Klimato atšilimas – nuostoliai ar pelnas?

Klimato atšilimas – nuostoliai ar pelnas?


Klimato atšilimas mums naudingas ar ne? Klimatologų teigimu, iš visų keturių metų laikų labiausiai šyla žiemos, tad tai mus turėtų tik džiuginti, nes žiema – mūsų silpnoji vieta. Jei žiemos išties taps šiltesnės, šildymas kainuos pigiau ir šiltų drabužių reikės mažiau. Tik nežinia, kaip drėgnos ir vis tiek gana vėsios žiemos atsilieps mūsų kvėpavimo takams. Sausas šaltukas mūsų plaučiams tikriausiai būtų kur kas palankesnis.


Šaltukui pritartų ir sodininkai bei daržininkai: nėra šalčio – neiššąla kenkėjai. Dėl klimato kaitos linguoja galvas ir žemdirbiai: vien šio rudens lietūs lems milijoninius ir šių, ir kitų metų nuostolius. Ir kaip tuomet auginti kultūras, kurios per žiemą įpratusios miegoti? Kelininkai lyg ir turėtų džiaugtis: nėra šalčio ir šilumos kaitos – nėra kam trupinti kelių dangos. Šiltesnis klimatas turėtų būti palankus ir statybininkams, tačiau ar jau dabar atsižvelgiama į tai projektuojant ir statant namus?


Žodžiu, akivaizdūs klimato pokyčiai verčia pasaulio valstybes modeliuoti tų pokyčių padarinius ekonomikai – nuo žemės ūkio iki paslaugų sektoriaus. Tačiau mūsų politikai, atrodo, vis dar matuoja ir savo, ir visos šalies ateitį tik ketveriais savo kadencijos metais. Tad kiek dar turi mus, pavyzdžiui, apsemti, kol Seimas ar Vyriausybė imsis ir šios problemos?


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Vakarai jau seniai rodo pavyzdį


Rimantas BUDRYS, Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas:


– Vakarai dar praėjusiame amžiuje suvokė, kad beatodairiškas gamtos išteklių švaistymas – civilizacijos aklavietė. Todėl vakarinėje Europos dalyje, net nelaukiant klimato pokyčių, daugelyje ekonomikos sričių įgyvendinamas visuotinis projektas, kurį galima pavadinti žiedine, arba cikline, ekonomika. T. y. visa, kas pagaminta, turi būti perdirbta, o ne išmesta.

REKLAMA


Visos nepūvančios medžiagos – metalas, stiklas, popierius, plastikas – rūšiuojamos ir vėl virsta naujais gaminiais, o pūvančios tampa puikia trąša – kompostu. Maža to, nuo 2022 m. Europos Sąjunga planuoja atsisakyti trumpaamžių ir neuniversalių daiktų bei prietaisų, pavyzdžiui, televizorių ir įvairių jungčių. Ilgiau tarnaujantys daiktai – visapusiškai pranašesni už kas kelerius metus keičiamus vienkartinius. O kad verslas būtų tuo suinteresuotas, jis skatinamas ekonomiškai. Todėl Vakaruose rengiant viešuosius pirkimus įtraukiama tokia sąlyga: produktai iš perdirbtų medžiagų yra pranašesni už tuos, kurie pagaminti pirmąkart.


Lietuvoje tai, deja, iki šiol neįteisinta įstatymiškai. Todėl mes ir toliau, pavyzdžiui, vežamės skaldą iš Ukrainos, nors ja apsirūpintume, jei perdirbtume visas statybos atliekas. Tiesa, pavienių entuziastų yra: mūsų šalyje jau gaminamos lentos ir čerpės iš perdirbto plastiko. Tačiau valstybinį požiūrį į minėtą problemą turi formuoti Aplinkos ministerija.


Klimato kaitos sukeliami nuostoliai tik didės


Donatas VALIUKAS, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas:


– Klimato kaita – tai ne tik globalios oro temperatūros kilimas. Kyla oro temperatūra – tampa ekstremalesnis ir klimatas. Oro temperatūros svyravimai, netolygus kritulių kiekio pasiskirstymas, potvyniai, liūtys, stiprūs vėjai, škvalai, karščio bangos, sausros – tai kintančio ir ekstremalėjančio klimato palydovai. Tokie reiškiniai neigiamai veikia ne tik gamtą, bet ir tai, ką sukuria žmonija. Taip pat kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Klimato kaita jau dabar padaro nuostolių, o ateityje jos sukelti nuostoliai bus dar didesni.

REKLAMA


Mokslininkai paskaičiavo, kad, esant dabartinėms klimato kaitos tendencijoms, šio amžiaus pabaigoje Europos Sąjunga dėl klimato kaitos padarinių kasmet praras apie 190 mlrd. eurų, t. y. apie 1,8 proc. dabartinio bendrijos biudžeto. Žinoma, nuostoliai šalyse skirsis. Daugiausia jų – net 70 proc. – patirs pietų ir vidurio Europos Sąjungos valstybės. Pietų Europoje dauguma nuostolių bus susiję su žmonių mirtimis dėl karščio bangų. Tiesa, šiauriau esančios šalys, taip pat ir Lietuva, žmonių mirčių dėl karščio bangų irgi neišvengs. Tad, nors iš visos bendrijos visuotinės klimato kaitos padariniai turėtų būti mažiausiai juntami šiaurinėje Europos Sąjungos dalyje, t. y. regione, kuriam priklauso ir mūsų šalis, nuostolius pajus visi. Svarbu tai, kad šalių narių ekonomikos yra glaudžiai susijusios ne tik tarpusavyje, bet ir su pasaulio ekonomika. Todėl į klimato kaitos keliamus neigiamus padarinius reikėtų žvelgti visos žmonijos mastu.


Kas gins mūsų šalies interesus?


Jonas SVIDERSKIS, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius:


– Visuotinio klimato šilimo problema iki vadinamojo Paryžiaus susitarimo buvo sprendžiama įgyvendinant 1997 m. Kioto protokolo nuostatas. Dabar vadovaujamasi 2015-aisiais pasirašytu Paryžiaus susitarimu. Tiesa, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas neseniai pareiškė, kad jo laikysis tik tuomet, jei tik jis bus naudinga šaliai. Lietuvos Respublikos Seimas šį susitarimą ratifikavo per minutę. Tai užfiksuota posėdžio stenogramoje.


Mano žiniomis, Seimo nariai net neturėjo viso dokumento, išversto į lietuvių kalbą. Nebuvo jokių diskusijų su socialiniais partneriais. Juk Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – tai nauji apribojimai. Šiltnamio dujų emisija Lietuvoje jau sumažinta 56 proc., o žemės ūkyje susidarantis šių dujų kiekis, susitraukus gamybai, krito net du kartus. Ar mes turime aklai vykdyti tai, kas kenktų šalies plėtrai?


Taip, Lietuva – per maža šalis, kad galėtų kvestionuoti minėtą susitarimą, bet mums reikia viską skaičiuoti ir modeliuoti ateities situacijas. Juo labiau kad tame dokumente aiškiai parašyta, kad priimtos priemonės dėl klimato šilimo neturi kelti grėsmės žemės ūkio produktų gamybai. Tam, be abejonės, būtina visokeriopa akademinės bendruomenės pagalba – išsami mokslinė analizė ir rekomendacijos. Juk pasaulyje badauja 800 mln. žmonių, o Lietuvoje 30 proc. gyventojų, t. y. kas trečias asmuo, gyvena žemiau skurdo ribos. Tad, uždėję nepamatuotą apynasrį žemės ūkio produktų gamybai, ar nepadidinsime tų nepavalgiusių žmonių skaičiaus?



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris