Brangsta dyzelinas ir rūkalai: kas laimės?

Brangsta dyzelinas ir rūkalai: kas laimės?



Į valdžią atėję „valstiečiai“ drąsiai lipa ant to paties grėblio, kuriuo nosis jau apsidaužė ir konservatoriai, ir socialdemokratai. Valdantieji ketina nuo sausio 1 d. didinti degalų ir rūkalų akcizus, būdami šventai įsitikinę, kad padidinus dėmenis suma automatiškai didėja. Aritmetikoje ši taisyklė galioja, tačiau renkant mokesčius ima veikti toks faktorius kaip tikimybių teorija. Tai ji, tiksliau, vartotojų elgesys, lemia, ar didės valstybės biudžeto pajamos, ar pelną vėl skaičiuos šešėlinė ekonomika. Juolab kad žiniasklaida jau spėjo apsidairyti aplinkui ir išsiaiškino: visų rūšių degalų kainos Baltarusijoje ir Kaliningrade – dukart mažesnės nei Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad „degalų turizmas“ į šias šalis tebėra finansiškai naudingas pasienio gyventojams.


Ar minėtas faktas – argumentas Vyriausybei ar finansų ministrui? Visai ne. Valstybės vyrai ir moterys šventai tiki savo sprendimų teisingumu. Girdi, ir Briuselis taip elgtis rekomendavo (tikrai?), be to, ir minėti akcizai aplinkinėse Europos Sąjungos šalyse yra gerokai didesni. Tačiau mūsų politikai nutyli svarbiausią dalyką: o koks gi yra algų ir kainų santykis tose minimose kaimyninėse valstybėse ir mūsų šalyje? Tuomet paaiškės, kad mes šiuo aspektu esame nuskriausti labiausiai. Vadinasi, būsimąjį Lietuvos vartotojų elgesį, kalbant apie rūkalus ir degalus, galima nuspėti jau dabar?

Arūnas MARCINKEVIČIUS


Pralošime mes visi

Erlandas MIKĖNAS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, asociacijos „Linava“ prezidentas:


– Padidintas dyzelino akcizas sukels tik priešingą poveikį: valstybės biudžetas neteks nuo 23 mln. iki 62 mln. eurų per metus. Transporto sektorius ypač jautrus degalų kainoms, todėl joms bent kiek pakilus ir dauguma Lietuvos vežėjų, ir tranzitu per mūsų šalį vykstančio krovininio transporto vairuotojai degalus pirks Lenkijoje arba Baltarusijoje. Remiantis optimistiniais LPK skaičiavimais, įvertinus degalinėse užsienio vežėjams parduodamo dyzelino kiekį, Lietuvoje kitąmet šių degalų būtų parduodama 142 mln. l mažiau nei 2016 m.


Be jau minėtų galimų tiesioginių neigiamų padarinių valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetai taip pat pajus finansinę įtampą dėl išaugusių viešojo transporto įmonių sąnaudų, nes automatiškai didės keleivių vežimo įkainiai. Dėl to reikės daugiau kompensacijų keleiviams. Ir iš ko jas teks mokėti? Ogi iš papildomų pajamų negausiančio valstybės biudžeto.


Be to, kylantys dyzelino akcizai (taip pat nepamirškime pasaulio finansų rinkose šiuo metu fiksuojamo naftos kainos augimo) gali itin neigiamai paveikti mūsų vidaus vartojimo tendencijas. Tai neišvengiamai dar labiau didins infliaciją Lietuvoje. Ji šiuo metu ir taip yra didžiausia – 4,2 proc. – visoje Europos Sąjungoje.

Nukentės sąžiningi mokesčių mokėtojai


Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas:


– Dėl padidintų akcizų praloš mūsų vartotojai: už degalus ir cigaretes teks mokėti brangiau. Nors jokio pagrindo didinti degalų akcizą nėra. Palyginus su Lietuvos piliečių algomis, visos akcizinės prekės – degalai, cigaretės ir alkoholis – mūsų šalyje kainuoja santykinai labai daug. Nenuostabu, kad dalis žmonių, negalėdami įpirkti legalių produktų, renkasi nelegalius. Jei dyzelinas pabrangs 2 centais, nemanau, kad bus masiškai metamasi į šešėlį. Tačiau gali įvykti kitas dalykas: transporto įmonės jau dabar skaičiuoja, kur joms pigiau pilti degalus – Lietuvoje ar Lenkijoje? Jeigu dėl padidinto degalų akcizo ir zloto kurso svyravimo pirkti dyzeliną Lenkijoje taps gerokai naudingiau, galima neabejoti, kad Lietuvos transporto įmonės taip ir elgsis. Tuomet ir vėl pildysime ne Lietuvos, o Lenkijos biudžetą.

REKLAMA


Cigarečių akcizas didinamas gana nuosaikiai, ir čia politika – daug protingesnė nei drastiškas alkoholio akcizo kėlimas, išvaręs lietuvius alų pirkti Latvijoje. Cigarečių rinkoje didelio šešėlio šuolio tikėtis nereikėtų. Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas: kodėl keliamas degalų akcizas? Papildomos lėšos bus skiriamos keliams? Bet Seimas ką tik patvirtino, kad keliams bus skiriama tik 48 proc. minėto akcizo. Taigi, kai benzinas kainuoja 1,15 euro, 0,63 euro iš šios sumos sudaro mokesčiai: akcizas ir pridėtinės vertės mokestis. Vadinasi, mūsų keliams bus skiriama tik 21 centas, arba tik trečdalis mokesčių. Visa kita bus „pravalgyta“.


Dėl nedeficitinio biudžeto – didesni mokesčiai

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko vyriausiasis ekonomistas:


– Didindami degalų akcizą, mūsų politikai vis pamiršta, kad Lietuva konkuruoja degalų kainomis su kaimynais. Tad dalis krovininio transporto vairuotojų, tranzitu keliaujančių per gretimas valstybes, degalų pilsis ten, kur jie bus pigiausi. Beje, pastaruoju metu bendras degalų naudojimas Lietuvoje buvo palyginti nelankstus kainų atžvilgiu: nors kainos kilo, degalų naudojimas vis tiek didėjo. Dabar gali imti mažėti.


Manau, kad, didindama rūkalų ir degalų akcizus, ši Vyriausybė siekia surinkti kuo daugiau mokesčių ir taip (kartu su kitomis priemonėmis) įgyvendinti jau senokai demonstruojamą ambiciją – kitąmet pagaliau turėti nedeficitinį biudžetą. Kartu keliami ir aplinkosaugos tikslai: labiau apmokestinant vienus iš taršesnių degalų tikimasi, kad didesnis akcizas pakels dyzelino kainą ir taip sumažins jo patrauklumą. Tačiau elektrinių krovininių automobilių Lietuvoje, atrodo, dar teks ilgokai palaukti. O vėl pakeltas cigarečių akcizas, žinoma, didins paskatas įsigyti kontrabandinių rūkalų.

REKLAMA


Sisteminės mokesčių reformos vis dar nėra


Jurgis RAZMA, Seimo narys:


– Seime pagaliau priėmėme visus kitų metų biudžeto projekto įgyvendinamuosius mokesčių įstatymus. Tačiau jų visumos net patys valdantieji nedrįsta vadinti garsiai žadėta sistemine mokesčių reforma. Tai – tik vadinamieji kosmetiniai pakeitimai. Jeigu būtų imamasi rimtos mokesčių reformos, pirmiausia reikėtų apsispręsti, kokį kelią renkamės – ar solidarios visuomenės ir nemažą bendrojo vidaus produkto perskirstymą biudžete, ar liberalųjį ir nedidelius mokesčius. Pastaruoju atveju tektų atvirai paskelbti, kad norint turėti neskurdų viešųjų paslaugų sektorių už tam tikrą dalį šių paslaugų žmonėms reikės primokėti.


Deja, nesprendžiant šio esminio klausimo, mūsų biudžetinis sektorius ir toliau nepakankamai finansuojamas. O į mano klausimą, kada lietuviški atlyginimai ir pensijos priartės prie estiškų, t. y. bus trečdaliu didesni (juk mūsų ekonomikos – vienodos), Premjeras Vyriausybės valandoje nieko konkretaus neatsakė.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"




Komentarai

# 1 Nešventas bazijus 08-03-2018 21:47
Negaliu atleisti sau, kad kažkada tai balsavau už "kolchoznikus". Atleisk man Viešpatie, daugiau taip nedarysiu.
Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris