Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


Vis tiek teks tartis


Man 59 metai. Dirbu gydymo įstaigoje slaugytoja. Darbo stažas toje pačioje įstaigoje – 39 metai. Man nustatytas neįgalumas, dėl pablogėjusios sveikatos noriu išeiti iš darbo. Kokia išeitinė išmoka man priklauso? Girdėjau, kad ir įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui medikams lieka tos pačios sąlygos?


Iš tikrųjų vasaros pradžioje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su medikų profesinėmis sąjungomis pasirašė kolektyvinę sutartį, kuria medikams išsaugomos kai kurios socialinės garantijos: atsižvelgus į konkretaus specialisto darbo pobūdį, darbuotojui užtikrintos ilgesnės atostogos ir trumpesnė darbo trukmė. Pasak viceministrės Gintarės Šakalytės, išėjimo iš darbo atveju galioja tie patys terminai ir išeitinės išmokos. Taip pat sutartyje numatyta terminuotos darbo sutarties galimybė nuolatinio pobūdžio darbui gydymo įstaigoje dirbti.


Tačiau asmeniškai jums tai nieko ypatingo nežada – norint išeiti iš darbo dėl ligos, yra reikalinga medikų išvada, kad šio darbo dirbti nebegalite, o pensinio amžiaus, kuriuo remdamasi galėtumėte išeiti iš darbo ir gauti išmoką, dar nesulaukėte. Tad jums telieka išeiti iš darbo šalių susitarimu, prieš tai susiderėjus dėl išeitinės išmokos.


Tiesą pasakius, medikams reikėtų atidžiau panagrinėti pasirašytą kolektyvinę sutartį, nes tikrai nebus taip, kad jiems lieka galioti senasis Darbo kodeksas. Tikriausiai susitarta tik dėl tam tikrų nuostatų.

REKLAMA


Įžūlus kaimynas


Gyvename nuosavame name, pastatytame 6 arų sklype. Mūsų kaimynai iš pietinės pusės palei visą tvorą yra pasodinę tujų gyvatvorę. Augalai siekia apie 4 m aukštį. Ši gyvatvorė driekiasi kaip tik palei mūsų daržą. Jame apie 1,5 m nuo tvoros dėl saulės stokos nenori augti jokie augalai, veša tik samanos. Kokios yra gyvatvorių sodinimo ir priežiūros taisyklės nuosavų namų kvartaluose?


Neseniai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse reglamentuota, kad be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu:


* medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, gali būti ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažiau kaip 1 m atstumas;


* gyvatvorė gali būti ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio.
Taigi jūsų kaimynas gerokai pažeidė galiojančius teisės aktus ir jums, tikėtina, teks rašyti skundą savivaldybei ar net kreiptis į teismą. Sprendžiant iš didelio pažeidimo masto, kaimynas yra gana įžūli asmenybė.

REKLAMA



Savo kiemo šeimininkai


Prašome paaiškinti, ar rajono savivaldybės taryba be daugiabučių namų gyventojų sutikimo gali priskirti žemės sklypus ir įpareigoti tvarkyti šių sklypų teritoriją, t. y. šienauti, šalinti krūmus, rinkti nukritusius medžių lapus ir kt., o, nesugebant atlikti šių darbų patiems, pavesti juos administruojančiai įmonei. Jei neturite galimybės paaiškinti išsamiau, bent jau nurodykite, kur galėtume gauti informacijos šiuo klausimu.


Daugelio miestų tvarkymo ir švaros taisyklėse (jos skiriasi, bet ne iš esmės) rašoma, kad, pavyzdžiui, teritorijų naudotojai privalo jiems priklausančioje teritorijoje nuolat palaikyti tvarką, švarą ir atlikti šiuos darbus: rinkti atliekas, valyti (šluoti, plauti purvą), vegetacijos metu šienauti aukštesnę nei 20 cm žolę (ypač piktžoles), o vejose – aukštesnę nei 10 cm ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį, prižiūrėti ir tvarkyti želdinius, žiemos metu dėl eismo saugumo reguliariai valyti sniegą ir ledą.


Žemės plotų priskyrimo daugiabučiams teisėtumą nagrinėjo ir teismai ir priėjo išvadą, kad daugiabučių namų gyventojai teritorijas aplink namus tvarkyti vis dėlto turės, kaip tai daro privačių namų savininkai ir įmonės.


Balsavimu ne viskas sprendžiama


Mūsų name yra šeši butai. Vienas butas – socialinis, du – nuomojami iš savivaldybės, trys – privatūs. Namą prieš keletą metų, nepasirašiusi jokių sutarčių su gyventojais, pradėjo administruoti įmonė. Per administravimo laikotarpį buvo atliekami kai kurie remonto darbai, tačiau niekada nebuvo tariamasi su gyventojais. Šių metų liepą buvo pakabintas skelbimas, kad name bus keičiamas šilumokaitis (jo kaina – 2 tūkst. eurų), nors gyventojai dėl šios paslaugos nesikreipė, susirinkimo ir balsavimo nebuvo, sutikimo keisti šilumokaitį taip pat niekas nepasirašė, tik kaupiamosios lėšos padidėjo nuo kelių iki kelių šimtų eurų (pagal gyvenamojo ploto dydį). Ar gali taip savavaliauti namo administratorius? Juk bet koks sprendimas turi būti priimtas namo butų savininkų balsų dauguma. Beje, kaip šiuo atveju, kai trys butai yra privatūs, o trys – savivaldybės, turėtų vykti balsavimas? Ar teisus namo administratorius, teigdamas, kad savivaldybės balsas yra svaresnis, nes jos valdomų butų plotas – didesnis?



Pagal įstatymą, jei daugiabučio namo gyventojai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė jiems priskiria administruojančią įmonę. Tiesa, ją gyventojai gali pakeisti. Tačiau, tikėtina, jūsų namo gyventojai nėra itin iniciatyvūs, tad reikia tenkintis ta įmone, kuri paskirta. Beje, nuosavybės forma ir balsų svoris šiuo atveju neturi jokios reikšmės – sprendimai priimami balsų dauguma.


Taip pat dera pasakyti, kad balsavimas nėra išeitis visais gyvenimo atvejais. Sakykim, kaip galima balsuoti, ar reikia keisti šilumokaitį, kai dauguma gyventojų net nežino, kaip jis atrodo ir kam reikalingas? Be to, egzistuoja privalomieji namo priežiūros reikalavimai, kuriuos vykdant jokių balsavimų nereikia – jei lyja per stogą ar skyla siena, susirinkimai ir balsavimai nevyksta.
Tad jums tiesiog reikia išsirinkti namo gyventoją ar kelis, kurie turėtų laiko ir šiek tiek kompetencijos domėtis namo reikalais ir bendrauti su administruojančia įmone, kad būtų kuo mažiau neaiškumų ir nepasitikėjimo.

Pienas ar vanduo?


Parašykite apie kokosų pieną. Pirkau neekologišką – tik vanduo. Pabandžiau ekologišką – vandenyje daug sukietėjusių kokosų. Kaip jį vartoti?


Kokosų pienas – šiais laikais vis labiau populiarėjantis karvių pieno pakaitalas, turintis daugybę pranašumų. Jis išgaunamas iš sunokusių kokosų viduje esančios baltos spalvos masės, pasižymi kremo konsistencija.


Tačiau kokosų pieno nederėtų maišyti su kokosų vandeniu, natūraliai aptinkamu nesunokusiuose kokosuose. Kitaip nei kokosų vanduo, kokosų pienas yra gaminamas: balta kokosų masė sumaišoma su vandeniu santykiu 1:1. Suprantama, kokosų pienas – kaloringesnis.


Beje, ir kokosų pieno būna skirtingos konsistencijos. Tirštas pienas gaunamas, kai kokosų masė smulkiai sutarkuojama, verdama vandenyje ir nusunkiama, kaip ruošiant didžkukulių tešlą. Skystas pienas gaunamas, kai marlėje likusi masė verdama dar kartą ir vėl nusunkiama. Galbūt ši informacija jums padės susigaudyti, ką nusipirkote.


Tirštas kokosų pienas naudojamas desertams gaminti, skystas – sriuboms, padažams. Kokosų piene esantis manganas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, kalis mažina kraujospūdį, vitaminas C stiprina imunitetą, o cinkas stabdo vėžio ląstelių augimą. Be to, kokosų pieną gali vartoti laktozės netoleruojantys žmonės ir tie, kuriuos vargina virškinimo sutrikimai bei sulėtėjęs metabolizmas.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris