Kam išleidžia pinigus vidutinis lietuvis?

Kam išleidžia pinigus vidutinis lietuvis?


Lietuvos valdžia labiau mėgsta skaičiuoti mūsų visų pinigus, o bankininkus domina ir situacija atskirų piliečių kišenėse. O tai daug ką pasako ir apie mus, ir apie mūsų šalį.


Štai neseniai „Swedbank“ specialistai nukreipė profesinius žvilgsnius į lietuvių išlaidas ir štai ką pamatė. Pirma, mes ir toliau daugiausia pajamų išleidžiame maistui – net penktadalį. Antra, transportas „suvalgo“ aštundalį, o komunalinės išlaidos – dešimtadalį mūsų algų. Alkoholiniams gėrimams ir sveikatai išleidžiame lygiai tiek pat – beveik po 7 proc. savo pajamų. Vos vos mažiau nei kultūrai (7 proc.). Visoms kitoms išlaidoms tenka gerokai mažiau pinigų.


Ir kokias gi galima daryti išvadas? Pirmiausia esame dar labai toli iki vakariečių, kuriems išlaidos maistui – tikrai ne svarbiausia. Be to, jau kelis šimtus metų kapitalizmą statantys daugiau patyrę Vakarų Europos gyventojai gerokai labiau vertina sveikatą. Alkoholizmo bėdų netrūksta ir ten, tik vakariečiams ši prekė, palyginti su pajamomis, gerokai pigesnė. Mat mūsų besikeičiančios valdžios ir toliau naiviai tiki: branginant alkoholį ir tabaką žmonės mažiau ir geria, ir rūko. Bankininkų tyrinėjimai liudija ką kita: kas gėrė – tie geria ir toliau. Ir svarbiausia: ar tokie tyrimai kada nors bus naudingi valstybės institucijoms?

Arūnas Marcinkevičius


Daugiau slepia, nei parodo

Povilas GYLYS, Vilniaus universiteto profesorius:


– Bankininkai daro tą pačią metodologinę klaidą, kaip ir politikai, mėgstantys pasigirti gerėjančiu gyvenimu Lietuvoje. Vertinant gyventojų išlaidas svarbu žinoti ne tik išlaidų struktūrą – kokią dalį ir kam išleidžia gyventojai, bet ir koks žmonių pajamų dydis. Šiuo atžvilgiu gyventojus galima grupuoti į skurstančius, vidutiniokus, pasiturinčius ir turtingus.

REKLAMA


Visos šios grupės leidžia pinigus maistui, drabužiams ir avalynei, būstui išlaikyti, transportui ir ryšiams ir t. t. Tačiau procentinė išlaidų dalis, skirta vieniems ar kitiems poreikiams tenkinti, ne visada atskleidžia tikrąją vartojimo situaciją. Pavyzdžiui, ir vidutiniokas, ir turtingas lietuvis, tarkime, drabužiams gali skirti labai panašiai – apie 8 proc. – savo išlaidų. Tačiau vidutiniokui tai gali būti koks šimtas eurų, o turtuoliui– tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių eurų. Procentai beveik vienodi, bet absoliučios sumos smarkiai skiriasi. Tad Lietuva ir toliau išlieka mažų algų, mažų pensijų, mažų išmokų ir t. t. šalis. Vadinasi, ir mažų išlaidų šalis. Skurdas mūsų visuomenėje nepagrįstai didelis, tačiau tai stengiamasi nutylėti, besidangstant augančiu bendruoju vidaus produktu ir pan.


Gerėjančio gyvenimo pojūtį stabdo kainos

Rasa BUDBERGYTĖ, Seimo narė, socialdemokratė:


– Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2012 m., vartojimo išlaidos išaugo penktadaliu, augo ir būtiniausios išlaidos (maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, transportui ir sveikatos priežiūrai), bet jų dalis visose vartojimo išlaidose mažėjo. Tai reiškia, kad žmonių gyvenimas gerėjo: jie galėjo išleisti daugiau laisvalaikiui, kultūrai, būstui apstatyti, namų apyvokos įrangai, kavinėms ir restoranams.


Pernai siautusi infliacija gerėjančio gyvenimo pojūtį kiek sumažino. Ir nors atlyginimai augo, didžiulė pajamų nelygybė neleidžia vidutiniam statistiniam lietuviui daugiau lėšų skirti gyvenimo kokybei gerinti, investuojant į išsilavinimą, sveiką gyvenseną ar santaupas oriai senatvei. Nors turime didžiausią ekonomiką tarp Baltijos šalių, esame vidutiniškai išsivysčiusi šalis (palyginti su visu pasauliu), vidutinės namų ūkio vartojimo išlaidos tebėra kuklios – vos 298 eurai vienam asmeniui per mėnesį.

REKLAMA


Maistui skiriamos išlaidos mažėja

Paulius MORKŪNAS, Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas:


– Lietuvos (duomenys pateikti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) gyventojai daugiausia išleidžia maisto produktams beveik 30 proc. (įskaitant ir alkoholinius gėrimus bei tabaką), transportui (15,5 proc.), būsto priežiūros ir komunalinėms paslaugoms (10,2 proc.). Minėtos išlaidos maistui ne tik apie 9,4 proc. punkto viršija euro zonos vidurkį (19,6 proc.), bet ir yra antros pagal dydį euro zonoje po Latvijos (30,8 proc.).


O išlaidos būsto priežiūros ir komunalinėms paslaugoms trečdaliu mažesnės nei euro zonos vidurkis (15,8 proc.). Vis dėlto pastebima: bėgant laikui, abiem grupėms skiriama išlaidų dalis Lietuvoje mažėja. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išlaidų, skiriamų maistui (įskaitant ir alkoholinius gėrimus bei tabaką), dalis sumažėjo maždaug šeštadaliu, o išlaidos būsto priežiūros ir komunalinėms paslaugoms – maždaug penktadaliu. Taigi didesnę išlaidų dalį vartotojai dabar skiria transportui, aprangai ir avalynei, būstui įrengti, poilsiui.


Reikalinga teisingesnė mokesčių sistema


Žygimantas PAVILIONIS, TS-LKD frakcijos Seime narys:


– Lietuvoje vidurinė klasė sudaro tik 10 proc. gyventojų, o Vakaruose jų yra 30–40 proc., o Švedijoje net 50 proc. Tai ulemia ir demokratijos kokybę šalyje, ir gebėjimą atsispirti išorės grėsmėms. Mūsų šalyje matome didelę pajamų nelygybę tarp didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, ir kitų šalies regionų. Kita vertus, netgi didžiuosiuose miestuose dirbančių ir gyvenančių žmonių gaunamos pajamos pasiskirsto netolygiai: vieni gauna didelius atlyginimus, o kitiems tie atlyginimai nedidėja jau daugelį metų (pavyzdžiui, mokytojams, valstybės tarnautojams, dėstytojams, gaisrininkams ir t. t.). Matydamas bendrą pajamų vidurkį, dažnas prekybininkas skuba tuo pasinaudoti ir maskuoja didinamą prekių antkainį, teigdamas, girdi, kainos atitinka vidutines žmonių gaunamas pajamas.



Dėl tokio elgesio lietuviai skiria maisto produktams neproporcingai daug pajamų. Didelės išlaidos maistui mažina gyventojų galimybes geriau patenkinti kitus poreikius: aprangos, laisvalaikio, švietimo. Vis dėlto dėl susidariusios padėties negalime kaltinti vien stambiųjų prekybininkų: jie veikia taip, kaip jiems leidžia valstybėje galiojančios taisyklės, o jas būtina keisti. Kartu privalu didinti daugumos dirbančiųjų pajamas reformuojant mokesčių sistemą – Lietuvai būtina teisingesnė ir solidaresnė mokesčių sistema.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris