Svetimos šalies įstatymai

Legaliai dirbdamas Norvegijoje patyriau traumą, netekau darbingumo, ko gero, visam likusiam gyvenimui. Nedarbingumo pažymėjimą turiu jau 3 mėnesius, norvegų gydytojai sakė, kad tęs jį vienus metus. Toliau – neaišku, nes ten neįgalumo grupės nėra nustatomos. Norėčiau paklausti – jei mano neįgalumo lygis būtų nustatytas Lietuvoje, ar galėtų išmokas mokėti Norvegija? Ten legaliai dirbau 8 metus.

Kartais ir savo šalies įstatymus sunku perprasti, juo labiau – svetimos, maža to, nemokant kalbos taip, kad būtų galima suprasti įstatymus. Arba jūs ką nors neteisingai supratote, arba jus neteisingai informavo, nes Norvegijoje mokama invalidumo pensija, kurią sudaro bazinė pensija ir papildomoji pensija (tokia kaip senatvės pensija pagal senąsias taisykles), ir (arba) specialusis priedas, skiriamas apdraustiems asmenims, kurie negauna papildomosios pensijos arba kurių ji yra labai maža.

Asmuo nuo 18 iki 67 metų, netekęs gebėjimo užsidirbti pajamų, jeigu jo darbingumas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar invalidumo visam laikui yra sumažėjęs ne mažiau kaip 50 proc., turi teisę gauti invalidumo pensiją, jei prieš tai buvo draustas ne mažiau kaip trejus metus iki darbingumo sumažėjimo. Skiriant papildomąją pensiją taikoma dar viena sąlyga: asmuo turi būti trejus metus rinkęs kredituojamuosius pensijos balus.

Mokama ir darbingumo vertinimo pašalpa (arbeidsavklaringspenger; ja pakeista reabilitacijos pašalpa, profesinės reabilitacijos išmoka ir laikinojo nedarbingumo išmoka), skiriama apdraustiems asmenims, kurių darbingumas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar negalios yra sumažėjęs bent 50 proc. Ši pašalpa mokama siekiant kompensuoti prarastas pajamas reabilitacijos laikotarpiu po to, kai netenkama teisės gauti pinigines ligos išmokas ir kt.

Tai – tik bendriausia informacija, kad įsivaizduotumėte, kokia yra padėtis. Siūlytume kreiptis į Norvegijoje dirbančius advokatus, kad jie padėtų jums perprasti Norvegijos socialinio draudimo sistemą. Iš klausimo atrodo, kad esate šiek tiek nuklydęs į lankas.

Vejantis infliaciją

Vaikams alimentus moku per antstolius, jie vis didėja, niekaip negaliu išsimokėti. Antstolė pasakė, kad alimentai indeksuojami. Ar tikrai yra toks įstatymas?

Periodinės išmokos (išlaikymo ir kt.) indeksuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.

Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. periodinės išmokos buvo indeksuojamos nuo einamųjų metų vasario. Periodinės išmokos, paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius, nebuvo indeksuojamos. Pasikeitus Vyriausybės nustatomai indeksavimo tvarkai, nuo 2011 m. spalio 1 d. periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasarį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 d.

Po pirmojo periodinių išmokų indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos.
Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.

Pusiau emigrantai

Darbuotoją samdo Lietuvos įmonė, o dirba jis užsienyje. Gal galėtumėte paaiškinti, ką jis gauna ir ką praranda?

Samdyti darbuotojus vietos įmonėje, bet iš tikrųjų išsiųsti juos į komandiruotę užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje gana populiaru. Bendrovės, mokėdamos darbuotojui dienpinigius, o ne didesnį atlyginimą, taupo žmogaus socialinių garantijų „sąskaita“. Žinoma, taip „sutaupo“ ir darbuotojas, nes ir jam sumažėja socialinio draudimo mokesčių suma. Tačiau ateityje darbuotojui bus apskaičiuota mažesnė senatvės pensija, be to, mokamos mažesnės „Sodros“ išmokos ligos atveju, motinystės ir tėvystės, bedarbio pašalpos ir kt.

Atrodytų, jauniems žmonėms galvoti apie pensiją anksti, svarbu gyventi šia diena, tačiau atėjus pensiniam amžiui dažnai mąstymas pasikeičia radikaliai, piktinamasi labai maža pensija. Taip yra nutikę dabartiniams pensininkams, tiesa, jie gyveno ekonominių kataklizmų laikotarpiu ir dažnai neturėjo kitos išeities.

Tačiau dabar yra kur kas daugiau galimybių. Jeigu jau renkatės darbą užsienyje, tuomet vertėtų ir įsidarbinti užsienio kompanijoje bei gauti visas tos šalies socialines garantijas. Jei tarpininkas – garbingas, komandiruočių terminai – nedideli, galbūt žmonėms, nemokantiems užsienio kalbos, taip dirbti ir saugiau, ir parankiau, tačiau rinktis derėtų apsvarsčius visus argumentus „už“ ir „prieš“.

Jei reikia, tai reikia

Gyvename name, kuris priklauso bendrijai. Keliuose butuose per siūles pradėjo drėkti sienos. Ar gali bendrijos pirmininkas priversti užtaisyti viso namo siūles, nors kiti gyventojai nesutinka? Aiškinama, kad yra surašyti aktai ir reikia tvarkyti viso namo siūles. Kas bus, jeigu gyventojai, kuriems nereikia tvarkyti siūlių, nemokės?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Jo privalu laikytis visiems.

Matyt, kelios nesandarios siūlės paskatino apžiūrėti viso namo siūlių būklę ir sutvarkyti nelaukiant, kol į butus ims bėgti vanduo. Tad daug svarstyti nėra ką, nebent manote, kad siūlės yra puikios būklės. Jei gyventojai už privalomuosius namo priežiūros darbus nemokės, tai teismo gali būti pripažinta skola ir, tuomet jos nesumokėjus, išieškoma priverstinai per antstolius.

Bičių duonelė – ne visiems

Gydausi onkologijos skyriuje. Ar bičių duonelė turi šalutinį poveikį?

Bičių duonelė gaunama, kai bitės surinktas žiedadulkes suslegia korių akutėse, kur vyksta fermentacija. Bičių duonelėje yra baltymų (proteinų), angliavandenių, lipidų, eterinių aliejų, fenolio junginių, mikroelementų, daugiau nei 40 fermentų, visų natūralių aminorūgščių, labai daug vitaminų, įskaitant beta karoteną. Tai nuostabus baltyminis maistas bitėms ir ne tik joms.

Duonelėje esantys baltymai padeda greitai atgauti prarastas jėgas, tonizuoja organizmą, stimuliuoja imuninę sistemą ir didina atsparumą stresui, kompensuoja vitaminų ir mikroelementų stygių. Didelis kiekis kalio teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl bičių duonelė pasitelkiama aterosklerozės, infarkto ir insulto prevencijai.

Tačiau nerekomenduojama jos vartoti, jei žmogus yra alergiškas medui ir kitiems bičių produktams, serga III–IV stadijos onkologine liga, apleistu diabetu, jį vargina kraujo krešumo problemos ar jam diagnozuotas skydliaukės hiperaktyvumas. Bičių duonelę be jokių ribojimų, tiesa, paisydami saiko, gali vartoti tik sveiki žmonės, visais kitais atvejais reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ