Savaime suprantama, kad, minėdama atkurtos valstybės šimtmetį, visuomenė kelia idėjas, kuriomis ir norėtų įprasminti šią datą. Juk sukaktys, minėjimai, jubiliejai greitai praeina ir kasdienybė karaliauja toliau. Ilgam išlieka tik įgyvendinti sumanymai.

Tad užsidegę žmonės iš daugybės pasiūlymų ir išrinko tris svarbiausias idėjas: įteisinti dvigubą pilietybę, paversti mokytojo profesiją prestižine (realiai, o ne nuolatinėmis deklaracijomis) ir padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstus bei mažinti biurokratiją skaitmeninant valstybės paslaugas. Pasirodo, visos trys idėjos persipina. Jei ne masinė ir tebesitęsianti emigracija, ar kalbėtume šiandien apie dvigubą pilietybę?

Mažėjant mokinių skaičiui (ir ne tik dėl emigracijos), ir toliau menksta tas be galo kuklus mokytojo profesijos socialinis statusas. Nors prieškariu mokytojas buvo gerbiamas greta kunigo ir gydytojo. Taip, įsigytas būstas lengvatinėmis sąlygomis būtų nemenka paspirtis jaunoms šeimoms, tačiau ko ji bus verta, jei algos (ir ne tik jaunimo) ir toliau bus mažos?

O kokios romantiškos buvo Sąjūdžio idėjos: tuoj mes gyvensime kaip skandinavai... Deja, vis labiau dreifuojame ne į šiaurę, o į pietus, kur šalis kamuoja prieštaros ir socialinė nelygybė. Tad kyla realus klausimas: ar įgyvendinsime išsikeltus tikslus?
Arūnas MARCINKEVIČIUS

Dar treji metai kalbų ir pažadų

Gabrielius LANDSBERGIS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas:

– Tai, kad idėjas Lietuvai kelia ne Seimas, o žiniasklaida, reiškia, jog greičiausiai tos idėjos nebus įgyvendintos. Nors tam rimtais veidais pritaria dauguma parlamentarų: taip, švietimas ar mokytojų profesijos prestižas yra rimta problema.

Ir nors laikas priimti sprendimus jau atėjęs, aš nematau nei Vyriausybės, kuri pasiūlytų sprendimus, nei Seimo valdančiosios daugumos, kuri atsiribotų nuo pavienių Seimo narių interesų ir siektų bendro gėrio. Todėl dar trejus metus džiaugsimės bent jau atsakinga žiniasklaida, telkiančia visuomenę ir keliančia reikiamas idėjas.

Ar būtų galima įgyvendinti pateiktas idėjas? Manau, kad mokytojų profesijos prestižo kėlimas yra įgyvendinama ir tikrai svarbi idėja. Ir jos realizavimas turėtų prasidėti nuo prestižinių studijų geriausiuose šalies universitetuose. Štai mediko profesija pritraukia gabiausius šalies mokinius, nes pačios studijos yra laikomos prestižinėmis. Taip galėtų būti ir dėl pedagogikos studijų. Noriu tikėti, kad vieną dieną šalies gabiausieji ims rimtai svarstyti apie pedagogikos studijas.

Noras keisti Lietuvą negali būti švaistomas

Gintautas PALUCKAS, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas:

– Nieko nuostabaus, kad emigracija, švietimo kokybė, jaunų žmonių galimybės, mažos pajamos, klampi biurokratija ir korupcija sulaukė didžiausio idėjų siūlytojų dėmesio. Dvigubos pilietybės idėja, mano įsitikinimu, šiek tiek pervertinama ir į laimėtojų trejetuką pateko tik dėl itin aktyvaus išeivijos balsavimo internetu. Tačiau idėja paversti mokytojo profesiją prestižine išties pelnytai rikiuojasi ant nugalėtojų pakylos.

Nepakanka pedagogams didinti atlyginimų, reikia ir mūsų pačių įsipareigojimo pripažinti mokytojų autoritetą, nemenkinti jų profesijos svarbos ir skiepyti vaikams pagarbą mokytojams. Be to, iš pusantro tūkstančio idėjų išrinkus tris, svarbu nepamiršti kitų. Juk tai – mūsų žmonių noras keisti Lietuvą. Ir noras likti tėvynėje ir ją keisti negali būti švaistomas veltui. Linkiu valdantiesiems tai suprasti.

Laikas rūpintis piliečių interesais

Eugenijus GENTVILAS, Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Seimo frakcijos seniūnas:

– Galėtume sakyti, kad dabartinio idėjų vajaus rezultatai savo mastu neprilygsta ankstesnėms idėjoms – įstoti į Europos Sąjungą, NATO. Nebent dvigubos pilietybės idėja yra plati, tautos sutelkimo, didesnės ir globalios Lietuvos siekianti mintis. O kitos – diskutuotinos, tolygios daugeliui kitų idėjų, kurios nepateko į pirmąjį trejetuką. Tačiau ar turėtume būti tokie skeptiški?

Nemanau. Tiesiog turime suprasti, kad Lietuva, atkūrusi savo valstybę ir tapusi svarbiausių mūsų gyvastį užtikrinančių organizacijų nare, pradeda gyventi normalios valstybės gyvenimą.

Užtikrinus valstybės saugumo reikalus, laikas rūpintis piliečių savijauta. Tad dabar ieškojome idėjų, kaip ne pačią valstybę stiprinti, o kaip užtikrinti valstybės stiprumą, saugumą, stiprinant jos piliečių interesus. Tai – kito mastelio idėjos, tačiau jų paskirtis – ta pati: turėti brandžią, pilietišką, žmonių interesais ir iniciatyvomis paremtą Lietuvos valstybę.

Teisės turi būti susijusios su pareigomis

Remigijus ŽEMAITAITIS, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas:

– Dviguba pilietybė turi būti įteisinta tik su tam tikromis sąlygomis. Ar žmonės, turėdami dvigubą pilietybę, gali dalyvauti balsavime ir spręsti Lietuvoje esančių žmonių likimus bei jiems nustatyti gyvenimo sąlygas? O mokesčiai? Ar tokie asmenys sutiks mokėti visus mokesčius Lietuvai, nesvarbu, gyvena užsienyje laikinai ar visą laiką?

O kaip bus dėl pareigos tarnauti Lietuvos kariuomenėje, jeigu bus visuotinė karo prievolė? Ar šie asmenys irgi turės atvykti iš Anglijos ar Norvegijos ir tarnauti Lietuvoje? Tad prieš suteikdami dvigubą pilietybę mes, liekantys Lietuvoje, turime viską gerai apsvarstyti, įsiklausyti ir į emigrantų argumentus.

Tik dėl vakarietiškos kultūros mūsų mokiniai žino vien teises, o pareigas palieka ateičiai. Manau, kad jei ir mokytojai pamatytų, kad turi daugiau teisių, tada ir oriau jaustųsi. Nors kelti atlyginimus pedagogams irgi labai svarbu.

Jaunos šeimos norėtų kurtis ir kurtųsi, jeigu matytų, kad galima užsidirbti, o ne prašyti. Tačiau ši Vyriausybė, užuot skatinusi jaunas šeimas dirbti ir užsidirbti, atlieka nereikalingus eksperimentus su privalomuoju sveikatos draudimu.

Visos ankstesnės valdžios mėgino mažinti biurokratiją. Tačiau patys biurokratai, tik atėjus naujai valdžiai, pakloja ant stalo šimtus argumentų, kodėl viena ar kita tarnyba yra būtina, ir dar pasiūlo jiems skirti vis kvailesnių uždavinių, kad tik biurokratų padaugėtų...

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ