Jei ką bandydavo (ir, aišku, jei spėdavo) įgyvendinti socialdemokratai, vėliau į valdžią atėję konservatoriai būtinai tai perdarydavo savaip, ir atvirkščiai. Deja, ir „valstiečiai“ tęsia ankstesnių valdančiųjų koalicijų veiksmų estafetę. Nors visa komanda socialinių problemų specialistų mūsų politikų primygtinai prašė: leiskite bent kelerius metus pensijų kaupimo sistemai veikti nekeistai. Ne, atsakė dabar valdžioje esantys politikai – būtinai imsis savo. Antrąją pensijų kaupimo sistemos pakopą naikins, visus kaip avis suvarys į „Sodros“ gardą.

Ar bandė savo planus ir ketinimus naujieji valdantieji derinti su šios srities specialistais? Ne. Ar siūlo žmonėms patiems padidinti įmokas į minėtus fondus, jei „Sodra“ nebemokės į juos savosios dalies? Ne. Ar paklausė tų fondų valdytojų nuomonės, ką siūlo jie valstybės ir „Sodros“ naštai sumažinti? Taip pat ne. Nors šiuos pokyčius pajus net 1,2 mln. žmonių.

Taip, daliai mūsų gyventojų dėl mažų atlyginimų iš tikrųjų neapsimoka mokėti įmokų ir į „Sodros“, ir į privačius fondus. Tačiau, pirma, valstybė turėtų leisti piliečiams pirmiausia patiems dėl to apsispręsti. Antra (ir svarbiausia), politikai turi sudaryti kuo palankesnes sąlygas piliečiams patiems kuo daugiau užsidirbti, o ne reguliuoti jų gyvenimą nesibaigiančiomis pertvarkomis.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Nesupriešinkime dabartinių ir būsimųjų pensininkų

Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:

– Kiekvieną kartą diskutuodami apie ateities ir dabarties pensininkų gerovę, mes turime atsiminti išskirtinai pesimistines Lietuvos demografines tendencijas. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena 1,9 mln. darbingo amžiaus gyventojų. Po dviejų dešimtmečių jų sumažės net puse milijono – iki 1,4 mln. Per tą patį laikotarpį pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 550 tūkst. iki 600 tūkst. Mažėjantis dirbančiųjų ir augantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad kiekvienais metais bus vis sunkiau pensininkų poreikius patenkinti vien lėšomis, gaunamomis iš socialinio draudimo įmokų.

Suvokiant šias tendencijas ir iššūkius, dar 2004 m. Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma, kurios esmė – leisti dirbantiesiems dalį savo socialinių draudimo įmokų nukreipti į savo sąskaitas pensijų fonduose. Per tą laikotarpį pensijų sistema ne kartą keitėsi, tačiau didžiausia problema liko: dirbantieji savo pensijai kaupti gali skirti tik labai mažą dalį atlyginimo – gerokai mažesnę, nei buvo žadama pensijų reformos pradžioje. Reikia spręsti šią problemą, nes dalis dirbančiųjų iš tiesų nesukaups pakankamai lėšų, kad galėtų gauti papildomą nuolatinę pensiją – priedą prie „Sodros“ pensijos.

Tačiau tikrai negalime diskutuoti apie tai, kad pensijų kaupimas nebuvo efektyvus ar neturi prasmės – be jo ateities pensininkų perspektyvos bus gerokai niūresnės nei šiandienių. Dabar svarbiausia – nebandyti dabarties iššūkių ir problemų spręsti vien ateities pensininkų „sąskaita“. Tai būtų neproduktyvus žingsnis, nesprendžiantis problemos, neužtikrinantis valstybės finansų tvarumo ir galbūt supriešinantis skirtingų kartų atstovus.

Pirmiausia stabdykime visuomenės senėjimą

Rimantas DAGYS, Seimo narys:

– Kol kas kalbėti apie galimą antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos reformą yra tas pats, kas burti Taro kortomis. Vieši įvairių pareigūnų pamąstymai apie reformas dažniausiai nieko nereiškia – lieka tik pašnekesiais. Norint iš tikrųjų išspręsti senatvės pensijų sistemos problemas, reikėjo dar šiemet imtis veiksmų. Ar tikrai tai, kas bent jau kalbama, bus daroma kitąmet? Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro kalbų neaišku, nes jo minimi pokyčiai būtų skausmingi ir reikalautų mokesčių pertvarkos, kuri kol kas nėra numatyta. Iki šiol taip pat nėra aišku, iš ko, keičiant pensijų sistemą, būtų finansuojamos antrosios pakopos pensijos? Kas bus su tais, kurie šiuo metu ta pakopa naudojasi?

Ir ar valdančioji dauguma prieš būsimuosius Prezidento rinkimus, kuriuose galimybės dalyvauti neatmeta Premjeras Saulius Skvernelis, ryšis pajudinti daugiau nei milijono šioje sistemoje dalyvaujančių žmonių interesus?

Svarstytina mintis, kad ta dalis, kuri pervedama į pensijų fondus, galėtų patekti į valstybės biudžetą ir tai būtų žymus palengvinimas „Sodros“ pensininkams. Tačiau tuomet valstybės biudžetas netektų nemažai milijonų eurų ir jiems kompensuoti galbūt tektų įvesti naujus mokesčius. Finansų ministras apie tai kukliai tyli, o nežinant jo atsakymo tolesnė diskusija apie pensijų sistemos reformą tampa teorinė.

Aš nesu didelis antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos šalininkas. Ir ši, ir „Sodros“ pensijų sistema turi savų pranašumų ir trūkumų. „Sodros“ solidarumo principas, kai jaunesni dirbantys asmenys išlaiko senesnius, garantuoja, kad pensininkai visada gaus tam tikrų pajamų. Taip, papildomas kaupimas gali duoti šiokių tokių pajamų senatvėje, tačiau tai priklauso nuo to, ar gera bus valstybės ekonominė padėtis. Abi sistemos gerai veiks tik vieninteliu atveju: jei rasime būdą sustabdyti visuomenės senėjimą. Nė viena iš jų neturi perspektyvos be dirbančių žmonių.

„Sodros“ biudžetą gelbėtų užsieniečiai

Aleksandras IZGORODINAS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas:

– Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius 5 metus laisvų darbo vietų skaičius išaugo dukart, o užimtų – tik 8 proc. Toks ryškus darbo jėgos stygius sparčiai stumia darbo užmokestį aukštyn: per minėtą laikotarpį atlyginimai Lietuvoje padidėjo beveik 40 proc.; užimame trečiąją vietą visoje Europos Sąjungoje pagal atlygio už darbą augimo tempą.

Sparčiai kylantys atlyginimai atitinkamai pildo valstybės biudžetą. Ateityje tai gali lemti ir didesnes pensijas. Tačiau įmokos „Sodrai“ didėja jau šiandien. Ir „Sodros“ biudžetas dar labiau papilnėtų, jeigu Lietuva taikytų liberalesnes užsienio darbo jėgos įvežimo taisykles. Pramonės srityje šiuo metu yra itin didelis užsienio darbo jėgos potencialas. Šiame sektoriuje per pastaruosius 5 metus laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 84 proc., o užimtų – tik 12 proc. Šiuo metu jame yra registruotos net 3 558 laisvos darbo vietos, arba beveik penktadalis visų laisvų darbo vietų, t. y. daugiau nei bet kokiame kitame sektoriuje.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"