti lygiomis dalimis. Notaras man papildomai nieko nepaaiškino, teksto neperskaitė, nors sakiau, kad aš blogai matau. Kaimynė už mus visus jam pareiškė, kad viską aptarėme ir jokių klausimų nekyla. Kad pasirašoma servituto sutartis ir kad man sumokama 800 Lt už aplink gręžinį esantį žemės sklypą, man niekas nesakė.

REKLAMA


Kaimynė teigė, kad pinigai man sumokami kaip naujos kaimynės K. S. indėlis, nes ji taip pat naudosis vandeniu. Supratau, kad naudodamiesi mano negalia kaimynai mane apgaudinėja. Todėl pats nuvažiavau į gręžinį įrengusią įmonę ir ten gavau sutartį. Iš jos paaiškėjo, kad gręžinio įranga ir darbas kainavo tik 26 393,99 Lt (arba 7 646 Eur). Noriu panaikinti apgaulės būdu sudarytą servituto sutartį ir įforminti gręžinio dokumentus savo vardu. Ar tai įmanoma padaryti?


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnyje „Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“ numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.


Minėto straipsnio 5 dalyje teigiama, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.


Kaip matote, jeigu yra sandorio negaliojimo pagrindų (juos privalėsite įrodyti), galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakyti, ar jums nusišypsos sėkmė ir pasieksite trokštamą rezultatą, aš tikrai negaliu, nors pirma mintis, kuri šovė man į galvą vertinant jūsų aprašytas aplinkybes, t. y. tai, kad visi susitarimai patvirtinti notarine tvarka, buvo ta, kad turite mažai galimybių tikėtis teigiamo rezultato.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“



Kitos naujienos:


  • Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

    Į skaitytojų klausimus atsako advokatas

  • Iššūkis pavaldiniui: kaip įtikti viršininkui?

    Iššūkis pavaldiniui: kaip įtikti viršininkui?

  • 2017 metais - daugiau pagalbos šeimoms, didesnės pensijos ir draudimo išmok ...

    2017 metais - daugiau pagalbos šeimoms, didesnės pensijos ir draudimo išmok ...

  • Pameistrystė – galimybė įsidarbinti iškart

    Pameistrystė – galimybė įsidarbinti iškart

  • Naujojo Darbo kodekso pataisos

    Naujojo Darbo kodekso pataisos

  • „Kvaišų atostogos

    „Kvaišų atostogos"

Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą