Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


Ploviklio gerti nereikia


Neseniai per televiziją girdėjau, kad indų plovikliai yra nuodingi, kad plovikliu išplautą lėkštę reikia skalauti vandeniu 10 minučių. Ar tai tiesa?


Akivaizdu, kad ploviklių gerai nenuplovus nuo maistui dėti naudojamų indų paviršių dalis antibakterinių medžiagų gali patekti į žmonių žarnyną ir neigiamai paveikti naudingą mikroflorą, gali imti kamuoti disbakteriozė, vidurių pūtimas. Aišku, neatlikta jokių tyrimų, kiek indų ploviklio reikia suvartoti, kad pasireikštų minėti simptomai.


Egzistuoja tokia teorija, kad norint pašalinti indų ploviklio likučius nuo lėkščių reikia jas skalauti net 10 kartų. Tikriausiai tokią informaciją ir girdėjote. Jei kiekvieną lėkštę plautume 10 minučių, dviejų asmenų pietų indų plovimas truktų gerą valandą.


Jeigu rimtai, tai tiesiog reikia laikytis kelių taisyklių. Visų pirma, prieš perkant būtina perskaityti ploviklių sudėtį. Jų yra ir labiau tausojančių aplinką bei žmonių sveikatą. Galiausiai galima indus plauti su paprasta soda ir karštu vandeniu. Antroji taisyklė (jos dažniausiai nepaiso buitinės chemijos naudotojai) – saikingai naudoti ploviklius.

REKLAMA


Populiarieji indų plovikliai yra tikrai labai efektyvūs, ir plaunant indus jų pakanka vos mažo lašelio ant kempinėlės. Taip tausosite ne tik savo organizmą, bet ir aplinką, nes plovikliai su vandeniu pasklinda gamtoje. Be abejo, visuomet indus reikia gerai nuskalauti kuo karštesniu vandeniu.


Įstatymai – ne individualūs užsakymai


Nuosavame daugiabučio namo bute gyvenu vienas. Aukštu žemiau esančiame tokiame pat bute gyvena keturi asmenys. Už tokias paslaugas kaip buitinių atliekų išvežimas ar laiptinės valymas mes mokame vienodai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Aš jaučiuosi paprasčiausiai apvagiamas. Norėčiau sužinoti, ar yra teisėta rinkti mokesčius tik pagal buto plotą?


Ši nuostata yra įteisinta Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje „Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant“. Jame teigiama, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

REKLAMA


Kaip ir kiti įstatymai, ši Civilinio kodekso nuostata yra tam tikras konsensusas, skirtingų interesų vidurkis ir negali kiekvienam asmeniui tikti kaip nulietas, lyg drabužis, pasiūtas pagal individualų užsakymą. Nustatytas mokėjimo principas, kad daugiau moka tas, kuris turi didesnio ploto butą, atitinka esminį principą, kad daugiau moka turtingesnis.


Mokėti už paslaugas pagal gyventojų skaičių šiais laikais – labai nepatikima, be to, toks mokėjimo būdas kelia didelę sumaištį. Jūs matote tik keturis savo kaimynus, tačiau, atsižvelgiant į platesnį kontekstą, reikėtų apsispręsti, ar mokesčius skaičiuoti pagal bute gyvenamąją vietą deklaravusių, ar pagal realiai gyvenančių asmenų skaičių. Gyvenamąją vietą deklaravusių ir realiai gyvenančių asmenų skaičius gali smarkiai skirtis. Gali būti, kad bute gyvenamąją vietą deklaravęs yra vienas žmogus, tačiau jis pats ten negyvena ir nuomoja butą keliems žmonėms. Juk taip būna gana dažnai. Kaip tuomet?
Realiai gyvenančius asmenis nustatyti sunku: kas nors turi lakstyti po aukštus ir stebėti, kas atsikraustė, kas išsikraustė, kas susirado širdies draugą, kas jį išvijo, ar draugas nuolatos gyvena, ar tik pasirodo kelis kartus per savaitę.


Aišku, greičiausiai visi, išpūtę akis, sakys, kad tik ateina, o ne gyvena, ir t. t. Tad kas užsiims gyventojų stebėjimu ir skaičiavimu? Net jeigu atsirastų toks entuziastas, kokią juridinę reikšmę turėtų jo teiginiai apie žmonių skaičių?



Jei daugiabučio gyventojų skaičius – daugmaž stabilus ir visi vieni kitus pažįsta, bendraturčiai gali susitarti už kai kurias paslaugas mokėti kitais principais, tačiau susitarimai neturi prieštarauti įstatymų normoms ir būtinas 100 proc. savininkų ar bendrijos narių sutikimas. Dažnai būna taip, kad gyvenantieji dideliuose butuose balsų dauguma priima sprendimą, jog visų butų savininkai už paslaugas mokėtų vienodai, tačiau tai prieštarauja įstatymams.


Pasyvumas reiškia pritarimą


Mūsų bendriją sudaro 5 namai, 200 butų, 154 bendrijos nariai. Pirmininkė vadovauja bendrijai nuo 2001 m. Darbo sutartis pasirašoma ir tęsiama su ne bendrijos nariais ir net neturinčiais butų bendrijos namuose asmenimis. Visi finansiniai klausimai sprendžiami ne visuotiniuose susirinkimuose, o su keturiais valdybos nariais (du iš jų – ne bendrijos nariai).


Bylinėjantis su bendrijos nariais samdomi trys advokatai, iš bendrijos administravimo lėšų jiems mokamas atlyginimas (po 50 eurų už darbo valandą).


Tik 2014 m. buvo bandoma sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą – jis neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Pakartotinis – taip pat. Teisme šiuo metu yra apie 11 bylų, bylinėjamasi su bendrijos nariais, kurie reikalauja panaikinti neteisėtus, suklastotus valdybos susirinkimų protokolus. 2018 m. vasario 7 d. šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas dėl bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo. Ar tai teisėta, ar galima nepaisyti bendrijos narių nuomonės?


Kartais tikrai atrodo, kad jei sėdėsime tyliai, nieko nedarysime ir niekam nekliudysime, problemos praeis pro šalį. Tačiau, atvirkščiai, problemos tik gilėja: 11 bylų – ne juokas. Ir be reikalo teigiate, kad bendrijos narių nuomonės nepaisoma – pasyvumas laikomas pritarimu, tai yra savotiška nuomonė apie tai, kas vyksta.

REKLAMA


Jeigu netenkino bendrijos pirmininkės ir valdybos veikla, bet kuriuo momentu neeiliniame visuotiniame susirinkime galėjote išrinkti naują pirmininką ir valdybą. Aišku, sušaukti susirinkimą – darbas ne iš lengvųjų, kaip supratau iš laiško, gyventojai nevaikšto į susirinkimus net esant tokiai aštriai padėčiai, kokia ji tapo dabar.


Tiesa, 2012 m., žinant šią problemą, bendrijose buvo įteisintas balsavimas raštu. Tereikia, vadovaujantis patvirtintu aprašu, apeiti butus ir surinkti bendrijos narių parašus.


Matant, kad gyventojai patys nesusitvarko su problemomis, 2012 m. įstatymu buvo nustatyta, kad bendrijas kontroliuoti ir prižiūrėti privalo savivaldybės. Taigi galėjote kreiptis į savivaldybę su kolektyviniu skundu.


Dabar, kai jūsų bendrijos reikalai jau pateko į teismą, viskas bus ir išsiaiškinta teisme. Tikimės, kad turite gerą advokatą. Bendrijos likvidavimas jums būtų ne pats blogiausias variantas, paskui galėtumėte įkurti naują, normalią, bendriją arba samdyti namus administruojančią įmonę savo namui prižiūrėti. Tikriausiai taip tvarkytis būtų paprasčiau.


Hialurono rūgštis – ne tik veidui


Ar padeda hialurono rūgšties injekcijos į sąnarius?


Tikriausiai, kaip visuomet, vieniems padeda, kitiems – ne, be abejo, daug kas priklauso ir nuo sąnarių būklės. Tad pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju, nes tokios injekcijos nepigiai kainuoja. Gydymo kursą sudaro 3–5 injekcijos į sąnarį (po kiekvienos daroma savaitės pertrauka), viena ampulė kainuoja apie 70 eurų. Beje, galima hialurono rūgšties ampules nusipirkti vaistinėje, o suleisti poliklinikoje, tik tai daryti turi gydytojas, o ne slaugytojas.


Hialurono rūgšties injekcijos leidžiamos į sąnarines ertmes, dėl to pagerėja artrozės pažeistų sąnarių būklė, atitolinamas protezavimo laikas. Gydytojai rekomenduoja hialurono rūgšties injekcijas į kelių sąnarius derinti su kasdieniu važinėjimu dviračiu. Judant medžiaga gali giliau įsigerti į kremzles.

REKLAMA


Taip pat hialurono rūgšties injekcijos skatina sąnarinio tepalo gamybą. Kai šio tepalo būna pakankamai, kremzlės judėdamos nebesitrina ir daugiau nenusidėvi. Be to, įrodyta, kad hialurono rūgštis slopina uždegimą.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>