Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


„Pakibus“ su vaiku


Ar priklauso vienkartinė pašalpa gimus vaikui, jeigu mama nėra deklaravusi gyvenamosios vietos? Ar nėra galimybės tokiems žmonėms, kurie neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, registruotis „prie savivaldybės“?


Prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą dar sykį atidėta, sugalvotas dar vienas tarpinis variantas. Seimas prieš pat Naujuosius suskubo priimti pataisą, kad gyventojai, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau pageidauja būti sąraše „prie savivaldybės“, seniūnijoms turi patvirtinti savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje. Taip pat numatyta, kad tokie gyventojai turi nurodyti savo faktinės gyvenamosios vietos adresą ir jį patikslinti kas pusę metų.

Daugiavaikės motinos dalia


Mano mamai – 70 metų, ji užaugino keturis vaikus, vienas iš jų prieš ketverius metus mirė. Ar jai priklauso daugiavaikės motinos pensija užauginus keturis vaikus?

REKLAMA


Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi daugiavaikės motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios), išauginusios iki 8 metų ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų (įvaikių). Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kad tokias pensijas galėtų gauti ir keturis vaikus išauginusios motinos, tik pernai rudenį užregistruotos Seime ir dar nepriimtos.


Nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją atsižvelgiama į tai, ar daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) vaikai yra gerai išauklėti. Daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.


Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Netinkamai išauklėtais laikomi vaikai (įvaikai), kurie atėmė sau gyvybę ar susiluošino. Tad sava mirtimi vyresniame amžiuje miręs vienas iš vaikų mamai gauti daugiavaikės motinos pensiją neturėtų sutrukdyti, tačiau viską sprendžia speciali komisija.

Plyta plytai nelygi

REKLAMA


Kuo skiriasi balkšvos, gelsvos ir rausvos šamotinės plytos? Ar jos tinka mūryti daugiafunkcės krosnies su duonkepe dūmtakiams? Ar būtina tokią krosnį kūrenti, pavyzdžiui, tik beržinėmis malkomis?


Krosnių ir židinių mūrijimo meistras Robertas Strazdas atsakė, kad šamoto, kaip ir molio, spalva priklauso nuo jo sudėtyje esančios vadinamosios organikos. Mat tokios plytos gaminamos iš šamotinės žaliavos, molio, žaliavinio kaolino ir sienito. Priklausomai nuo žaliavų santykio, degamos šamotinės plytos įgyja rausvą ar gelsvą spalvą, bet spalva neturi jokios įtakos jų akumuliacinėms savybėms.


Pagrindinis veiksnys yra vienas – plytų masė. Kuo sunkesnė yra tokia plyta, tuo ilgiau ji šyla, taip pat ir vėsta. Nors šiais laikais būna ir visokių technologinių stebuklų – aksesuarų ir medžiagų, skirtų židiniams ir krosnims, gamintojai nuolat eksperimentuoja, todėl renkantis visada reikia atidžiai skaityti informaciją apie techninius parametrus.


Be to, šamotinės plytos paprastai naudojamos ten, kur būna didžiausias karštis, t. y. pakuroje. Mūryti dūmtakius iš šamoto nėra jokios prasmės, nebent tai būtų krosnis su antrinio degimo sistema (Kuznecovo sistemos krosnis) arba turite kelias krosnis – tuomet, aišku, ir dūmtakius galima mūryti iš tokių plytų.
Kokiomis malkomis – ąžuolinėmis, beržinėmis ar uosinėmis – kūrensite, nėra skirtumo. Tik vienų sudeginsite daugiau, kitų – mažiau. Tiesa, svarbu, kad malkos būtų sausos. R. Strazdas stengiasi kūrenti savo krosnį mišriomis malkomis, mat vienos yra kaitresnės, kitų liepsna būna didesnė, o trečios, pavyzdžiui, eglinės, skaniau kvepia.



Pagalba fikusui


Mano mylimas fikusas meta lapus. Gal galėtumėte parašyti, kaip jį gelbėti?


Būtent apie jūsų fikusą parašyti, deja, negalime, tačiau patikrinkite, kuri iš šių augalų auginimo sąlygų jam netinka, nors šiaip fikusai prie aplinkos sąlygų prisitaiko nesunkiai. Nors fikusas pakenčia ir ūksmingą vietą, jis geriau auga šviesioje patalpoje, kur kelias valandas per dieną šviečia saulė. Labai prikaitintuose kambariuose, kur temperatūra siekia 30 °C, laikomų fikusų lapai subliūkšta, tampa nebe tokie pūsti.


Fikuso niekuomet negalima perlaistyti. Žiemą substratas turi būti tik šiek tiek drėgnas, o vasarą reikia laistyti augalą ne dažniau kaip dukart per savaitę. Kiekvienąkart laistydami į vandenį įpilkite skystųjų trąšų.


Fikusams reikia geros kambarinių augalų žemės. Persodinamas augalas turi būti gerai įsišaknijęs. Persodinus fikusą reikia palaistyti ir palaikyti sausoką maždaug mėnesį. Dėl to augalo šaknys geriau įaugs į naują žemę.

Sveikatos problemos


Kamuoja sveikatos problemos: stuburo juosmeninės dalies tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, distrofiniai degeneraciniai pakitimai, kairės pėdos parezė, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant intervertebralinių diskų ligomis, dešinio inksto angiomiolipoma. Noriu, kad man nustatytų neįgalumo lygį. Ar esant šiems sveikatos sutrikimams priklauso siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) darbingumui įvertinti? Kuris gydytojas – šeimos ar specialistas – konsultacinei komisijai pateikia reikiamus dokumentus?


Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarkos apraše rašoma, kad dokumentus turi pateikti asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų.

REKLAMA


Jis turi parengti ir įteikti asmeniui ar pateikti elektroniniu būdu NDNT šiuos dokumentus: asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų laisvos formos prašymą dėl asmens siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti, užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus ir konsultantų išvadas arba jų kopijas, nurodančias diagnozę, ligos, būklės sunkumą ir (ar) organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį bei sunkumą, prireikus – išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).

Gyvename ne vieni


Prašau paaiškinti, kur turėčiau kreiptis dėl medžių, sodintų prieš 48 metus prie pat mano kambario lango. Medžiai visiškai užtemdo dienos šviesą, net saulėtomis dienomis man tenka kambaryje naudotis dirbtine šviesa. Daug kartų kreipiausi į mūsų daugiabučio namo bendrijos pirmininką, du kartus buvo surinkti mūsų laiptinės gyventojų parašai dėl medžių šalinimo, taip pat kreipiausi į Lazdynų seniūniją, mūsų deputatą. Atsiųstos komisijos nuomonė – medžiai yra sveiki, tad leidimo kirsti juos neišduota, jie buvo tik šiek tiek apgenėti.


O kad medžiai, nuolat temdantys dienos šviesą, kenkia žmonių sveikatai – ne komisijos reikalas. Šios problemos negalime išspręsti jau penkerius metus. Negi iki gyvenimo pabaigos teks gyventi be dienos šviesos?


Vargu ar jus tai paguos, tačiau dėl pernelyg arti augančių medžių turi bėdų nemažai miestų gyventojų. Paprastai gyventojai dėl medžių kirtimo suskyla į dvi stovyklas. Jei tiek laiko kovojote, ko gero, ir jūsų name nėra sutarimo. Įtakos turi ir pinigai, nes žmonėms reikia patiems sumokėti už darbus. Žinoma, sveikų medžių neleidžiama kirsti. Būna, kad į kai kuriuos medžius, nugenėjus šakas, įsimeta puvinys, kilus audrai jie gali nuvirsti.


Medžių šalinti atvykę darbuotojai patiria ir nemalonių gyventojų išpuolių. Ne kartą darbininkai buvo aplieti vandeniu, apmėtyti kiaušiniais. Siūlyčiau sutarimo pirmiausia ieškoti bendrijoje ir pradėti organizuotą veiklą.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)