Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


Skirtingos pensijos skirtingai didėja


Laikas eina, o man neduoda ramybės mintis apie valdžios pažadus padidinti pensijas po 20 eurų. Šios sumos, manau, laukė visi pensininkai. Deja, realybė tokia, kad vieniems davė po 11, kitiems – po 19 eurų, dar kitiems ir po 25 eurus pridėjo. Gal „Sodra“ suklydo – apskaičiavo po 20 proc. pensijos?

Iš tikrųjų buvo skelbiama, kad nuo šių metų sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija padidės apie 20 eurų ir sieks 287,6 euro. Vidutinė pensija, kaip žinome, yra išvestinis dydis, gautas sudėjus visas pensijas ir padalijus iš pensininkų skaičiaus.
Realybėje, kaip jūs ir pastebėjote, pensija kiekvienam pensininkui didėjo individualiai – priklausomai nuo kiekvieno žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Kitaip sakant, dažnai girdime tai, ką norėtume girdėti.


Siuntimo vis dėlto trūko


Profilaktiniam vaiko sveikatos patikrinimui atlikti turint šeimos gydytojo siuntimą galima patekti ir pas privačius gydytojus specialistus, už darbą jiems sumoka ligonių kasa. Ar turi būti išrašomi atskiri siuntimai pas kiekvieną gydytoją, ar užtenka, kad patikrinimo tikslas nurodomas vaiko sveikatos kortelėje? Neseniai mano sūnui gydytojas okulistas akis patikrino nemokamai, o už chirurgo konsultaciją teko sumokėti 29 eurus, remiantis formalia priežastimi – nėra šeimos gydytojo siuntimo. Kaip turėtų būti?

Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavome atsakymą, kad dėl profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo, norint gauti vaiko sveikatos pažymėjimą, pirmiausia reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją. Sveikatos patikrinimo metu šeimos gydytojas įvertina vaiko fizinę būklę, patikrina regą, klausą, atlieka kitus būtinus tyrimus. Tik šis gydytojas, patikrinęs vaiko sveikatą, nuspręs, ar reikalinga specialisto konsultacija dėl vaiko sveikatos būklės: diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos ir pan. Išduodant siuntimą pacientas (ar jo tėvai) turi būti informuojamas, kuriose gydymo įstaigose (nurodoma bent 3) teikiamos būtinos paslaugos.

REKLAMA


Turintys siuntimą privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi teisę patys pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje gydymo įstaigoje (tiek valstybinėje, tiek privačioje; nebūtinai toje, kurioje išduotas siuntimas), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo. Konsultacija, visi būtini tyrimai, kuriuos atlikti nurodo gydytojas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui tuomet nekainuoja. Pacientui pasirinkus sveikatos priežiūros paslaugas gauti toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba siunčiantysis gydytojas, siuntimas gali būti nepildomas, bet tai įrašoma asmens sveikatos kortelėje. Kai pacientas pasirenka kitos gydymo įstaigos specialistą, siuntimas turi būti išrašomas ir pateikiamas pacientui. Jei būtinos kelių gydytojų konsultacijos, pildomi keli siuntimai.


Taigi jūsų atveju, regis, atskirų siuntimų reikėjo, ir už chirurgo konsultaciją sumokėjote pagrįstai.


Valstybinė ligonių kasa dar pridūrė, kad dėl už paslaugas sumokėtų lėšų, kai abejojama teisėtumu, patariama kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu ten nepavyktų išsiaiškinti, reikėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą su prašymu išsiaiškinti, ar mokestis buvo paimtas teisėtai.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Siuntimo taip pat nereikia, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes tęsia tyrimą ar gydymą) ar pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Aišku, visada be siuntimo galima kreiptis į gydymo įstaigas dėl būtinosios medicinos pagalbos.

REKLAMA


Reikia daugiau žinių


2015 metais įsigijęs butą sumontavau šarvuotąsias duris ir įstiklinau balkoną. Šiais metais pardaviau ir „uždirbau“ 1 000 eurų. Mokesčių inspekcija nuo šios sumos reikalauja sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nors investavau daugiau ir turiu atitinkamus dokumentus. Priežastis – neva nebuvo užregistruotas remontas. Gal galite paaiškinti situaciją?


Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ), reikės mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Šis mokestis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus ir išlaidas, skirtas šio turto remontui. Žinoma, visos patirtos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Pavyzdžiui, jeigu butą pirkote už 100 000 eurų ir norėsite jį parduoti už 130 000 eurų, skirtumas tarp gautų pajamų ir buto kainos bus 30 000 eurų. Iš šios sumos reikia atimti išlaidas, skirtas šiam turtui įsigyti (mokestį notarui, Registrų centrui už turto įregistravimą) ir remontuoti, ir tuomet apskaičiuoti 15 proc. mokestį.


GPMĮ yra numatyti šie atvejai, kada nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio pardavus nekilnojamąjį turtą:
* jei turtas įsigytas ar paveldėtas prieš 10 metų (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 p.);
* jei parduodamas turtas už mažesnę kainą, nei buvo įsigytas;
* jei pastaruosius 2 metus čia buvo jūsų deklaruota gyvenamoji vieta (taikoma tik parduodant butus, gyvenamuosius namus) (GPMĮ 17 str. 1 d. 53 p.);
* jei parduodamame būste esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienus metus nuo šio būsto pardavimo nusipirksite kitą būstą ir jame deklaruosite savo gyvenamąją vietą; mokesčių už būsto pardavimą mokėti taip pat nereikės (taikoma tik parduodant butus, gyvenamuosius namus) (GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p.).



Tačiau jeigu iš jūsų reikalauja mokesčio, tikėtina, kad šios išimtys jums negalioja. Toliau aišku tik tiek, kad negalite pagrįsti išlaidų butui remontuoti arba net ir jas pagrindus skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų išeina kaip tik tas minėtas 1 000 eurų, nes butas gerokai pabrango.
Remiantis minėta informacija, reikėtų dar kartą stengtis išsiaiškinti asmeniškai, bet visuomet prieš tai reikia šiek tiek pasikaustyti rūpimu klausimu.


Dėl mitybos patars gydytojai


Norėčiau sužinoti apie ligą, kuria susirgau, – lėtinį atrofinį gastritą. Šeimos gydytoja man pasakė, kad ši liga – negydoma, vaistų ir jokių lengvatų nėra, nors liga – baisi. Gydausi specialia dieta, maisto asortimentas nėra gausus, praktiškai – badas.

Lėtinis gastritas – dažna liga. Jis gali būti pirminė liga ar kitų ligų padarinys, kartais tik vienas iš daugelio sudėtingos ligos simptomų, ypač sergant piktybine anemija, Adisono ar kitomis ligomis. Esant lėtiniam gastritui vystosi distrofiniai, atrofiniai ir degeneraciniai gleivinės pakitimai. Palaipsniui paviršinis gastritas pereina į atrofinį.


Išties jokio ypatingo šios ligos gydymo nėra, jai paūmėjus gydoma simptomiškai, taikomas ir sanatorinis gydymas. Tačiau tokie dideli maisto vartojimo apribojimai, kad grėstų badas, niekur neminimi. Tiesiog reikia 4 ar 5 kartus per dieną mažomis porcijomis valgyti švelnų, lengvai virškinamą, vitaminingą maistą. Tačiau už akių sunku patarinėti, vertėtų dėl mitybos pasitarti su specialistais.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą